Vyriausybei pristačius svarbiausių darbų planą, pagaliau pasigirdo artėjančios muzikos garsai. Tik kol kas sunku suprasti, ar tai valsas, ar rekviem.

Allegro moderato

Septynioliktoji Lietuvos Vyriausybė, kuri, kaip kužda negera nuojauta, dar ilgai bus prisimenama kaip profesionalų, pagaliau patvirtino savo programos įgyvendinimo priemonių planą. Prireikė trijų mėnesių, kad triuškinamai rinkimus laimėjusios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pažadai, juodu ant balto išdėstyti „darnios Lietuvos Vyriausybės programoje“, būtų išgriebti iš politinės kovos dėl Seimo kėdžių žaizdro, nutėkšti ant valdančiosios daugumo priekalo, deramai nukalti, užgrūdinti, ataušinti ir užpajamuoti buhalteriškai tiksliose priemonių plano eilutėse. Planuojami visų ministerijų darbai, kuriais bus įgyvendinama LVŽS sukurta „Darnios Lietuvos“ vizija, į šio dokumento puslapius nugulė it aiškiai penklinėse išrašytos natos: viskas konkretu, tikslu, aišku, suplanuota darbų atlikimo pabaiga – kaip ant delno, trijų mėnesių tikslumu. Tempas – allegro moderato, politiškai smagus ir pakankamai greitas, kad keltų nuotaiką, bet ne per daug, kad neužneštų posūkiuose. O pažadų įgyvendinimo kelyje jų bus nemažai.

Socialinių išmokų susiejimas su minimaliu vartojimo krepšeliu – iki šio rudens. Mažas pajamas gaunančių gyventojų išlaidų vaistams sumažinimas – iki kitos žiemos. Paramos jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą ne didmiesčiuose, sistemos sukūrimas – iki kitos vasaros. Ir taip toliau, ir taip toliau. Skamba tikrai neblogai, bet šios natos dar tik popieriuje, įsivaizduokite, kas bus, kai šį kūrinį ims groti premjero Sauliaus Skvernelio parinktas profesionalių muzikantų pučiamųjų orkestras!

Paliurlinsim paskui

Tris mėnesius belaukiant koncerto pradžios iš repeticijų salės atsklindantys muzikos garsai kai kam pradėjo kelti abejonių, ar tikrai repetuojamas žadėtasis kūrinys. Veriančiu disonansu „valstiečių“ pažadų žaboti emigraciją fone nuskambėjo vasarį Vyriausybės patvirtintas profesijų sąrašas, leidžiantis lengviau įdarbinti Lietuvoje specialistus iš užsienio šalių. Na, niekaip neranda darbdaviai reikiamų specialistų, sutinkančių dirbti už lietuvišką algą. Išsibėgiojo. Argumentas, kad tokius dalykus lengvai sureguliuoja laisvoji rinka, tereikia pasiūlyti didesnius atlyginimus, profesionalų Vyriausybei pasirodė nepriimtinas. Kam mokėti daugiau saviems specialistams, jeigu galima atsivežti ukrainiečių ar baltarusių? O apie emigraciją paliurlinti bus galima kadencijos pabaigoje.

Klausą vis garsiau rėžia ir Vyriausybės muzikantų fortissimo atliekama Lietuvos miškų ūkio valdymo pertvarka. Iš kur toks veržlumas, tokia aistra, toks nuožmumas, ar darnios Lietuvos kūrimas pirmiausia turi prasidėti nuo urėdijų naikinimo? Garsų kakofonija jau pažadino saldžių melodijų apie miškuose pasislėpusią korupciją užmigdytus politikus, anksčiau nedainavusius nei socialdemokratų, nei konservatorių, nei „valstiečių“ choruose. Antai Seimo narys Linas Balsys viešai susizgribo, kad „agresyvus ir bekompromisis reformos stūmimas Lietuvos miškų ūkiui gali padaryti milžinišką žalą“. Bet, regis, dainelė sudainuota: Vyriausybė kovo pradžioje nusprendė įgyvendinti valstybinių miškų valdymo pertvarką.

Kuris maršas?

Jau skambantį paskirtų muzikantų orkestrėlį svarbiausiose politinio maršo vietose trumpam užgožia žaliosios daugumos buldozeris, priartėjantis tada, kai reikia stumtelėti reikalingus sprendimus. Jam atsitraukus ausį vėl glosto pakili politinė melodija. Štai S.Skvernelis energingai kilstelėjo dirigento lazdą – nuo vasaros daugiau nei 700 tūkstančių butų gyventojams pabrangs šildymas. Nebėra pinigų, kokie dar klausimai? Paramos gavėjų skaičius dėl to gali išaugti iki 257 tūkstančių, bet taip dar geriau. Kai žmogus stovi su ištiesta ranka, jis negrūmos valdžiai. Arba emigruos, o tai irgi neblogai: mažiau žmonių – mažiau problemų. Kiti geriau girdės muziką.

Vilniuje, Antakalnio gale, yra ligoninė su nemažu parku. Teritorija didelė, prie pat upė. Skanus kąsnis. Vyriausybei vadovaujant Algirdui Butkevičiui kilo didelis noras optimizuoti išteklius ir prijungti ligoninę prie kitos, o po to, žinoma, ir visai uždaryti. Kiek daugiabučių būtų galima „pavaryti“ parko vietoje! Tada gydytojai ir pacientai apsigynė. Tik atėjo į valdžią S.Skvernelis – ir vėl ta pati melodija. Uždaryti! Gal sutapimas, gal. Sunku suprasti, kai profesionalai groja iš natų. Bet jei vietoje laukto vestuvinio maršo pasigirsta pakasynų dūdų garsai, per vėlu abejoti savo klausa. Jie tikrai laidoja Lietuvą.