Dalis Biržų miesto ir rajono gyventojų neturi kur nusimaudyti. Vieni naudojasi kaimynų ar giminaičių voniomis. Dalis nuolat lankosi Biržų socialinių paslaugų centre, kur įrengti dušai.

Šių dušo paslaugų kaina vienoda – pusantro euro už pusės valandos maudynes. Jokia išimtis neįgaliesiems ar pensininkams nenumatyta.

Į redakciją kreipėsi dažnai šio dušo paslaugomis besinaudojanti moteris. Ji sakė gyvenanti vadinamame „barake“, kur nėra vandentiekio. O praustis reikia. Todėl to namo gyventojai bent kartą per savaitę priversti naudotis šio dušo paslaugomis.

Moteris sakė kalbėjusi su kai kuriuose kituose rajonuose gyvenančiais giminaičiais. Jie pasakojo, kad neįgaliems žmonėms socialinių paslaugų centruose vieną kartą per savaitę dušu galima naudotis nemokamai.

„Pas mus jokių išimčių nenumatyta. O jei žmogus nori maudytis, bet tikrai neturi to pusantro euro? Negi rajono politikai negali neįgaliems asmenims padaryti išimties ar sumažinti mokesčio? Galėtų mažiau po Bauskėje vykstančias šventes važinėti, o žmonėmis labiau pasirūpinti“, - svarstė ji.

Apsilankiusiems duše atsiranda ir daugiau problemų.

Socialinių paslaugų centre yra du dušai. Šalia jų yra spintelės, tačiau jos nerakinamos.

„Gali būti, kad kokį kartą iš dušo išeisiu ir liksiu plika nuoga. Rūbus ir daiktus gali bet kas pavogti“, - svarstė moteris.

Biržietė kalbėjo ir apie kitą problemą. Pasinaudojusiems dušu žmonėms nėra kur išsidžiovinti plaukų, tad į namus tenka eiti šlapia galva. Viena kaimynystėje gyvenanti mergina grįžo šlapia ir iškart susirgo, nes peršalo.

„Vasarą buvo dar pakenčiama, bet atėjo ruduo, bus žiema. Paslauga yra mokama. Tad gal būtų galima įrengti bent vieną džiovintuvą“, - svarstė ji.

Biržų socialinių paslaugų centro direktorius Eividas Šernas patvirtino, kad už dušą tenka mokėti 1,50 euro. Išimtis niekam nenumatyta. Tokią paslaugos kainą nustatė rajono savivaldybės taryba.

„Ši kaina numatyta pusei valandos, bet mes labai nežiūrime. Būna, kad žmonės duše užtrunka ir visą valandą“, - kalbėjo E. Šernas.

Dušai nerakinami, nes yra buvę situacijų, kai juose apalpo neįgalus žmogus. Tačiau dėl spintelių užraktų direktorius žadėjo pagalvoti.

Dėl džiovintuvų direktorius iš pradžių pasvarstė, kad čia ne viešbutis, žmonės patys galėtų juos ateidami atsinešti. Tačiau vėliau sutiko, kad dėl šio prietaiso dar pagalvos ir galbūt nupirks.

Jurgita Morkūnienė

Biržų krašto laikraštis "Šiaurės rytai"