Su 2023 m. valstybės biudžeto projektu po pažastimi nuo Vyriausybės link Seimo tipenančios lietuviškos parlamentinės demokratijos žingsnius lydi vis garsesnis antrankių žvangėjimas. Tai iš paskos slenkantys konservatorių partinės drausmės prievaizdai signalizuoja savo Seimo nariams, kas bus, jeigu jie išdrįs teikti su Vyriausybe nesuderintus pasiūlymus biudžetui.

Siūlo taisyti rankogalius

Sankcija prireikus naudoti prieš Seimo narius specialiąsias politinio poveikio priemones, skirtas surakinti rankas ar kojas ir taip apriboti asmens kūno judesius, pavyzdžiui, pabandžius prieiti prie mikrofono Seimo posėdžių salėje, buvo duota dar spalio viduryje. Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos prezidiumas įpareigojo savo frakcijos narius neteikti ir nepalaikyti su Vyriausybe nesuderintų pasiūlymų kitų metų valstybės biudžeto projektui. O įpareigojimas, galima spėti, turbūt susijęs su Vyriausybės nenoru, kad kas nors Seime imtų kišti pirštus prie Finansų ministerijos sukirpto naujo Lietuvos biudžeto švarko, kuriam po paskutiniojo primatavimo pritarė Ministrų kabineto nariai. Vien mintis, kad Seime nieko neišmanantys apie finansinio siuvimo įgūdžius, išteklius ir galimybes gali pradėti kabinėtis tai prie pamušalo, tai prie medžiagos, tai prie fasono, apdailos ar net sagų, reikalauti praplatinti pečius, pailginti rankoves, kaltinti siuvėjus, kad švarkas kabės ant valstybės lyg ant kaliausės, turbūt kelia pasidygėjimą. Tai dar būtų galima kęsti, jei taip išsidirbinėtų Seimo opozicija – juk tas cirkas truks neilgai, tik iki balsavimo, bet kai kažką nukirpti ar prisiūti reikalauja savosios frakcijos nariai, tai jau peržengia siuvėjų kantrybės ribas.

O tokių kaip tyčia atsirado: konservatoriaus Mykolo Majausko pirmininkaujamas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė įstatymo projektui, kuriuo siekiama neterminuotai pratęsti lengvatinio 9 proc. PVM taikymą maitinimo paslaugoms, visų rūšių meno ir kultūros įstaigų, meno ir kultūros renginių, sporto renginių, sporto klubų lankymui bei atlikėjų teikiamoms paslaugoms. Už tai balsavo devyni komiteto nariai, išskyrus vienintelį Matą Maldeikį, kuris apsisprendė susilaikyti. Tarp šį įstatymo projektą registravusių Seimo narių yra keturi jo bendrapartiečiai, TS-LKD nariai Mykolas Majauskas, Kazys Starkevičius, Mindaugas Skritulskas ir Antanas Čepononis. Nepaisydami savo partijos prezidiumo nurodymo, jie metė iššūkį vykdomosios valdžios siuvyklai, pateikę su ja nederintą pasiūlymą šiek tiek pataisyti būsimo biudžeto rankogalius.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, nepraleidžiantis progos viešai pabrėžti, kad Vyriausybės sukirptas ir susiūtas kitų metų biudžeto projektas parengtas profesionaliai ir dėl esminių klausimų nėra nesutarimų, visgi mandagiai priduria, kad švarko rankogalius tikrai reikėtų taisyti, nes lengvatinio PVM tarifo taikymo maitinimo, kultūros renginių ir kitoms minėtoms paslaugoms atšaukimas sugadins valstybės finansinį drabužį. „Finansų ministerija siūlo, kad nuo metų vidurio būtų grąžinti standartiniai tarifai, tai reiškia, kad mokesčiai didėtų. Aš asmeniškai tikrai negaliu pasirašyti komiteto išvados po įstatymo projektu, kuriuo didinami mokesčiai smulkiajam verslui. Atkreipsiu dėmesį, kad kai kalbame apie kultūros, sporto ir maitinimo paslaugas, tai yra 13 tūkst. įmonių ir iš jų 99 proc. yra smulkusis verslas, vos vienas procentas yra vidutinis verslas“, – aiškindamas savo vadovaujamo komiteto priimtą sprendimą sakė M.Majauskas. Anot jo, jeigu mokesčiai šioms veikloms bus padidinti, tikėtina, kad didelė dalis verslo vėl sugrįš į šešėlį.

Skydas ir ietis

Tokią M.Majausko poziciją palaikė ir Seimo Biudžeto finansų komitete dirbantys valdančiosios daugumos, ir opozicijos atstovai. Antai komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius, asmeniškai susidūręs su biudžeto formavimo, tvirtinimo ir vykdymo reikalais, nes savo laiku dirbo ir finansų ministru, ir premjeru, sukritikavo Finansų ministeriją „per siaurai“ žiūrint į mokesčių sistemą. „Labai teisingai, pirmininke, palietėte bendrą mokestinę sistemą, o ne taip siaurai žiūrite, kaip Finansų ministerija. Negalima taip žiūrėti iš profesionalios institucijos, kaip Finansų ministerija, išimant vieną mokestį, PVM“, – parėmė M.Majausko poziciją A.Butkevičius. Jo teigimu, šie paslaugos sektoriai įdarbina daug žmonių. Ekspremjeras stebėjosi, kodėl šis pasiūlymas susilaukė tokio pasipriešinimo: juk lengvatinis PVM mokesčio tarifas meno, kultūros ir sporto renginiams bei paslaugoms taikomas 21 iš 27 ES valstybių, o lengvatinis PVM tarifas maitinimo paslaugoms – 22 iš 27.

Tačiau tokie argumentai nepakeitė TS-LKD vadovybės pozicijos: jie atsimušė į ją tarsi pupos į skydą, apie kurį, aiškindama partijos prezidiumo sprendimą neteikti ir nepalaikyti su Vyriausybe nesuderintų pasiūlymų biudžetui, kalbėjo Seimo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. „Tai yra normali praktika, kada vienokiais ar kitokiais klausimais mūsų partija prezidiume priima sprendimus, kurie įpareigoja frakcijos narius balsuoti vienaip ar kitaip. Šiandien priimtas sprendimas bendru sutarimu atkreipia dėmesį į tai, kad biudžetas yra ilgai ruoštas, stengtasi atliepti visas suinteresuotas puses ir jis tikrai yra pakankamai geras, koks tik gali būti tokiomis aplinkybėmis. Šį biudžetą mes vertiname kaip bendrą skydą, kuris padėtų atremti iššūkius, kurie kyla šioje sudėtingoje situacijoje. Jeigu mes siūlome padidinti išlaidas ar sumažinti mokesčių surinkimą vienoje ar kitoje vietoje, tai mes turime pasiūlyti iš kur paimti lėšas“, – Eltai sakė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė. Anot jos, toks sprendimas – tai aiški politinė žinia iš partijos valdymo organų: esą konservatoriai save laiko politine bendruomene, todėl turi kryptingai ir vieningai tos pozicijos laikytis.

TS-LKD prezidiumo sprendimą palankiai įvertinusi Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė politinės retorikos kontekste prie iššūkių skydo pridėjo dar ir ietį: „Vyriausybė atėjo į ofisą dirbti, turėdama Seimo mandatą. Ir jeigu Seimas mano, kad jis yra alternatyvi Vyriausybė – tai, matyt, tada reikia dar kitų sprendimų. Man netinka, kai komandiniame žaidime kažkas ateina ir nusprendžia mėtyti ietį. Jeigu žaidžiame komandinį žaidimą, reiškia, žaidžiame komandinį žaidimą“, – sakė premjerė.

Laiko Konstitucijos pažeidimu

Paaiškėjus, kad keturi „maištaujantys“ Seimo konservatoriai nesiruošia paklusti, buvo priverstas įsikišti ir TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis: anot jo, jeigu koalicija kliaujasi Vyriausybe, tai reikėtų su ja suderinti teikiamus pasiūlymus, o jei suderinti nepavyksta, esą kyla klausimas, ar Seimo nariams yra pakeliui su šia Vyriausybe. Vis dėlto jis pabrėžė, kad partijos prezidiumo sprendimas įsigalioja likus paskutiniam Seimo balsavimui dėl biudžeto: esą tada ir paaiškės, ar konservatorių frakcijos nariai palaiko Vyriausybę, ar opoziciją. Tokie partijos lyderio žodžiai tarsi duoda laiko „maištininkams“ apsigalvoti, kartu galbūt ragina neskubėti ir partinės drausmės prievaizdus. Tačiau konservatorių Priežiūros komitetas jau pasiūlė M.Majauskui atsiimti su Vyriausybe nesuderintas idėjas biudžeto projektui. Jam to nepadarius, Priežiūros komitetas rekomenduoja atleisti jį iš Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigų ir pačiam pasitraukti iš partijos.

Tačiau Seimo opozicijos atstovai, skeptiškai vertinantys premjerės paminėto komandinio Vyriausybės žaidimo galimybes ir pasiekimus, tokį konservatorių vadovybės sprendimą laiko rankų sukiojimu saviškiams. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio žodžiais, toks „rankų laužymas“ balsuoti tik pagal partinę liniją yra Konstitucijos pažeidimas.

Ar dabartinės valdančiosios daugumos požiūris į parlamentinę demokratiją kartais neprimena sparnuotos buvusio Rusijos Dūmos pirmininko frazės: „Parlamentas – tai ne vieta diskusijoms!“? Gal ši Rusijos politinė praktika jau įgyvendinama Lietuvos Seime?

„Natūralu, kad valdančioji dauguma turi remti savo Vyriausybės biudžetą ir įstatymus, bet nepamirškime, kad Seimo nario mandatas yra laisvas ir jis balsuoja pagal sąžinę be įsipareigojimų. Tai tokie sprendimai gali būti tik rekomendacinio pobūdžio. (...) Bet konstituciškai Seimo narys nėra saistomas jokiais partiniais įsipareigojimais ir jo mandatas yra laisvas, savarankiškas, balsuoja pagal sąžinę, savo įsitikinimus“, – taip Tėvynės sąjungos prezidiumo sprendimą Eltai komentavo S.Skvernelis.

Nurodymą neteikti su Vyriausybe nesuderintų pasiūlymų biudžeto projektui jis palygino su rankų laužymu, neatitinkančiu demokratijos kriterijų. S.Skvernelio manymu, šis sprendimas rodo itin sudėtingą situaciją ir koalicijoje, ir partijos viduje.

Nesugalvotas žodis

Kaip lietuviškame parlamentinės demokratijos kontekste atrodo konservatorių vadovybės žvanginimas partinės drausmės antrankiais, jau prasidėjęs nepaklusniųjų retorinis pjudymas, siekiant užkirsti kelią konstitucinei Seimo nario valios išraiškai, net jeigu ji apsiriboja tokiu viso biudžeto kontekste finansiškai nereikšmingu pasiūlymu? Ką jau taip baisiai biudžeto projekte pakeistų pusmečiui pratęstas PVM tarifo lengvatų galiojimas? Ar Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nuomonė visiškai neverta dėmesio? Gal Seimui išvis nereikia tokio komiteto, jeigu viską geriau žino Finansų ministerija ar Ministrų kabinetas? Galų gale Lietuvos rinkėjai į Seimą išrinko ne konservatorių partijos prezidiumą, o savo atstovus, tad ar turi teisę koks nors partinis organas nurodinėti Seimo nariams, kaip jiems elgtis, kam, kada ir kaip teikti savo siūlymus?

„Kiek žinau, Seimo statute nėra įtvirtinta, kad Seimo nariai turėtų paklusti partinei drausmei“, – sakė politologė Lidija Šabajevaitė, paprašyta pasvarstyti apie partinės drausmės poveikį Seimo narių teisėms ir pareigoms. „Kai esi valdžioje, kai turi daugumą Seime, ir kai Vyriausybė yra tavo, tai suprantama, kad jeigu saviškiai pradeda kaišioti pagalius į ratus, tai nėra pats geriausias dalykas. Galbūt turėtų partijoje nutarti, kad labai svarbiais klausimais visi turėtų laikytis vieningai. O šiaip juk žinome, kad įvairiais etapais būdavo atskilėlių, kurie nepaklusdavo partijos vadovybės nurodymams. Bet dabar, kai padėtis įtempta dėl daugybės priežasčių, tas vidinis nesutarimas nėra pats geriausias dalykas“, – sakė politologė.

Pasak jos, partinė drausmė egzistuoja visose partijose. „O kas gali ją užtikrinti, jeigu ne partijos ar frakcijos vadovybė? Šiuo atveju – prezidiumas? Suprantama, kad jis turi stengtis vienaip ar kitaip paveikti savo partijos narius, antraip kiltų chaosas. Paprastai tarp partijų vadovybės ir jos narių Seime palaikomas glaudus ryšys. O jeigu nesusitariama, vadinasi, ir pačioje partijoje, ir frakcijoje kažkas nelabai gerai. Tokių atvejų jau būta ne vienas. Žinome, kaip suskilo socdemai, kitos frakcijos, kai atsirado įvairiausių atplaišų. Konservatoriai šiuo atveju irgi ne šventi“, – svarstė L.Šabajevaitė.

Ji sakė nemananti, kad pastaruoju metu TS-LKD gretose išryškėję vidiniai konfliktai tarp krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno, o taip pat tarp partijos vadovybės ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovo M.Majausko ir jį palaikančių kelių Seimo konservatorių, nesutinkančių su prezidiumo nurodymais, galėtų peraugti į Vyriausybės krizę. „O kas yra pasiruošęs dabar perimti valdžią? Ar Seime yra tvirta koalicija, kuri ryžtųsi mažumos Vyriausybei? Visą laiką baksnoti į Vyriausybę ir valdančiuosius norinčių netrūksta, bet kad patys būtų pasiruošę perimti valdžią ir visą atsakomybę už padėtį valstybėje, labai labai abejoju. Vyksta politinis spektaklis. Čia tiktų frazė apie tai, kad dar nesugalvotas toks necenzūrinis žodis, kuriuo būtų galima apibūdinti tai, kas dabar vyksta Seime“, – juokavo politologė.

Kas čia darosi?

Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas atkreipė dėmesį, kad partinės drausmės parlamente problema susideda iš kelių sluoksnių. „Pirmiausia – kai Seimo kolegos konservatoriai aiškina kitoms partijoms ir frakcijoms, kaip reikia būti demokratiškiems, ir daro tai ne vieną kadenciją, o po to, kai ateina laikas jiems patiems valdyti, apsisukę sukioja rankas saviems, tai yra labai veidmainiška ir tikrai nevertybiška. Visi pamename, kad jie ateidami žadėjo kitokią politinę kultūrą, bet jos čia ir su žiburiu nerasi. Bet yra kitas dalykas: partinė drausmė ir įvairūs partiniai įsipareigojimai egzistuoja šalies Konstitucijos rėmuose, nes Seimo nariai turi laisvą mandatą. Jiems davus priesaiką, Konstitucija užtikrina ne tik teisę, bet ir pareigą spręsti visų Lietuvos žmonių problemas – taip, kaip Seimo narys mano esant geriausia. Jeigu manai, kad šitaip ar kitaip būtų geriau ir dėl to registruoji kokius nors pasiūlymus dėl naujojo biudžeto, tą darai remdamasis savo įsitikinimais ir Seimo nario priesaika. Tuo tarpu jeigu klausai partijos nurodymo neregistruoti pasiūlymų, čia jau atsiranda tam tikra priešprieša tarp Konstitucijos nurodytų pareigų ir partinių įsipareigojimų“, – sakė G.Paluckas.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad demokratiškų politinių partijų statutuose galioja formalizuotos nuostatos: jeigu esi parlamento frakcijos narys, turi vadovautis partijos priimtais sprendimais arba netrukdyti jų įgyvendinti. Kitaip tariant, jeigu jau yra priimtas sprendimas balsuoti už pateiktą biudžeto projektą, turi balsuoti arba nedalyvauti balsavime. „Tačiau apriboti net teisę teikti siūlymus tam tikruose biudžeto svarstymo etapuose, noriu pabrėžti – siūlymus! – yra negirdėtas dalykas. Tiems siūlymams galima nepritarti svarstant Seimo komitetuose, balsuojant Seimo salėje, galų gale Vyriausybė turi išskirtinę teisę antrą kartą skaityti biudžetą jau su visais Seimo pateiktais pasiūlymais ir dar kartą juos atmesti, ir jau kai biudžeto projektas vėl grįžta į Seimą po antrojo Vyriausybės skaitymo, jis jau tvirtinamas be pataisų. Kol kas nematau tokių aplinkybių, dėl kurių kolegos konservatoriai turėjo savo frakcijos nariams liepti net neteikti siūlymų. Tai tiesiog rodo kažkokią įtampą, blaškymąsi, nervinimąsi ir neužtikrintumą dėl santykių valdančiojoje koalicijoje“, – teigė politikas.

G.Paluckas sakė visiškai suprantantis kolegas iš TS-LKD frakcijos, kurie sako: palaukit, mes net nepradėjome svarstyti to biudžeto, o jau negalim net pateikti tam tikrų alternatyvų... „Puikiai juos suprantu ir net nemanau, kad yra kažkokia gilesnė potekstė, tarkime, kad patys konservatoriai norėtų nuversti savo premjerę. Tikrai taip nemanau. Man atrodo, kad čia tiesiog savigarbos dalykas. Tu esi Seimo narys, turi teises ir pareigas, o tau sako – negali teikti nesuderintų pasiūlymų, negali komentuoti... Tai kitą kartą gal ir burną užčiaups? Kas čia darosi, klausykit?“ – stebėjosi politikas.

Drausmė turi būti

„Na, visų pirma pakalbėkime apie opoziciją. Ne opozicijos reikalas kištis į kitos frakcijos reikalus ir jos vidines problemas kelti kaip kaltinimus ir panašiai. Manyčiau, kad tai yra perdėtas dalykas, – taip savo komentarą pradėjo politologas Lauras Bielinis, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius. – O dabar dėl šito sprendimo: iš tikrųjų disciplina frakcijoje yra labai svarbus ir, sakyčiau, netgi privalomas dalykas. Drausmės reikia laikytis. Seimo nario politinio sprendimo laisvė vis dėlto yra suabsoliutinta – taip, jis turi tą laisvę, bet vis dėlto, jeigu yra frakcija, tam tikra pozicija joje turi būti labai aiškiai aptarta ir suderinta su jų paskirta Vyriausybe. Netikėti, nesuderinti klausimai tiesiog painioja reikalus ir neleidžia išspręsti problemos taip greitai, kaip norėtųsi“, – sakė pašnekovas.

Politologas priminė, kad partinės drausmės klausimas Seime iškyla gana dažnai. „Žiūrėkite, Valstiečių ir žaliųjų frakcija skilinėjo, iš jos traukėsi žmonės irgi dėl to paties: Ramūnas Karbauskis reikalavo drausmės. Tie, kurie nesilaikė, buvo priversti išeiti arba buvo išstumti iš frakcijos. Tas pat vyko ir socialdemokratų frakcijoje. Panašių dalykų buvo ir pas liberalus. Ir tai visiškai normalu: partinė disciplina turi būti, ir jos turi būti laikomasi.“, – sakė L.Bielinis.

Konservatorių vadovybei pradėjus žvanginti antrankiais, kai kurie jų atstovai, gindami tokią poveikio priemonę neklusniesiems drausminti, ėmė dažniau minėti Valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininką: esą pasižiūrėkit, kokia tvarka pas Karbauskį! Jei taip, kokia tokios partinės disciplinos paslaptis?

„Pirmiausia turi vykti rimta vidinė diskusija partijoje ir frakcijoje. Atrodo, šiandien tos diskusijos konservatorių partijoje trūksta, nors pats pirmininkas dirba Vyriausybėje. Aš nebuvau Vyriausybėje. Matyt, šiuo atveju bandoma visą politinės įtakos centrą perkelti į Vyriausybę“, – taip atsakymą į šį klausimą pradėjo Ramūnas Karbauskis, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas, šešėlinės Vyriausybės premjeras.

Jo teigimu, „valstiečių“ situacija buvusiame Seime buvo kiek kitokia. „Buvome pasiekę pusiausvyrą, mūsų partijos frakcija Seime buvo labai įtakinga, nes partijos lyderis nedirbo Vyriausybėje. Todėl mums nereikėjo tildyti mūsų Seimo narių, mes tiesiog šnekėdavomės apie jų registruojamus vienus ar kitus pasiūlymus – kaip mes balsuosime? O šiuo atveju konservatoriams net neleidžiama registruoti pasiūlymų, kuriems iš anksto nėra pritarusi Vyriausybė. Mes tokio sprendimo niekada nebuvome priėmę. Mūsų frakcijoje buvo nepartinių narių, kaip ir pas juos. Tai kaip tiems nepartiniams nariams į tai reaguoti? Jei kalbėtume apie demokratiją, tai konservatorių sprendimas rodo absoliutų nedemokratiškumą. Jie laužo parlamentines tradicijas. Tokio sprendimo, kad partija uždraustų savo frakcijai, kurioje yra ir nepartinių žmonių, teikti siūlymus, Lietuvos Seime niekada nėra buvę“, – sakė R.Karbauskis.

Politiko teigimu, konservatoriai negali to uždrausti nei Laisvės partijai, nei Liberalų sąjūdžiui, todėl išeina taip, kad tų daug mažesnių frakcijų nariai gali naudotis laisve teikti Seime svarstyti savo siūlymus biudžetui, skirtingai nuo didžiausios koalicinės partijos frakcijos atstovų. Pasak R.Karbauskio, tai visiškas nonsensas, nes Seimo nariui neleidžiama atlikti savo pareigų – atstovauti savo rinkėjų pozicijai ir teikti savo pasiūlymus, dėl kurių galų gale apsisprendžiama Seimui balsuojant plenarinių posėdžių salėje.

„Aš suprantu, kad I.Šimonytės žodžiai, neva ji atsistatydins, jeigu nebus pritarta biudžetui, yra baisus spaudimas Seimo daugumai, bet, kita vertus, kyla klausimas, o kokia čia tragedija būtų, jeigu Seimo salėje vienam kitam valdančiosios ar opozicijos atstovų siūlymui būtų pritarta? Jeigu tai nesusiję su šimtus milijonų siekiančiomis išlaidomis? Juk ne kartą valstybės biudžetą pakoreguodavo siūlymai, kurie nebuvo atėję iš Vyriausybės. Tai normali praktika, o jie dabar bando užvesti buldozerį – kaip Vyriausybė pasakė, taip ir bus. Jeigu ką nors pasiūlytų liberalai ar Laisvės partijos frakcija, tai konservatoriai įpareigos savo žmones balsuoti prieš, ir tie pasiūlymai nepraeis. Nors, parėmus opozicijai, netyčia kas nors galėtų ir praeiti. Bandoma padaryti taip, kad biudžeto priėmimas Vyriausybei būtų labai lengvas“, – svarstė pašnekovas.

Ar dabartinės valdančiosios daugumos požiūris į parlamentinę demokratiją kartais neprimena pasaulį prajuokinusios sparnuotos buvusio Rusijos Dūmos pirmininko frazės: „Parlamentas – tai ne vieta diskusijoms!“? Gal ši Rusijos politinė praktika jau įgyvendinama Lietuvos Seime? „Jei žiūrėtume į tai, kas vyksta Rusijoje ir Baltarusijoje, pastebėtume, kad Lietuvoje yra labai daug panašių sprendimų. Visi, kas turi kitokią nuomonę, vadinami valstybės priešais, o jei situacija mūsų Seime dėl jo narių valios išraiškos tampa panaši į situaciją Rusijos ar Baltarusijos parlamentuose, tai rodo tipišką konservatorių požiūrį. Man regis, jie turbūt baigė tą pačią mokyklą, nes elgiasi lygiai taip pat. Galbūt iki tokio lygio dar nenusiritome, bet šiuo keliu einame labai sėkmingai“, – sakė R.Karbauskis.