Praėjusį antradienį Kvedariškio kaimo kapinėse supiltas šviežas kapas. Jame amžinojo poilsio atgulė 80 metų sulaukęs ir rugsėjo 6 – ąją miręs Fektistas Samuilovas. Jis – Kvedariškyje gyvenusio gyvenusio sentikių kunigo Ivolijaus Samuilovo sūnus.

Praėjusį antradienį Kvedariškio kaimo kapinėse supiltas šviežas kapas. Jame amžinojo poilsio atgulė 80 metų sulaukęs ir rugsėjo 6 – ąją miręs Fektistas Samuilovas. Jis – Kvedariškyje gyvenusio gyvenusio sentikių kunigo Ivolijaus Samuilovo sūnus.

Pasak Papilio seniūnijos seniūno Reno Čygo, šį žmogų buvo galima vadinti sentikių kaimo siela.

„Tai buvo labai tvarkingas, rūpestingas žmogus, kurį mes seniūnijoje vadindavome kaimo seniūnu. Fektistas labai stengėsi, kad neišnyktų ir būtų atnaujinta Kvedariškio sentikių cerkvė“ – sakė R. Čygas.

XIX a. pabaigoje Kvedariškio kaime susiformavusi sentikių bendruomenė apie 1902 metus pasistatė savo maldos namus. Teigiama, kad tuo metu kaime gyveno apie 40 sentikių šeimų. Patys sentikiai kaimą vadino Fedoriškiu.

Nykstančiame Kvedariškio kaime likusios vos kelios sodybos, kuriose dar yra žmonių. Šį pasaulį palikęs Fektistas Samuilovas buvo vienas seniausių gyventojų. Už jį vyresnė 87 metų Antanida Stepanova šiuo metu gyvena Biržuose.

„A. a. Fektisto žmona Marija, sūnus Anatolijus, Tatjana Artemjeva, Marija Dudienė, Vladimir Gargažin, Ksenija Samuilova, Danutė Stepanova,“ – Kvedariškio kaimo gyventojus vardija kaimyninio Kučgalio kaimo žmogus.

„Tarpukaryje, 1935-1940 m., plačiai buvo žinomas Kvedariškio kaimo dvasinis choras, giedojęs sentikių dvasines eiles. Chorą įkūrė ir jam vadovavo Lietuvos sentikių dvasinių kursų Kaune auklėtinis Manuilas Ivanovičius Terentjevas. Choro pagrindą sudarė Samoilovų, Kuznecovų, Gargažinų šeimų nariai, pats bendruomenės šventikas Sava Samoilovas aktyviai dalyvavo choro veikloje. Choras giedodavo cerkvėje, koncertavo aplinkinių rajonų rusų kaimuose, mokyklose, cerkvėse. Pasirodymai visada pritraukdavo didelį publikos, kurią sudarė ne tik sentikiai, bet ir vietiniai lietuviai, dėmesį. Kiekvieną koncertą choras pradėdavo Lietuvos himnu, kurį į rusų kalbą išvertė vadovas M. I. Terentjevas. Repertuarą sudarė liturginės giesmės bei sentikių dvasinės eilės“, - apie kaimo istoriją rašyta 2012 metais „Šiaurės rytuose“.

Alfreda Gudienė