Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Pandemijos akivaizdoje stumia sveikatos sistemos reformą

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) stumia naują reformą, kurią turėtų palydėti net 800 mln. eurų! Per regionus jau ritasi gyventojų, išsigandusių, kad rajonuose po reformos iš viso nebeliks aktyvaus gydymo paslaugų, protestų banga. „Kuriamas spektaklis ir skleidžiami dūmai tam, kad būtų galima įsisavinti milžinišką paramą“, – toks įspūdis dėl numatytos pertvarkos susidaro rajonų savivaldybių, gydymo įstaigų, bendruomenių atstovams.  

Siūlo grįžti atgal

Sveikatos srities politikai ir ministrai per pandemiją nuolatos gąsdina, kad sveikatos apsaugos sistema tuoj neatlaikys, nes visos lovos, reanimacijos skyriai užpildyti ligoniais. Dar pabrėžiama, kad trūksta gydytojų, nors juos išmoksliname ir noriai „eksportuojame“ į kitas šalis. Tikėtasi, kad, atsigavus po pirmos pandemijos bangos, politikai nedelsiant imsis priemonių, kaip sustiprinti ligonines, kad būtų galima išgelbėti kuo daugiau gyvybių, dėl kurių taip stengiasi Vyriausybė. Tačiau aiškėja, kad po suplanuotos reformos rajonuose aktyvaus gydymo lovų iš viso gali nebelikti. Taip ruošiamės naujoms galimoms pandemijoms?  

Ką sumanė SAM? Specialistai aiškina, kad kelis kartus reformuotą ir optimizuotą sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų tinklą vėl siekiama grąžinti į pradžią – prie sovietinio modelio, kai pirminis ir antrinis paslaugų lygiai buvo sujungti. Dabar vėl norima viską sujungti ar prijungti, tam skiriant milžinišką paramos sumą. Gal tas modelis nebuvo labai blogas, bet atkūrus nepriklausomybę Lietuva nuėjo kitu keliu. Dabar primygtinai siūloma sukti atgal.  

Naujai pertvarkai SAM pasiuvo ryškiai margus marškinėlius, kurie išblaško ir atitraukia dėmesį nuo esmės, kurios kaip tik ir pasigenda rajonų savivaldybių, gydymo įstaigų, bendruomenių atstovai. Regionų miestuose jau vyksta mitingai dėl gydymo paslaugų mažinimo rajonų ligoninėse. Tokie protestai vyko Šakiuose, Jonavoje.

SAM atstovai, pristatydami naują reformą, vardija sveikatos sistemos problemas: neefektyvi pirminė sveikatos priežiūra, ribotas ir netolygus specializuotos pagalbos prieinamumas, sveikatos priežiūra per mažai orientuota į pacientus ir kt. „Lietuvoje turime per didelį mirčių skaičių, kurį galime išsaugoti gydymo priemonėmis. Reikia pereiti iš kiekybės į kokybę“, – SAM atstovai konstatuoja, kad ligšiolinės reformos nuėjo perniek. Ir dar SAM nepatinka, kad į ligonines patenka per daug ligonių. Juos galima būtų gydyti ambulatorinėmis sąlygomis.

Dabar iškelta nauja vėliava – sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo gerinimas. Šiai programai numatyta beveik 800 mln. eurų. Viena esminių pertvarkos ašių yra nauji dariniai – Kompetencijų centrų ir regioninio bendradarbiavimo modeliu pagrįstos asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo vystymas.

Spektaklis akims apdumti?

Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas, Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris sako, kad tai nėra reforma, o grįžimas atgal. Be to, pateikiama tik forma, o reformos turinį apčiuopti sudėtinga. „Niekas nepaaiškina, koks bus turinys, nėra poveikio vertinimo. Galiu nuliūdinti, kad tos didelės paramos regionai nematys, pinigai nueis kažkur kitur. O kur, niekas nesako, neaiškina, kokioms veikloms, kiek lėšų bus skiriama. Tai tik spektaklis ir akių dūmimas“, – kalbėjo ligoninės vadovas.

Jis pridūrė, kad svarstymui jau pateikti teisės aktai, kuriuose numatyta, kad Vyriausybė nustatys ligoninių paslaugų teikimo mastus ir apimtis. Tad kam bereikalingos diskusijos su savivalda, sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio kelionės po rajonus?

Tikėtasi, kad, atsigavus po pirmos pandemijos bangos, politikai nedelsiant imsis priemonių, kaip sustiprinti ligonines, kad būtų galima išgelbėti kuo daugiau gyvybių. Tačiau aiškėja, kad po suplanuotos reformos rajonuose aktyvaus gydymo lovų iš viso gali nebelikti. Taip ruošiamės naujoms galimoms pandemijoms?  

Pasak V.Sudario, pateiktos keturios alternatyvos: nieko nedaryti; jungtis prie didžiųjų ligoninių;  kurti bendruomenės sveikatos centrus; dirbti sutarčių su kitomis ligoninėmis pagrindu. „Apie visas alternatyvas nekalbama, bet tiesiog mušama per nagus ir reikalaujama kurti bendruomenės sveikatos centrus. O tai reiškia stacionarinio gydymo panaikinimą. Jeigu kur ir liktų terapinis gydymas, tai tik pereinamuoju laikotarpiu, po metų kitų pakeis teisės aktus, paslaugų teikimo aprašus ir likęs gydymas bus sunaikintas, liks tik pirminiai priežiūros centrai ir 5 ar 10 ligoninių“, – aiškino Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas.

Bus dar blogiau

V.Sudaris priminė, kad prieš dešimtmetį tos pačios politinės jėgos Vyriausybės nutarimu dešimtyje ligoninių buvo uždaryti reanimacijos ir chirurgijos skyriai. „Ar kas pagerėjo? Ir dabar bus panašus rezultatas. Ar galvojama, kad visus ligonius suguldys į didžiąsias ligonines arba gydys ambulatoriškai? Tai pasakos. Gal politikams reikėtų kokį pusmetį pas mus rajonuose pasistažuoti, kad suvoktų, kokia yra realybė ir ko reikia sveikatos apsaugos sistemai“, – nusivylimo neslėpė gydytojas.

O kas bus, kai po tokios reformos vėl užklups kokia nors pandemija? „Bus kaip Italijoje, kur situacija buvo tokia: lauk vietos ligoninėje arba mirk. Tos šalys, kurios nenustekeno sveikatos apsaugos sistemos ir išlaikė didesnį lovų fondą, pavyzdžiui, Vokietija, daug lengviau tvarkėsi ir tvarkosi su pandemija. Ir pas mus be rajoninių ligoninių būtų totalus sveikatos sistemos žlugimas“, – pastebėjo Pakruojo ligoninės direktorius.

Jis dar pabrėžė, kad ES nereikalauja mažinti lovų skaičių ligoninėse: „Tai blefas, nes to nereikalaujama, mes patys tokius dalykus sukuriame. Taigi, akivaizdu, kad siekiama mažinti gulinčių ligonių skaičių rajono ligoninėse, juos gydyti ambulatoriškai. Pasiims 800 mln. eurų, o regionų žmonėms paslaugos ir pagalba pablogės“, – konstatavo Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas.

Gražūs žodžiai virsta grasinimais?

SAM atstovams reformą pristatant Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete buvo kalbėta, jog savivaldybėms grasinama ir daromas spaudimas, kad jos pritartų SAM planui. Pastebėta, jog susidaro įspūdis, kad parengtą planą norima paremti savivaldos sutikimu. Jeigu nesutinkama, grasinama neduoti lėšų. Užsiminta, kad sveikatos apsaugos viceministrė (pavardė nepaminėta) grasina, jog akušerijos skyriams bus pakeisti rodikliai – nuo dabar nustatyto 300 gimdymų per metus iki 500 ar 600. Tai reiškia, kad tokių skyrių regionuose iš viso nebeliks. Taigi regionai jaučia, kad iš SAM važiuoja buldozeris.

„Gražiais žodžiais viską pristatė, kalba apie paslaugų kokybę, bet kokiais keliais to siekia? Kai paskaitai komitetui atsiųstą Biržų rajono savivaldybės mero raštą, negali patikėti, kad tokie dalykai vyksta“, – apie gaunamus signalus iš rajonų prakalbo minėto komiteto pirmininkas, Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Ričardas Juška.

Jurbarko rajono savivaldybės meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Skirmantas Mockevičius teigė, kad, priešingai, nei pristatydama pertvarką tvirtina SAM, savivaldybės jai nesipriešina ir norėtų įsitraukti į reformą, tačiau joms stinga aiškumo ir konkretumo.

„Nesuprantama, kodėl vienur kalbama, kad bus bendradarbiaujama, bet kitur iškeliamas prioritetas – jungtis į vieną centrą. Sujungus pirminius sveikatos priežiūros centrus ir ligonines, paslaugų kokybė nepagerės. Nors jau teko išgirsti iš viceministrės, kad galbūt tai galėtų būti tik kaip bandomieji projektai“, – sakė S.Mockevičius.

Ministro filosofija

LSA direktorė Roma Žakaitienė išsakė daugelio rajonų savivaldybių nerimą: „Pasižiūrėjus ministerijos parengtą sveikatos plėtros projektą, kurio apimtis gal 120 puslapių, jame didžioji dalis skirta problemoms įvardyti, bet stinga konkretumo dėl reformos. Pavyzdžiui, kalbama apie 5 apskrities ligonines, nors yra teritorinis suskirstymas į 10 regionų. Prie Vilniaus būtų 15 savivaldybių, prie Kauno – 17 savivaldybių. Jų atstovai klausia, ar visos ligoninės tampa Kauno ir Vilniaus ligoninių, kurių steigėja yra ministerija, padaliniais? Ar tuose padaliniuose lieka kokia nors stacionarinė paslauga? Kyla labai daug klausimų dėl reformos pagrįstumo. Kokia bus nauda pacientui, sujungus pirminio ir antrinio lygio paslaugas? Kaip pacientas pasieks paslaugą Vilniuje, kokia bus eilė, kaip jam laiku nuvykti ir kaip grįžti?“

LSA prezidentas, Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius svarstė, kad galbūt  norima suketi daug dumblo, kad nebūtų aišku, kur judama? „Viešojoje erdvėje yra daug triukšmo įvairiomis temomis, gal to ir siekiama? Atskiruose pokalbiuose sakoma, kad padvigubins akušerijos rodiklius – nuo 300 iki 600 gimdymų per metus. Kodėl toks rodiklis? Gal padidinti iki 1000? Kitur kalbama apie reanimacijos reformą. Jeigu ją naikiname, reiškia, kad neliks ir operacinių blokų. Kitaip tariant, darbiniuose susitikimuose tėra tik padrikos diskusijos viena ar kita tema, bet viso vaizdo nesimato. Po sveikatos apsaugos ministro filosofinės diskusijos Jonavoje netapo aišku, ko mes siekiam šia reforma. Panašu, kad yra mistiniai pinigai, bet kaip pasiekti keliamus tikslus, sujungus pirminį sveikatos priežiūros lygį, ligoninę ir sveikatos biurą? Ir kas iš to?“ – klausimus bėrė meras.

M.Sinkevičius sakė, kad į akis krenta visuose pokalbiuose plėtojamas naratyvas: jeigu savivalda nepritars ir reformos nevykdys, pati bus kalta ir negaus pinigų, jeigu darys, bet nepavyks, irgi bus kalta.

„Merai, kurie dirba 10 ir daugiau metų, tokių reformų ir reformatorių matė nemažai. Noriu objektyviai, be jokios politinė kritikos pasakyti, kad trūksta aiškumo. Jeigu bus bandoma  priverstiniu būdu įtraukti, viskas atsimuš į sieną, o savivaldos siena ne taip lengvai įveikiama“, – tvirtino LSA prezidentas.

Rekomenduojami video