Rubrika

Pareigūnai įspėja žolės degintojus – prasižengėlius ras dronais

Šylant orams kai kurie Lietuvos gyventojai vėl ėmėsi seno ir kvailo įpročio – deginti pernykštę žolę. Vien kovo mėnesį ugniagesiams gelbėtojams teko gesinti daugiau nei 200 tokių gaisrų. Priešgaisrinės apsaugos priežiūros pareigūnai perspėja, kad žolės padegėjai bus stebimi ir filmuojami dronais, o pagavus baudžiami.

Degančios pernykštės, nenupjautos žolės vaizdą prieš kelias dienas Vilniaus rajone, Riešės seniūnijoje užfiksavo priešgaisrinės priežiūros pareigūnai vykdydami žvalgybą iš oro bepiločiais orlaiviais. Žmonės degančią žolę gesina savo rankomis, daužo kastuvais. Degančią žolę padėjo užgesinti priešgaisrinės priežiūros darbuotojai. Sklypo savininkei už žolės deginimą pareigūnai surašė administracinio nusižengimo protokolą ir paskyrė bauda – už pirmą kartą 25 eurus. Šiemet šalyje degančią žolę ugniagesiams gelbėtojams jau teko gesinti 260 kartų, daugiausia jų yra Vilniaus apskrityje.

„Vilniaus miestas ir Vilniaus rajonas visoje Lietuvoje. Čia žmonės daugiausia vykdo tokių padegimų“, – sako Priešgaisrinės priežiūros skyriaus inspektorė Rasa Lietuvaitė. 3 hektarai išdegusios žolės Paberžės seniūnijoje, Vilniaus rajone.

Per 5 metus šioje seniūnijoje išdegė beveik 500 hektarų žolės, kas prilygtų pusei Palangos miesto ploto. Priešgaisrinės priežiūros pareigūnai vaizdą fiksuoja keldami į orą bepiločius orlaivius. Dronų pagalba pareigūnai teritorijas stebės visą balandžio mėnesį, kuomet yra pats žolės deginimo pikas, ir užfiksavę jau sudegusius ar degančius plotus baus žolės padegėjus. Kas išdegino šį plotą aiškinasi pareigūnai. Jam paaiškėjus, padegėjui gali tekti gerokai paploninti piniginę.

„Skiriame jam baudą už deginimą pagal administracinių nusižengimų kodeksą ir dar įvertinę sklypo dydį, įvertinę žalą, apskaičiuojame žalą gamtai. Tada ir gi sumos priklauso nuo sklypo dydžio ir gali siekti iki kelių tūkstančių, daugiau“, – pasakoja Aplinkos apsaugos inspektorius Petras Planutis.

Pasak specialistų, žmonės klaidingai mano, kad žolės deginimas gerina dirvožemį, bet tyrimai rodo, kad derlingumą tai sumažina keliais procentais, taip pat naikina dirvožemio gyvūniją ir augmeniją, o didžiausią grėsmę kelia žmonių turtui ir sveikatai.

„Žolės degimas kelia potencialą grėsmę, kad liepsnos persimes į šalia esančius miškus, gyventojų sodybas, nukentės patys gyventojai“, – teigia R. Lietuvaitė.

Gyventojai, ypač garbaus amžiaus, norėdami nušienauti žolę, tą prašo padaryti kitų, dažnai išgėrusių asmenų, kurie uždegę žolę pasišalina. Tuomet savininkas bando gesinti ugnį, kad ji neateitų į jų kiemą ir taip rizikuoja žūti pats. Per 5 metus dėl deginamos žolės supleškėjo 17 namų, apdegė 9 žmonės. Žolę iš smalsumo, žaisdami ar matydami blogą pavyzdį kartais uždega ir vaikai. Nenupjautą ir nesurinktą žolę deginantys asmenys bus nubausti nuo 50 iki 300 eurų bauda.