Daugiabučiame name pūvančio žmogaus kvapo neapsikentusi moteris iš nevilties sukvietė visas specialiąsias tarnybas bei institucijas. Moters neviltis dar labiau padidėjo iš atvykėlių išgirdus, kad jokie įstatymai esą neleidžiantys eiti į privačią valdą, kol save marinantis žmogus dar gyvas. Savivaldybės Socialinės paramos skyrius tikina ničnieko iki šiol negirdėjęs, tačiau paaiškėjo, kad tai netiesa.

Savanoriškas marinimasis – ne tik ligonio kančia

Viename iš Biržų miesto daugiabučių – beprecedentis atvejis. Antradienį į tą namą buvo iškviesti medikai, policija, ugniagesiai, savivaldybės institucijų atstovai. Tą padarė kantrybės netekusi namo gyventoja, kurios kaimynė pasirinko žiaurų susinaikinimo būdą – lėtą marinimąsi. „Aš nebegaliu tylėti ir kęsti tos baisios pūvančių žaizdų smarvės, besiveržiančios iš gretimo buto“, - pasakojo puikiai tvarkomame bute gyvenanti Liga Lukoševičienė. Ją krėtė nervinis drebulys patyrus šoką dėl situacijos beviltiškumo.

Visos iškviestos tarnybos, pasak moters, diskutavo, ką daryti, tačiau nesiryžo atverti buto durų, kurių pati šeimininkė nesutiko atidaryti.

„Tai kaip gyventi, kaip būti neabejingiems ligonių elgesiui, jeigu tokie įstatymai?“- emocijas sunkiai tvardė L. Lukoševičienė. Slaugytojos padėjėja dirbanti moteris tvirtino savo darbe mačiusi visko, tačiau tai, kas dedasi su jos kaimyne, kuriai esą niekas neturi teisės padėti, sunkiai suvokiama.

„Apie kokias teises galima kalbėti, jeigu žmogus kankina ne tik save, bet kitus?“- kalbėjo kitas namo kaimynas. Jo manymu, savęs žalojimas negali būti toleruojamas.

Pūvančias žaizdas dangsto ir laikraščiais

Gydymo atsisakiusi šešiasdešimtmetė moteris serga onkologine liga. Jos ligos istorijoje turėtų būti įrašai ir apie psichikos sutrikimus. Nors tolima ligonės giminaitė tvirtina, kad moteris nuo jaunų dienų buvusi keistuolė, tačiau medikai mano, kad psichikos sutrikimus galėjo paaštrinti sunki liga. „Ko gero, ligonės smegenyse jau gali būti išplitusios vėžio metastazės, o organizmas jau šitiek laiko nuodijamas pūvant negydomoms ir neperrišamoms žaizdoms“, - sakė poliklinikos slaugytoja apie medikams jau ne pirmus metus žinomą ligonę. Po atliktos chemoterapijos ji toliau gydytis atsisakė.

Greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojams yra tekę ligonę vežti ir į rajono ligoninę, ir į Panevėžį pas psichiatrus, tačiau pastangos paguldyti moterį į stacionaraus gydymo įstaigą baigdavosi nesėkmingai – ligonė atsisakydavo gydytis. Atsisakė ir vaikštinėti į polikliniką persirišti žaizdų, o atvykusių medikų į namus jau nebeįsileidžia. Maisto atnešanti tolima giminaitė valgį padedanti prie durų. Ligonei atnešami ir kažkokie vaistai.

„Tai yra siaubas, kai ligonė varvančias žaizdas, esančias toje vietoje, kur prieš amputaciją buvo krūtys, kemša popieriais ar net laikraščiais. O tų popierių niekur neišneša, juos krauna bute“, - kone klykdama iš siaubo pasakojo kaimynė. Po daugiabučio namo renovacijos, pakeitus langus ir įstiklinus balkoną, ligonės butas tapo sandarus. Štai tuomet kaimynė ir pajuto, ką reiškia pūvančių žaizdų kvapas. Remonto metu ir vasarą ligonės nebuvo – ji gyveno Biržuose esančiame savo namelyje.

Į ligonės butą, į kurį patekta išėmus spynos šerdį, moteris ėjo ne viena, o su renovacijos darbų vykdytoju. Padėjo ir dar vienas asmuo. Po to, ką patyrė ligonės bute, moteriai neliko kito pasirinkimo, kaip tik kreiptis į žurnalistus.

Atvykus į daugiabutį namą ir pakilus iki paskutinių aukštų, čia tvyrojo baisus kvapas, išsiveržęs iš atidaryto ligonės buto. Pabeldus į duris ir jas pradarius, pasirodžiusi moteris žiūrėjo nesveiko žmogaus akimis, šaukė ir plūdosi.

Tolima giminaitė paiso ligonės valios

Ligonę retsykiais lankanti ir su kaimyne bendraujanti tolima ligonės giminaitė žinojo, kad buvo patekta į butą. L. Lukoševičienė durų spyną netrukus ir sutvarkė. „Mūsų motinos buvo pusseserės, tai taip ir bendraujame. Ji atsisako bet kokio gydymo ar medikų pagalbos. Toks jos pasirinkimas, aš nieko negaliu padaryti, tik valgyt, kai paprašo, atnešu“, - sakė Biržuose gyvenanti moteris. Anot jos, ligonė turi dar vieną antros eilės pusseserę, gyvenančią Pasvalyje.

Daugiau jokių giminių nėra, ligonė esanti veiksni ir nieko esą negalima daryti prieš jos valią. Pasiteiravus, kaip, jos manymu, ligonė gali iškęsti skausmus, moteriškė atsakė parūpinanti nuskausminamųjų ir raminančių vaistų. Moteris sakė bendraujanti su šeimos gydytoja, pas kurią šiaip ne taip neseniai įsiprašė prirašyti ligonę. Ši kategoriškai atsisakiusi bendrauti su poliklinikos medikais. Esą pageidavusi tik vienos gydytojos.

Pakalbėjus su gydytoja, paaiškėjo, kad ligonė ir jos nebenorinti matyti bei įsileisti.

Savivaldybės Socialinės paramos skyrius, kuriam laikinai vadovauja Remigijus Šaknys, turi spręsti, ką galima daryti šiuo neeiliniu atveju. Kaip tvirtino laikinasis skyriaus vedėjas, po antradieninio visų tarnybų iškvietimo tas ir daroma. Svarstoma su teisininkais, kaip pasielgti nepažeidžiant žmogus teisių bei įstatymų. R. Šaknys sutiko, kad tai yra socialinė problema.

Savivaldybė apie situaciją žinojo seniai

„Gaila, kad skyrius iki šiol nieko apie tą moterį nežinojo. Viską išgirdome tik vakar, aš ir pats toje laiptinėje buvau“, - kalbėjo R. Šaknys. Tačiau Socialinės paramos skyrius informaciją apie gydymo atsisakiusią ligonę žinojo jau seniai.

Ligonės istorijoje yra faktas, kad dar 2017 metais savivaldybės poliklinika raštu informavo savivaldybės Socialinės paramos skyrių apie onkologine liga sergančią, gydymą chemoterapija patyrusią, tačiau tolesnės medikų priežiūros bei slaugos atsisakiusią ligonę.

Socialinės paramos skyriui buvo pranešta, kad psichikos sutrikimų turinčiai onkologinės ligos kamuojamai moteriai būtinas gydymas ir nuolatinis stebėjimas.

Gal dabar, kai apie problemą sužinojo visos atsakingos savivaldybės ir valstybės tarnybos, bus ryžtasi nutraukti savanorišką žmogaus marinimąsi?

Pagal Lietuvos įstatymus eutanazija (padėjimas nusižudyti) nėra įteisinta, tačiau gydymo netaikymas yra laikomas pasyviąja eutanazija (kai nutraukiamas sunkiai sergančio žmogaus gydymas).

Į žmogaus pasirinkimą ir jo valios toleravimą galima žiūrėti ir iš krikščioniškos, ir iš teisinės pusės. Be to, kyla klausimas, ar trinkančios psichikos ir save bei kitus akivaizdžiai kankinančio žmogaus pasirinkimą galima vadinti sąmoningu.

Alfreda Gudienė

Biržų krašto laikraštis "Šiaurės rytai"