Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Partnerystės įstatymas subliuško Seime: parlamentarai jam nepritarė

Seimas antradienį po pateikimo atmetė Partnerystės įstatymą, jis grąžintas iniciatoriams tobulinti. Juo norėta įteisinti ir skirtingų, ir tos pačios lyties asmenų partnerystę.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį Seime pateikė Partnerystės įstatymo projektą. Pasak parlamento vadovės, partnerystės institutas 20 metų įrašytas Civiliniame kodekse, bet neįteisinamas įstatymu.

Jos teigimu, Lietuvoje gyvena apie 600 tūkst. nesusituokusių suaugusių žmonių, dalis jų laukia, kada politikai realizuos jų lūkesčius. 63 Seimo nariai balsavo už, 58 – prieš, 7 susilaikė.

Ragino būti vienodai teisingiems visiems piliečiams

„Nuo mūsų galutinio sprendimo priklausys, kaip toliau gyvens šimtai tūkstančių žmonių, dešimtys tūkstančių porų – mūsų šalies piliečių. Šiuo atveju mes turime galimybę valstybės vardu suteikti daugiau teisių, daugiau paramos ir daugiau saugumo“, – pristatydama pataisas sakė Seimo pirmininkė.

Ji akcentavo, kad 2011 m. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad valstybė turi pareigą taip sureguliuoti šeiminius santykius, kad nebūtų sudaroma prielaidų diskriminuoti šeimos narius.

„Tame tarpe ir santuokos neįregistravusių, bendrai gyvenančių asmenų“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen. Ji ragino Seimo narius būti teisingais visų Lietuvos piliečių atžvilgiu. „Esu įsitikinusi, kad mes visi jaučiame įsipareigojimą būti vienodai teisingais visiems. Todėl šiandien labai raginu atverti duris diskusijai apie partnerystę čia, Seime, ir žengti pirmąjį žingsnį, kurį atidėliojome jau 20 metų“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Ne partnerystės, o apgaulės įstatymas“

Seimo narė Rita Tamašunienė sakė, kad, jos manymu, šios pataisos yra perteklinės Lietuvos teisinėje sistemoje. „Visa, kas aktualu žmonėms, pasirinkusiems kitokią sugyvenimo formą, galima įtvirtinti Civiliniame kodekse. Tas jūsų įstatymas yra Civilinio kodekso kratinys“, – sakė R. Tamašunienė.

Jos teigimu, įstatymo rengėjai apeina Konstituciją. „Noriu atkreipti dėmesį, kad šeimos sąvoka šiame įstatyme nėra niekaip diskutuojama. Šiuo įstatymu mes apibrėžiame kartu gyvenančių, tačiau nesusituokusių asmenų turtinius ir neturtinius santykius, tam jis yra skirtas“, – patikslino V. Čmilytė-Nielsen.

Konservatorė Vilija Aleknaitė Abramikienė teigė, kad tai „ne partnerystės, o apgaulės įstatymas“. Jos teigimu, 66 proc. įstatymo žodis žodin nukopijuoti nuo jau Lietuvoje galiojančių teisės aktų.

„Kaip jūs jaučiatės teikdama apgaulės įstatymą, kuriuo apgaudinėjamas Seimas ir visuomenė?“, – klausė V. Aleknaitė Abramikienė. Į tai Seimo pirmininkė sakė mananti, kad partnerystė turi būti reglamentuojama, o Lietuva šiuo klausimu turėtų lygiuotis į Vakarų valstybes.

„Manau, tas laikas jau pribrendo ir tikiuosi, kad šiandien ir Seimas taip pamanys“, – sakė ji. Konservatorius Paulius Saudargas V. Čmilytės-Nielsen teiravosi, ar šis įstatymas neapibrėžia santuokos vienalytėms poroms. Paulius Saudargas „Manau, kad toks reguliavimas yra reikalingas. Ta alternatyva, kuri šiandien yra Seime – susitarimas dėl bendro gyvenimo, apibrėžti kaip jungtinę veiklą, – ji tikrai neatspindi artimų, mylinčių vienas kitą žmonių santykių pobūdžio“, – atsakė V. Čmilytė-Nielsen.

Klausė, kiek lyčių Seimo pirmininkės galvoje

„Profesionalūs homoseksualai ir jų rėmėjai labai skuba, kur?“ – klausė Regionų frakcijai priklausantis Valdemaras Valkiūnas. Politikas svarstė, kad partnerystė suteiks teisę ir laisvę civilizacijos sugriovimui.

V. Valkiūnas teigė, kad Konstitucijoje su panašiomis funkcijomis yra įtvirtinta santuoka, tad politikas tvirtino nesuprantantis, kam reikalinga partnerystė. „Kam čia alternatyva? Viską jau turime. Puoselėkime, ką turime“, – įsitikinęs V. Valkiūnas. Seimo narys turėjo klausimą ir Seimo pirmininkei.

„Neutrali lyčiai forma. Kiek lyčių jūsų mintys generuoja?“ – klausė V. Valkiūnas.

V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad yra dvi lytys, vyras ir moteris, tad pripažino, kad čia jos ir V. Valkiūno požiūriai sutampa.

Konservatorė Vilija Aleknaitė Abramikienė teigė, kad tai „ne partnerystės, o apgaulės įstatymas“. Jos teigimu, 66 proc. įstatymo žodis žodin nukopijuoti nuo jau Lietuvoje galiojančių teisės aktų.

„Kaip jūs jaučiatės teikdama apgaulės įstatymą, kuriuo apgaudinėjamas Seimas ir visuomenė?“, – klausė V. Aleknaitė Abramikienė.

Į tai Seimo pirmininkė sakė mananti, kad partnerystė turi būti reglamentuojama, o Lietuva šiuo klausimu turėtų lygiuotis į Vakarų valstybes. „Manau, tas laikas jau pribrendo ir tikiuosi, kad šiandien ir Seimas taip pamanys“, – sakė ji.

Valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovė Rima Baškienė teigė tikinti, kad Seimo pirmininkė stengiasi būti visiems vienodai teisinga, girdėti skirtingas nuomones. Seimo narė klausė, ar vadovaujantis Seimo statutu, neplanuojama atsiklausti visuomenės nuomonės referendumu.

„Tada mes galėtume labiau išgirsti, labiau įsigilinti ir labiau įtraukti į įstatymų leidybos procesą mūsų žmones, iš kurių sulaukėme tiek daug žinučių ir skambučių šiame etape“, – tvirtino R. Baškienė.

V. Čmilytė-Nielsen sutiko, kad partnerystė sulaukė daugybės visuomenės dėmesio, o įvairių visuomenės grupių ir organizacijų balsas yra išgirstamas. „Šiuo svarbiu klausimu, manau, ir komitetai organizuotų klausymus ir imtųsi visų įmanomų formų, kaip išgirsti kuo daugiau nuomonių ir patobulinti, kad šis reguliavimas praktikoje veiktų puikiai“, – sakė Seimo pirmininkė.

Ką reikštų partnerystė?

Projektu partnerystė apibrėžiama kaip oficialiai registruotas dviejų asmenų bendro gyvenimo faktas, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius. Nurodoma, kad tie santykiai grindžiami pastoviais „emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagalbos, pagarbos ir ar panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“.

Projektu siūloma leisti partneriams paveldėti turtą be papildomų mokesčių, sukuriami tam tikri asmeninio pobūdžio partnerio įsipareigojimai, t. y. pagarba, lojalumas, partnerio išlaikymo pareiga partnerystės nutraukimo atveju. Įstatymas leistų pasirinkti partnerio arba naudoti bendrą pavardę, būtų įteisinta galimybė įgalioti veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovauti sveikatos priežiūros srityje, gauti su partnerio sveikata susijusią informaciją, įrašoma galimybė neliudyti vienas prieš kitą teisme ir kt.

Projekte numatyta, kad partnerystė įsigaliotų nuo jos registravimo, taip pat nustatyta, kad ji galėtų būti registruojama remiantis teismo sprendimu, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad tarp atitinkamų asmenų egzistuoja faktiniai partnerystės santykiai.

Partnerystė abiejų partnerių sutarimu galėtų būti nutraukiama notaro tik tuo atveju, jeigu partneriai neturi bendrų nepilnamečių vaikų. Partneriai, turintys bendrų nepilnamečių vaikų, bendrą susitarimą dėl partnerystės nutraukimo teisinių pasekmių turėtų patvirtinti teismo sprendimu. Norėdamas partnerystę nutraukti vienašališkai partneris turėtų kreiptis į teismą.

Projekte nėra siūloma keisti dabartinio teisinio reglamentavimo dėl įvaikinimo. Partnerystės instituto kritikai yra išsakę nuogąstavimų, kad su partnerystės įstatymu būtų sudaryta galimybė vienos lyties asmenims įsivaikinti vaikus. Įsigaliotų nuo kitų metų Siūloma, kad Partnerystės įstatymas įsigaliotų nuo 2022 metų sausio 1 dienos.

Projektą kartu su Liberalų sąjūdžio vadove V. Čmilyte-Nielsen teikia Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis, premjerė Ingrida Šimonytė, Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė, taip pat Žmogaus teisių komiteto vadovas, Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius ir šio komiteto narys konservatorius Andrius Navickas.

Parlamento vadovės duomenimis, priėmusi teikiamą įstatymą Lietuva taptų 21-ąją Europos Sąjungos valstybe, reglamentavusia partnerystę. Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.


Rekomenduojami video