Esame lyg ir įpratę: jeigu smurtaujama, tai gūdžiame kaime ir tik asocialiose, prasigėrusiose šeimose. Tačiau tai – mitas. Psichologai teigia, kad asocialiose šeimose brutalus smurtas mažiau slepiamas, o inteligentų šeimose jis pasireiškia rafinuotai ir taip pat žiauriai. Ne vienas kalbintas specialistas prasitarė, jog ypač sunku pagelbėti toms moterims, kurių smurtaujantys vyrai dirba pareigūnais, teisėjais ar yra politikai.

Didesni reikalavimai

Viename interviu teisėjas, buvęs Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Gintaras Kryževičius, kalbėdamas apie teisinėse struktūrose dirbančius žmones, prisiminė lotynišką posakį: „Kas galima Jupiteriui, negalima jaučiui“. G. Kryževičiaus nuomone, tie, kurie ryžtąsi dirbti teisėjais, prokurorais, policininkais ir panašiais pareigūnais, privalo būti aukštesnės moralės, prieš ką nors darydami, gerai apgalvoti situaciją. „Minėtų profesijų žmonės yra labiau matomi ir elgesys vertinamas žymiai griežčiau nei eilinio piliečio. Mes esame ir privalome būti visiems pavyzdys“, – savo požiūrį aiškino teisėjas.

Deja, įveikti „bandymus morale“ ne kiekvienam pareigūnui lemta. Paėmė kyšį, netinkamai elgėsi su sulaikytuoju (įtariamuoju, kaltinamuoju ir pan.), peržengė savo kompetencijos ribas, neblaivus vairavo, smurtavo ir t.t. – tokie kaltinimai neretai metami dirbantiesiems teisėsaugos struktūrose.

Paskutiniu metu policijos pareigūnų reitingai gana aukšti, tačiau mūsų šalies žmonės dar nėra itin draugiški jų atžvilgiu. Visuomenė mąsto: jei jau policija pasiskelbė angelais sargais, tai jie privalo ne tik suvaldyti situaciją, bet ir būti pagalbininkais, viskuo besirūpinančiais guodėjais, pavyzdžiu kitiems. O lūkesčiai ima ir nepasiteisina.

Šaukštas deguto

Prieš ruošiant straipsnį kalbinti pareigūnai tvirtino, kad jie – taip pat visuomenės dalis. Ir smulkmeniškai „atsijoti“ geriausiuosius bei morališkai tvirtus nėra taip paprasta.

Lietuvos policijos kapelionas, kunigas Algirdas Toliatas yra sakęs, jog žmogus – ne akmuo ir, jei policijos pareigūnas 10 metų dirba su įstatymų pažeidėjais, smurtautojais, žudikais, narkomanais, „nuolat malasi tame blogyje“ – tai palieka pėdsaką ir keičia žmogaus psichiką.

„Dirbame stresinėmis sąlygomis, nuolat esame tarsi atitvaras, stovintis tarp nepatenkintųjų, smurtaujančiųjų ir kitos visuomenės dalies, kurią tenka ginti. Taigi, nors ir esame mokomi valdyti neigiamas emocijas, jos vis gi kaupiasi. O per ilgus darbo metus gali ir „pramušti“ – juk ne veltui sakoma, kad „lašas po lašo ir akmenį pratąšo“. O mes tik – žmonės“, – mintimis pasidalino vienas jau į pensiją išėjęs policijos pareigūnas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Personalo skyriaus Psichologų poskyrio vedėja Anna Vinkovskienė tvirtina, kad gana retas policijos pareigūnas nesugeba valdyti savo emocijų, streso malšinimui griebiasi taurelės ar smurtauja. „Daugelis jų, nors kasdien susiduria su tamsiąja mūsų gyvenimo puse, sugeba ir moka džiaugtis gyvenimu, – teigia A. Vinkovskienė. – Žinoma, pasitaiko, jog darbe patiriamą stresą bando užglaistyti alkoholiu ar ima smurtauti šeimoje, bet tai – vienetai. Pareigūnai nevengia užsukti į psichologo kabinetą ir pasikonsultuoti visais jiems rūpimais ir, kaip jiems kartais atrodo, neišsprendžiamais klausimais. Kalbamės ir bendrai ieškome būdų, kaip išspręsti šeimines, vaikų auklėjimo, darbo, bendravimo ir kitokias problemas, kai kyla įvairios baimės ir panašiai“.

Tačiau ne veltui sakoma, jog šaukštas deguto visą medaus statinę pagadina.

Uždraudė artintis

Tokį „deguto šaukštą“ – smurtavusį buvusį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Petrašiūnų policijos nuovados viršininką Gintautą Kvietkauską (56 m.) – liepos viduryje nuteisė Kauno apylinkės teismas. Buvęs pareigūnas buvo kaltinamas sumušęs ir grasinęs nužudyti savo žmoną (56 m.) bei grasinęs nušauti ir susprogdinti į įvykio vietą atvykusius policijos pareigūnus.

Šio teismo pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Vaida Bytautė pranešė, kad G. Kvietkauskui skirta 7908 eurų bauda ir 10 mėnesių laisvės apribojimas, uždraudžiant jam bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nuo jo nukentėjusia žmona ar lankytis jos gyvenamojoje bei darbo vietose. Taip pat vyrui uždrausta turėti, naudoti, įgyti saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims visų kategorijų bei rūšių šaunamuosius ir nešaunamuosius ginklus ir šaudmenis. G. Kvietkauskas įpareigotas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tai jis turės įvykdyti per 5 mėnesius.

Išgelbėjo komisaras

Bylos duomenimis, pernai rugsėjo pradžioje apsvaigęs nuo alkoholio G. Kvietkauskas be jokios priežasties apdaužė sutuoktinę ir, lipdamas laiptais į antrąjį aukštą, pagrasino ją nužudyti – nustumti nuo laiptų. Dar po dienos kaltinamasis, vėlgi girtas, išlaužė užrakintas sutuoktinės kambario duris ir įsiveržęs ėmė grasinti moterį nušausiąs.

Į įvykio vietą netruko atvykti policijos pareigūnai, tačiau smurtutojas ir jiems pagrasino, jei šie įeisią į namą ar ūkinį pastatą, jis juos nušaus, susprogdins ir nusišaus pats.

Apie neeilinį įvykį buvo informuotas ir Kauno AVPK viršininkas Darius Žukauskas. Nors buvo sekmadienio popietė, komisaras atskubėjo į Palemoną, kur gyveno aršiai nusiteikęs G. Kvietkauskas.

„Buvo sudėtinga situacija. Jis buvo ginkluotas ir nėjo su kitais pareigūnais į kontaktą. Man pavyko su juo pasikalbėti ir jis įleido į vidų. Mes kalbėjome ir, susidarius tam tikroms aplinkybėms, buvo sulaikytas“, – jau nukenksminus smurtautoją žurnalistams aiškino D. Žukauskas.

Po derybų iš G. Kvietkausko buvo paimtas pistoletas „Walther“, kuris, kaip paaiškėjo, buvo užtaisytas. Namuose taip pat rasti teisėtai laikyti du lygiavamzdžiai šautuvai. Neblaivus (0,91 promilės alkoholio) smurtautojas uždarytas į areštinę.

Daugiau nusikaltimų

Teisme apklaustas G. Kvietkauskas savo kaltę neigė. Tvirtino, kad tai žmona jį užpuolė ir krisdama virtuvėje neva galėjo susižaloti. Tačiau teismo šie argumentai neįtikino, nes byloje surinkti įrodymai patvirtino, kad vyras pats išprovokavo konfliktą ir sumušė sutuoktinę. Sužalojimo faktą patvirtino ir medikai. Nustatyta, kad G. Kvietkauskas veikė tiesiogine tyčia – smurtavo prieš sutuoktinę be jokios dingsties. Smūgiai buvo suduoti pakankamai stipriai, taikyta ir pataikyta į skausmingas vietas, kas rodo, kad smurtas buvo naudojamas tikslingai norint sužaloti ar sukelti fizinį skausmą.

Teismas, vertindamas grasinimą policijos pareigūnams, sprendžia, kad kaltinamojo išsakyti grasinimai nušauti bet kurį į namą pabandžiusį užeiti pareigūną ar susprogdinti užminuotą namo teritoriją, yra konkretūs, realūs ir akivaizdūs.

Smurtautojas vyras savo žmonai taip pat turės atlyginti 1000 eurų neturtinę žalą ir apmokėti jai teisme atstovavusio advokato išlaidas – 2200 eurų.

Be to, bylą nagrinėjant teisme, išaiškėjo, kad G. Kvietkauskas galėjo būti padaręs ir daugiau nusikaltimų. Šią bylą nagrinėjęs teisėjas kreipėsi į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir dokumento klastojimo ir sukčiavimo.

Smurtauja ir blaivūs...

Tai tik vienas pavyzdys, kai pareigūnai nesugeba taikiai išspręsti konfliktų savo šeimoje. Panašių smurtautojų pasitaiko ir kituose Lietuvos kampeliuose. Štai šių metų balandžio 22-osios pavakare į Klaipėdos AVPK kreipėsi moteris (48 m.), kuri pranešė, kad tą pačią dieną Gargžduose, namo kieme, prieš ją smurtavo vyras (49 m.).

Smurtautojas pasirodė beesąs Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK vyresnysis specialistas G. K. Pareigūnas buvo blaivus. Nukentėjusioji dėl dešinės plaštakos piršto raiščių patempimo kreipėsi į Gargždų ligoninę. Medikai, suteikę jai pagalbą gydytis ambulatoriškai.

O Kaune, pasirodo, yra ir daugiau pareigūnų smurtautojų, ne vien tik G. Kvietkauskas. Štai pernai lapkričio 17 dienos rytą į Kauno apskrities VPK kreipėsi moteris (26 m.), kuri pranešė, kad namuose Pikulio gatvėje, kilus konfliktui, prieš ją ėmė smurtauti sutuoktinis P. U. (28 m.). Pareiškėja skundėsi, jog vyras trenkė jai per veidą, stumdėsi ir pakėlęs bloškė ant žemės. Pasak moters, vyro niekaip negalėjo nuraminti ir toliau stumdėsi, mėtė lauk jos daiktus. Beje, smurtautojas irgi buvo blaivus. Tai – Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus konvojaus būrio vyresnysis postinis.

... ir girti

Na o į Vilniaus policijos areštinėje pabuvojo ir Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio vyresnysis postinis A. S. (40 m.). Vyras buvo girtas (1,54 promilės alkoholio) ir namuose smurtavo prieš sutuoktinę (42 m.) – trankė ją į sieną.

Rugpjūčio 17-ąją, apie 15 valandą, Vilniaus apskrities policijos komisariato pareigūnai važiavo tramdyti savo įsisiautėjusio kolegos – Šalčininkų rajono policijos komisariato kriminalinės policijos specialisto R. A. (44 m.). Šis pakėlė ranką prieš buvusią žmoną. Konfliktas tarp buvusių sutuoktinių kilo nuosavo namo kieme Marijampolio kaime (Vilniaus r.). Girtas (2, 04 prom.) pareigūnas kivirčą nutarė išspręsti kumščiais.

Į įvykio vietą atvykusiems kolegoms nieko kito nebeliko kaip tik uždaryti smurtautoją į areštinę, kad šis prablaivėtų ir nurimtų.

Visais atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Priežastys įvairios

Anot Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Personalo skyriaus Psichologų poskyrio vedėjos Annos Vinkovskienės, priežasčių dėl ko staiga imama smurtauti, galima išvardinti nemažai: tai ir patirtis, perimta iš tėvų, ir nuolatinis nuovargis, ir, žinoma, alkoholis. „Tačiau reikia pripažinti, jog pareigūnai laikosi Etikos kodekso – juk atėjo dirbti ten, kur privalo padėti, ginti ir saugoti žmones, – sakė psichologė. – Žinoma, reikia ir būtina tobulinti atrankos sistemą. Šiuo metu pareigūnų atrankoje praktiškai nėra taikomi specifiniai psichologinių savybių reikalavimai, svarbiausia tik, kad žmogus turi būti fiziškai ir psichiškai sveikas.

Beje, Lietuvos policijos pareigūnų Etikos kodekse rašoma: „<...> pareigūnas privalo būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus; nepiktnaudžiauti einamomis pareigomis, nenaudoti dokumentų, patvirtinančių einamas pareigas ir suteiktus įgaliojimus, siekiant paveikti kitus asmenis priimti jam palankų sprendimą; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigūno reputacija“.

Kreipiasi pagalbos

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato personalo skyriaus specialistė (psichologė) Gabrielė Vasiljeva sako, jog apskrityje dirbantys pareigūnai pagalbos kreipiasi dažnai – vieni nori, kad juos išklausytų, antri – nežino, kaip atsipalaiduoti po streso, treti – patiria krizinius įvykius dėl įvairių priežasčių. „Noriu pažymėti, kad pareigūnai kaip ir visi kiti žmonės išgyvena netektis, skyrybas, konfliktus, stresą, taip pat ir džiuginančius įvykius – santuoką, pasisekimą darbe, pergyvena dėl savo artimųjų ir džiaugiasi jų sėkme, – sakė G. Vasiljeva. – Juos gali paveikti patiriamas stresas, kuris lems jų nuotaikų kaitą, įtampą. Pareigūnai yra apmokyti sumažinti stresą, moka valdyti emocijas, todėl jie nepasižymi neprognozuojamu elgesiu, pykčiu, nesivaldymu dažniau nei kiti žmonės“.

Pasak specialistės, yra kritinių įvykių aprašas, po kurių psichologai suteikia psichologinę pagalbą pareigūnui, patyrusiam kritinį įvykį. Psichologinė pagalba pareigūnui privalomai skiriama, jeigu jis tarnybos metu panaudoja ginklą, tarnybos metu susiduria su gelbėjamų žmonių, nusikaltimų aukų žūtimi, patiria tiesioginę grėsmę savo gyvybei ir sveikatai, tarnybos metu susiduria su kolegų ar kitų komandos narių netektimi dėl patirto smurto, avarijos, gaisro, savižudybės ar kito psichologinę traumą galinčio sukelti įvykio, taip pat jei turi žalingų įpročių, priklausomybę, smurto bei smurto artimoje aplinkoje atvejais. Psichologinės pagalbos paskirtis – sušvelninti kritinio įvykio trauminį poveikį, padėti atgauti dvasinę darną.

Aurelija ŽUTAUTIENĖ