Sau­sio 6 die­ną, Aly­taus jau­ni­mo cen­tro erd­vė­se atsidarė dvi die­nas veik­sian­ti tarp­tau­ti­nė veis­li­nių triu­šių, ba­lan­džių ir ki­tų paukš­čių pa­ro­da. Kaip tei­gia jos or­ga­ni­za­to­rius, za­na­vy­kas iš Le­kė­čių (Ša­kių ra­jo­nas) Ed­mun­das Rei­me­rys (nuotr.), ke­lių šim­tų veis­li­nių triu­šių ūkio sa­vi­nin­kas, tai di­de­lė šven­tė paukš­čių ir triu­šių au­gin­to­jams.

Pa­ro­dos lan­ky­to­jus pla­nuo­ja­ma su­pa­žin­din­ti su 25 veis­lių triu­šiais (jų pa­ro­do­je bus ke­li šim­tai), apie 90 veis­li­nių ba­lan­džių ir ne­ma­žes­niu bū­riu ki­tų paukš­čių, ku­rių gro­žį ver­tins ne tik vie­ti­niai spe­cia­lis­tai, bet ir iš Če­ki­jos bei Lat­vi­jos at­vy­kę ver­tin­to­jai.

Ko­kius triu­šius į pa­ro­dą at­veš jau tris­de­šimt me­tų veis­li­ne triu­ši­nin­kys­te be­si­ver­čian­tis E.Rei­me­rys, ar pa­ro­do­je iš­vy­si­me šian­die­ni­nius Aly­taus kraš­to ba­lan­di­nin­kus?

Ed­mun­do triu­šiai – be var­dų

„Nuo ma­žiu­ko lin­kau prie triu­šių. Anks­čiau tur­būt ne­bu­vo kai­mo vai­ko, ku­ris ne­au­gin­tų triu­šių. Ver­slau­ti daž­niau­siai pra­dė­da­vo vai­kai, o baig­da­vo tė­vai. Vai­kams grei­tai pa­bos­ta gy­vū­nų prie­žiū­ra. Taip bu­vo nu­ti­kę ir man“, – pa­sa­ko­ja Ed­mun­das.

Vis­kas pa­si­kei­tė prieš 30 me­tus, kai jis ap­si­lan­kė Že­mės ūkio aka­de­mi­jo­je vy­ku­sio­je veis­li­nių triu­šių pa­ro­do­je. Ten pa­ma­tė įvai­riau­sių veis­lių triu­šius ir vėl pa­no­ro juos au­gin­ti. Įsteig­ta­me ūky­je Ed­mun­das ėmė dau­gin­ti Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos bal­tuo­sius il­ga­au­sius. Da­bar šios veis­lės gy­vū­nai nė­ra to­kie po­pu­lia­rūs kaip anks­čiau, bet le­kė­tiš­kis jų tu­ri. Va­sa­rą jo triu­šy­ne stryk­čio­ja iki 400 švel­nia­kai­lių, žie­mo­mis – treč­da­liu ma­žiau. Dau­giau­sia au­gi­na Pran­cū­zi­jos avi­nų, Bel­gi­jos mil­ži­nų, Ka­li­for­ni­jos ir Bur­gun­di­jos veis­lių triu­šių. Kiek ma­žiau tu­ri Vie­nos mė­ly­nų­jų, Vo­kie­ti­jos dru­ge­lių, Di­džių­jų šin­ši­lų.

Nau­jų veis­lių triu­šius ūki­nin­kas įsi­gy­ja pa­ro­do­se. „Su triu­šiais esu ke­lia­vęs į pa­ro­das Vo­kie­ti­jo­je, Če­ki­jo­je, Slo­va­ki­jo­je, Len­ki­jo­je, Lat­vi­jo­je, Pran­cū­zi­jo­je. Į ką žiū­ri­ma pa­ro­do­se, ką ver­ti­na žiū­ri? Au­gin­ti­nio su­dė­ji­mą, kai­lį, pa­ruo­ši­mą, gal­vą, svo­rį. Yra au­sų il­gio stan­dar­tai, kai­lio – taip pat. Kai ku­rių veis­lių triu­šius ver­tin­to­jai ga­li iš­bro­kuo­ti ir dėl kuokš­te­lio bal­to kai­lio ar bal­to na­go“, – sa­ko Eu­ro­po­je ge­rai ži­no­mas triu­šių au­gin­to­jas.

Jo au­gin­ti­nis, Bur­gun­di­jos veis­lės triu­šis, 2018 me­tais Da­ni­jo­je bu­vo pri­pa­žin­tas Eu­ro­pos čem­pio­nu. Į pa­ro­dą Aly­tu­je gar­sus au­gin­to­jas ruo­šia­si at­vež­ti pus­šim­tį de­vy­nių veis­lių triu­šių. Sa­vo au­gin­ti­niams šei­mi­nin­kas ne­duo­da var­dų, nes bū­tų per su­dė­tin­ga.

Pats ga­mi­na kom­bi­nuo­tus pa­ša­rus

Po­kal­bio me­tu Ed­mun­das ke­lis kar­tus ak­cen­ta­vo, kad ne tik žmo­nėms, bet ir triu­šiams rei­kia ge­ro mais­to. To, kuo mai­ti­ni su­au­gu­sį triu­šį, ne­ga­li pa­duo­ti ma­žam. Juk ir jau­nos ma­mos sa­vo kū­di­kių ne­mai­ti­na rū­ky­tais la­ši­nu­kais, o ir mes ne­val­go­me tik duo­nos ar ke­fy­ro su bul­vė­mis. Pa­šne­ko­vo pa­ste­bė­ji­mu, švel­nia­kai­liai ge­rai au­ga tik tin­ka­mai mai­ti­na­mi.

„Pats ga­mi­nu kom­bi­nuo­tus pa­ša­rus, jie skir­tin­gi pa­te­lėms, su­au­gu­siems triu­šiams ir ma­žy­liams. Per me­tus ma­nie­ji su­ėda apie 25 to­nas pa­ša­ro. Klys­ta tie, ku­rie ma­no, kad pa­duos žo­lės, run­ke­lį, mor­ką ir jis augs. Rei­kia, kad gy­vū­nas gau­tų ląs­te­lie­nos, rie­ba­lų, bal­ty­mų. Aš jau­nik­liams pa­va­sa­rį ir pie­nių pa­rau­nu, kad bū­tų pie­no. Pa­ker­tu lau­ki­nių obe­lų ir pu­šų ša­kų, kad virš­ki­ni­mas bū­tų ge­ras, so­di­nu to­pi­nam­bus dėl vi­ta­mi­nų. Sa­vas šie­nas, mie­žiai, avi­žos, kvie­čiai“, – su triu­šių me­niu su­pa­žin­di­na E.Rei­me­rys.

Da­lį au­gin­ti­nių ten­ka par­duo­ti mais­tui, sa­vo sta­lui ski­ria­ma vos ke­li. Pra­džio­je Ed­mun­das sam­dy­da­vo žmo­gų kai­liu­kui nu­dir­ti, da­bar pri­rei­kus jau pats at­lie­ka šį dar­bą. Pats ir vak­ci­nuo­ja au­gin­ti­nius, pri­rei­kus lei­džia vais­tus. Triu­šis – ne veis­li­nis šuo ir ne žir­gas, ve­te­ri­na­rai į pa­gal­bą ne­lin­kę sku­bė­ti.

Tris­de­šimt me­tų rim­tam triu­ši­nin­kys­tės ver­slui pa­sky­ręs 64-erių za­na­vy­kas Ed­mun­das ma­no, kad veik­lą dar tęs: „Čia man kaip rū­ka­liui – sun­ku bū­tų mes­ti už­si­ė­mi­mą, tiek me­tų tarp triu­šių pra­lei­dus.“

Pa­šne­ko­vas pri­si­me­na links­mą nu­ti­ki­mą. Prieš pen­ke­tą me­tų pa­skam­bi­nęs vy­ras pa­klau­sė, ar šis ga­li par­duo­ti triu­šių. Ed­mun­das at­sa­kė, kad šiuo me­tu par­da­vi­mui tu­ri tik Pran­cū­zi­jos avi­nų. Tai ne juo­kais įpyk­dė skam­bi­nu­sį­jį ir jis iš­rė­kė: „Man triu­šių rei­kia!“ Ed­mun­das ban­dė įti­kin­ti, kad tai ir yra triu­šiai. Bet iš­gir­do: „Tuo­met tu pats avi­nas…“

Pa­ro­do­je da­ly­vaus paukš­ti­nin­kai iš Va­rė­nos

Ar­tė­jant tarp­tau­ti­nei veis­li­nių triu­šių, ba­lan­džių ir paukš­čių pa­ro­dai, gau­sia­me in­for­ma­ci­jos srau­te te­ko už­tik­ti įdo­mų fak­tą: „1936 me­tų va­sa­rą Aly­tu­je vy­ko pir­mo­ji Že­mės ūkio pa­ro­da, ku­rios me­tu pa­si­ro­dė, ko­kią pa­žan­gą pa­da­rė Dzū­kų kraš­tas že­mės ūkio sri­ty­je. Pa­ro­da už­tru­ko apie sa­vai­tę lai­ko ir bu­vo iš­si­dės­čiu­si Įgu­los aikš­tė­je. Įdo­mu, kad jo­je da­ly­va­vo ir II Ulo­nų pul­kas su sa­vo pa­šti­nių kar­ve­lių at­ran­ka. Jie tais lai­kais dar bu­vo nau­do­ja­mi ka­riuo­me­nė­je ry­šių pa­lai­ky­mui. Vie­nas aly­tiš­kis, no­rė­da­mas įsi­ti­kin­ti, ar pa­šti­niai kar­ve­liai yra pa­ti­ki­mi ry­ši­nin­kai, nu­ve­žė jų po­rą iš Aly­taus į Vir­ba­lį, t. y. apie 80 ki­lo­met­rų nuo tiks­lo ir ten juos pa­lei­do. De­ja iš jų tik pa­ti­nas su­grį­žo at­gal į Aly­tų, o pa­te­lė, at­ro­do, žu­vo kaž­kur pa­ke­liui.“

Ry­toj Aly­tu­je ati­da­ro­mos pa­ro­dos or­ga­ni­za­to­riaus Ed­mun­do klau­sė­me, ar iš­vy­si­me šian­dien Aly­taus kraš­te au­gi­na­mų ba­lan­džių? Pa­šne­ko­vas at­sa­kė, kad no­rą da­ly­vau­ti pa­ro­do­je pa­reiš­kė tik Va­rė­nos ba­lan­di­nin­kai, nors aky­les­ni aly­tiš­kiai dar pa­ste­bi virš mies­to grakš­čiai tan­kiu de­be­sė­liu vis pa­si­skrai­dan­čius ba­lan­džius.