Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Parama našlaitei - nuo anksčiausio ryto ir aukščiausiu lygiu

Pedagogės pastangos gauti baldus dvejų metų kūdikį auginančiai auklėtinei išsipildė su kaupu ir žaibišku greičiu.

Vabalninke gyvenanti ir dirbanti Biržų technologijų ir verslo mokymo centro Vabalninko skyriaus socialinė pedagogė Vilma Indriliūnaitė negali atsidžiaugti, kad jos auklėtinė Greta gali kurti jaukų būstą sau ir dvejų metukų Danieliui. Gyvenimo negandų plakta ir blaškyta devyniolikmetė tėvų neturi - abu jie mirę. Kaime likęs jų namelis, kurio remontui reikėtų nemažai lėšų ir našlaičiams įsikūrimui skiriamų nepilnų trijų tūkstančių eurų nepakaktų.

Septyniolikos metų našlaitei Gretai, susilaukusiai kūdikio, teko gyventi ir vaikų namuose. Dabar ji grįžo gyventi į Vabalninką, mokosi čia esančiame Biržų technologijų ir verslo mokymo centro (TVMC) skyriuje. Didžiausias rūpestis Gretos auklėtojai, socialinei pedagogei Vilmai Indriliūnaitei buvo rasti miestelyje būstą, kuriame galėtų įsikurti jauna mama ir jos sūnelis. Beje, mažojo berniuko tėčio taip pat nebėra tarp gyvųjų.

Butą Danieliui ir jo mamai rasti pavyko. Tuo pasirūpino Gretos auklėtoja. Buto pirkimui net neprireikė visos našlaičio įsikūrimo pašalpos. Pinigų liko ir skalbyklei. Pasak pedagogės V. Indriliūnaitės, dviejų kambarių su virtuve ir antrajame aukšte esančia mansarda butukas pirktas tvarkingas ir jaukus. Teks atlikti tik pakankamai smulkų ir nesudėtingą remontą. Butuke Greta gyvena jau nuo birželio, tačiau labai trūko baldų. Jų paieška rūpinosi auklėtoja Vilma.

Startas baldų gabenimui - ankstų rytą

Ankstų rytą „Šiaurės rytus" skaičiusi V. Indriliūnaitė išvydo skelbimą apie dovanojamus baldus. Perskaičiusi apie dovanojamą uosio sekciją, prieškambario, virtuvės ir kitus baldus pedagogė supratusi, kad delsti negalima. Juk proga gauti visus baldus kitą kartą gali nepasitaikyti.

V.Indriliūnaitė nuo pat ankstaus ryto ėmėsi veiklos. Dar buvo be dvidešimties minučių septinta valanda, kai ji paskambino baldus dovanojančiai biržietei Danguolei ir sutarė, kad ši lauks iki 8 valandos ir kol kas baldų niekam daugiau nepažadės.

Tačiau baldai juk buvo Biržuose, Vilniaus gatvės 92 namo penktajame aukšte. Nedelsiant reikėjo rasti ir transportą, ir žmones, kurie dovaną galėtų nešti laiptais, sukrauti į mašiną.

„Buvo gal septynios, kai paskambinau Biržų TVMC direktoriaus pareigas laikinai einančiam Raimundui Čepokui. Jis automobilį pažadėjo iš karto, be jokių atsikalbinėjimų ar išlygų. Tada, kai reikia padėti, šis žmogus visada taip elgiasi. Turiu pasakyti, kad supratimo ir pagalbos visada sulaukiu ir iš direktoriaus Dainiaus Žukausko", - Biržų TVMC vadovus nuoširdžiai gyrė socialinė pedagogė.

Kitas projekto „baldai Gretai" žingsnis - 8 valandą vykęs V. Indriliūnaitės pokalbis su Vabalninko seniūne Lilija Vaitiekūniene. Su ja pedagogė tarėsi dėl baldus gabenti padėsiančių darbininkų.

„Seniūnija davė du darbininkus ir socialinę darbuotoją Giedrę Pilotaitę", - pasakojo pedagogė.

Pagalbos teko ieškoti ir Biržuose

Į Biržus nuvykusi vabalninkiečių komanda ėmė nešti baldus. Tai buvo tikrai sunkus darbas.

„Visi pailso, pavargo, supratau, kad reikia ieškoti paramos", - pasakojimą apie pastangas padėti mažą vaiką auginančiai auklėtinei tęsė V. Indriliūnaitė. Sako skambinusi Biržų rajono mero pavaduotojai Irutei Varzienei.

„Kas ir ką apie Irutę besakytų, tokiuose dalykuose vicemerė niekada nėra atsisakiusi padėti. Visada iš jos juntu supratimą ir dėmesį tikroms, o ne politizuotoms problemoms", - kalbėjo pedagogė apie vicemerę. Atostogaujanti I. Varzienė skambino Biržų miesto seniūnui Vytui Jareckui, šis į pagalbą atsiuntė talkininką Alių (pavardės šis žmogus viešinti nenorėjo).

Talkininkai nešė baldus į automobilį, vežė, o Vabalninke susidūrė su dar viena problema - sofutė nelindo pro siauras duris. Tuomet į pagalbą kviestas būsimas seniūnaitis Evaldas Levanas. Šis irgi neatsisakė padėti.

Baldus Gretos būste surinkti padėjo seniūnijos darbininkas Vytautas Budriūnas ir viešuosius darbus atliekantis Gediminas Kirvela. V. Indriliūnaitė dėkinga ir Samantui, Edvardui, Gustei, kurių pagalbos prireikė gabenant baldus į Gretos butą.

Pasak V. Indriliūnaitės, dėkoti reikia ir vairuotojui Vytautui Podinskui, ir socialinei darbuotojai Simonai Grižienei, atlikusiai kolegės Giedrės Pilotaitės darbą, kai ši buvo išvykusi į Biržus.

Be visų šių žmonių, kurie nuo pat ankstaus ryto ėmėsi padėti kuo tik gali, Greta šiandien baldų dar neturėtų. Nuo 7 valandos „užvesta" organizatorių, palaikoma įstaigų vadovų ir pagalbininkų projekto „baldai" grandinė sukosi ir išpildė jaunos šeimos svajonę.

Ketvirtadienį baldai Gretos būste jau kone visi buvo radę savo vietą. Greta ir jos auklėtoja tikisi, kad galbūt pavyks gauti minkštą svetainės kampą vietoje senutėlės sofos. Šis baldas tarnautų kaip lova.

Namas ir jo gyventojai

Svarbia baldų gavimo akcijos patirtimi V. Indriliūnaitė vadina pažintį su juos dovanojusia moterimi Danguole (pavardės viešinti ji taip pat nenorėjo) ir jos namo kaimynais. Pasirodo, kad Vilniaus gatvės 92 daugiabučio namo graži ne tik aplinka ar laiptinė su biblioteka. Gražūs bei geri ten gyvena ir žmonės. Pasak V. Indriliūnaitės, laiptų turėklais neatsargiai leisti baldai nubrūžino dažus. Pedagogė dėl to labai apgailestauja. Ji ne tik atsiprašė namo bendrijos pirmininkės Reginos Jukonienės, bet ir norėjo duoti pinigų nors turėklų dažams. Tačiau jų bendrija atsisakė, prašė pinigus pasiimti atgal, sakė, kad laiptų turėklų tvarkymu pasirūpins baldus dovanojusi moteris.

„Argi visa tai ne stebuklas? Ir baldų dovanojimas, ir valstybės įstaigų tarnautojų požiūris, ir talkininkų nuoširdumas bei daugiabučio namo gyventojų supratingumas", - kalbėjo pedagogė V. Indriliūnaitė.

Gretos bute ketvirtadienį švara ir dovanotais baldais spindėjo virtuvė, skalbyklėje sukosi skalbiniai, mama ir mažasis Danielius atrodė laimingi. Dar reikės surinkti prieškambario baldus, kaip nors į butą įnešti gražią nedidukę sofą. Tačiau tai - malonūs rūpesčiai, kuriuos įveikti Gretai stengiasi padėti jos auklėtoja.

 

Alfreda Gudienė

Biržų krašto laikraštis "Šiaurės rytai"

Rekomenduojami video