Prieš penkerius metus Briuselyje atidaryta naujoji NATO būstinė kartais gali priminti skruzdėlyną. Didžiuliame šiuolaikiškame pastatų komplekse kasdien sukasi per 4 tūkst. žmonių. Dabar jiems pats darbymetis. Karas Ukrainoje ir artėjantis aljanso viršūnių susitikimas Vilniuje verčia priiminėti visam regionui svarbius sprendimus.

Svarbus Lietuvos vaidmuo

Pastaruoju metu Vilniaus vardas Briuselyje skamba itin dažnai. Pagrindinė to priežastis – liepos 11–12 dienomis mūsų sostinėje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas. Tomis dienomis Lietuvoje turėtų nusileisti viso pasaulio politikos „grietinėlė“, tarp kurios narių žada būti ir JAV prezidentas Džo Baidenas, ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis.

Viršūnių susitikimas Lietuvoje vyks pirmą kartą. Jo metu laukiama atvykstant apie 40 NATO sąjungininkių ir partnerių aukščiausio lygio delegacijų, gausaus būrio tarptautinės žiniasklaidos atstovų. NATO vadovų susitikimo organizavimo išlaidų biudžetas siekia 38 mln. eurų.

Vilniuje vyksiantis susitikimas turėtų tapti istoriniu dėl kelių priežasčių. Visų pirma, tikimasi, kad jo metu bus galima pasveikinti 32-ąją NATO narę Švediją. Kol kas jos narystei aljanse priešinasi tik Turkija, tačiau birželį šioje šalyje vyksiančių rinkimų rezultatai gali pakeisti turkų poziciją dėl Švedijos narystės NATO.

Pastaruoju metu tarp aljanso vadovų itin daug kalbama apie regiono gynybos planų atnaujinimą. Tai nereiškia, kad ligšioliniai planai buvo blogi, tačiau Rusijos agresija prieš Ukrainą privertė pergalvoti savo gynybą ir patį aljansą. Dabar, reikalui esant, viskas turėtų vykti greičiau, operatyviau, ryžtingiau. Karo atveju daugiau galių turėtų būti suteikta vyriausiajam aljanso vadui.

„Tikiuosi, jog artimiausiu metu gynybos planai bus patvirtinti. Neabejoju, kad jie bus palankūs rytinio flango gynybai. Tikimės, jog NATO viršūnių susitikime Vilniuje šie planai bus galutinai politiškai aprobuoti ir pradėti įgyvendinti“, – vylėsi su Lietuvos žurnalistais Briuselyje bendravęs mūsų šalies ambasadorius NATO Deividas Matulionis.

Jo teigimu, Lietuvos vaidmuo atnaujinant gynybos planus taip pat bus itin reikšmingas.

„Mūsų šalis prisiima nemažus įsipareigojimus. Lietuvoje yra kuriama divizija, modernizuojama kariuomenė. Tai reiškia, kad ateityje turėsime atitinkamai dedikuoti savo pajėgas ne tik savo šalies, bet ir kitų Aljanso narių gynybai“, – pabrėžė D.Matulionis.

Parama Ukrainai

Vilniuje vyksiančio susitikimo metu nemažai dėmesio bus skiriama ir Ukrainos reikalams. Ši šalis jau yra išreiškusi norą prisijungti prie NATO, tačiau, kol nepasibaigs karas, tokio prašymo niekas įgyvendinti negalės. Kol kas nuotaikos dėl karo baigties NATO būstinėje – pesimistinės. Niekas negali pasakyti ir net nuspėti, kada visa tai baigsis. Pasak su Lietuvos žurnalistais bendravusių aljanso atstovų, kol kas nėra jokių požymių, kad rusai gali pradėti atsitraukinėti. Aišku tik viena, – NATO atstovai besąlygiškai palaiko Ukrainos siekį atsiimti visas savo šalies teritorijas.

Tikimasi, kad liepos 11–12 d. Vilniuje Ukrainai bus pateiktas atitinkamas pasiūlymų paketas, kuris leistų laipsniškai šią šalį įtraukti į NATO.

„Paketas yra parengtas, bet diskusija dėl jo dar tik prasidėjusi. Šiuo metu aljanso viduje tai pats sudėtingiausias klausimas, nes šalys narės turi skirtingas nuomones“, – teigė D.Matulionis.

Su Lietuvos žurnalistais Belgijoje bendravusi Ukrainos misijos prie NATO vadovė Natalija Galibarenko sakė, kad geriausia saugumo garantija jos šaliai – NATO 5-asis straipsnis, teigiantis, kad visos aljanso šalys privalo ginti kiekvieną savo regiono centimetrą. Visgi, anot N.Galibarenko, Ukraina nėra naivi ir supranta, kad konkreti data, kada šalis galėtų būti priimta į aljansą, dar nebus greitai nustatyta. Visgi Ukraina tikisi aiškių gairių šalies stojimo į aljansą kelyje.

Pasak Ukrainos misijos prie NATO vadovės, jos šaliai Vilniuje vyksiantis viršūnių susitikimas nebus eilinis. Ukrainiečiai tikisi, kad mūsų sostinėje bus priimti itin „drąsūs“ sprendimai.

„Geriausia saugumo garantija yra 5-asis NATO straipsnis. Tą ne kartą yra pakartojęs ir mūsų prezidentas. Aišku, idėja dėl saugumo garantijų dar prieš faktinę narystę mums taip pat yra be galo svarbi, leisianti apsisaugoti nuo bet kokios galimos Rusijos agresijos ateityje. Tuo suinteresuotos turėtų būti visos Europos Sąjungos šalys“, – kalbėjo N.Galibarenko.

„Vilniaus įsipareigojimas“

Vilniuje turėtų būti priimta ir daugiau istoriškai svarbių sprendimų. Iki šiol aljanso narės gynybai yra įsipareigojusios skirti 2 proc. savo Bendrojo šalies produkto. Viliamasi, kad mūsų sostinėje bus pasiektas susitarimas, jog šie 2 proc. būtų ne „lubos“, o „grindys“. Kitaip tariant, NATO narės turėtų įsipareigoti didinti gynybai skiriamą lėšų dalį. Toks galimas susitarimas jau dabar vadinamas „Vilniaus įsipareigojimu“.

Mūsų sostinėje NATO vadovai turėtų diskutuoti ir dėl klausimų, susijusių su gynybos pramonės atsigavimu.

„Bus siekiama, kad šalys narės labiau bendradarbiautų“, – pabrėžė D.Matulionis.

Artėjančiame NATO viršūnių susitikime taip pat bus aptariami klausimai, susiję su naujų karinių technologijų vystymu. Greičiausiai Vilniuje bus paskelbta apie NATO inovacijų fondo įsteigimą.

„Tai turėtų būti labai svarbus sprendimas, leisiantis mūsų startuoliams, dirbantiems dvigubos paskirties prekių vystyme, gauti papildomą finansavimą ne tik iš Europos Sąjungos, bet ir NATO“, – teigė ambasadorius.

Svarbus visų šalių indėlis

Liepą į Vilnių turėtų atvykti ir vienas aukščiausių aljanso vadovų – NATO Karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris. Briuselyje bendraudamas su Lietuvos žurnalistais jis akcentavo, kad kolektyvinė aljanso gynyba pirmiausia prasideda nuo kiekvienos valstybės pasiruošimo ir gebėjimų gintis.

„Mes turime ne tik 5-ąjį straipsnį, kurį daug kas žino. Iš tiesų dar yra ir 3-iasis straipsnis, kuris teigia, kad viskas prasideda nuo šalies gebėjimų ginti savo žmones. Daug valstybių apie tai pamiršo ir, bandydami reaguoti į kitas krizes, sumažino savo gynybai skirtus biudžetus. Reaguodami į Rusijos sukeltą karą Ukrainoje vėl turime persiorientuoti į kolektyvinę gynybą“, – kalbėjo NATO Karinio komiteto pirmininkas.

Anot jo, grėsmės akivaizdoje labai svarbu, kad visos šalys vykdytų savo įsipareigojimus, dėl kurių yra sutarta. Tik su atskiru valstybių indėliu gali sėkmingai veikti kolektyvinė gynyba. R.Bauerio teigimu, šalių prisiimti įsipareigojimai yra susiję su personalo plėtra ir tobulinimu, technikos pirkimais, investicijomis į infrastruktūrą, kariniu mobilumu.

„Labai svarbu kuo greičiau reaguoti į bet kokias grėsmes. Tarkime, jei Putinas nuspręstų pulti NATO, jis tikrai nepaskambintų ir nepraneštų, kada žada tai daryti. Būtų malonu iš jo pusės, bet jis taip nesielgs. Turime būti pasiruošę gintis tą pačią dieną. Dėl to mums reikia dar daugiau pajėgų. Šalys privalo užtikrinti reikiamą kiekį ginkluotų ir apmokytų karių“, – pabrėžė R.Baueris.

Tiesa, su juo bendravusius žurnalistus jis iš karto nuramino. Pasak admirolo, kol kas nėra jokių požymių, kad Rusija ketintų pulti kurią nors NATO valstybę. R.Bauerio teigimu, apie tokius planus žvalgybos paprastai sužino daug anksčiau, nei tai įvyksta. Pavyzdžiui, apie karą Ukrainoje buvo žinoma prieš 3–4 mėnesius iki jam įvykstant.

NATO Karinio komiteto pirmininkas akcentavo, kad aljansas atidžiai stebi situaciją geografiškai jautriose vietose, tokiose kaip Suvalkų koridorius. Visgi tai nereiškia, kad būtent čia turėtų būti dislokuotos didžiausios NATO pajėgos.

„Daug kas klaidingai įsivaizduoja, kad grėsmės kyla tik iš rytinio flango. Iš tikrųjų grėsmių yra ir šiaurėje, ir vakaruose, ir pietuose. Mes orientuojamės į rytinį flangą vien dėl to, kad Rusija užpuolė Ukrainą. Bet iš tikrųjų Rusija yra visur aplink mus – kosmoso, kibernetinėje erdvėse, Arktyje, Atlanto vandenyne, Viduržemio jūros regione, Afrikoje“, – vardijo R.Baueris.

Anot jo, NATO negali sukoncentruoti savo pajėgų vienoje vietoje, nes taip būtų neapsaugotos kitos teritorijos. Visgi naujieji gynybos planai turėtų leisti oro, vandens ir sausumos pajėgoms, reikalui esant, prisistatyti į bet kurią teritoriją vos per kelias valandas.

Rolandas Šemeta