Rubrika

Pagaliau pradėta atnaujinti ugdymo turinį

Mokytojai yra tie žmonės, kuriems visuomenė kelia bene didžiausius lūkesčius, tad, būdami tartum po didinamuoju stiklu, jie atlaiko ir nemažai kritikos. Pati švietimo sistema jau seniai vadinama beviltiškai pasenusia, tačiau panašu, kad ir joje pokyčiai pribrendo – pagaliau pradėtas įgyvendinti ugdymo turinio atnaujinimo projektas.

Kėdainių rajone jau suformuota ugdymo turinio atnaujinimo komanda, kurią koordinuoja Kėdainių švietimo pagalbos tarnybos metodininkė Aušra Nesterovienė.

– Jūs dirbate Kėdainių švietimo pagalbos tarnyboje ir kasdien bendraujate su daugeliu rajono pedagogų. Kokios nuotaikos jaučiamos tarp švietimiečių?

– Ilgas būtų mano pokalbių su pedagogais sąrašas.

Mokytojai, kaip ir dauguma žmonių, labai pavargo nuo karantino, tačiau jų nuovargis yra kitoks, nes jiems tenka įveikti dar didesnius iššūkius negu daugumai mūsų – darbas nuotoliu su mokiniais, o ypač pačiais mažiausiais, atima labai daug jėgų, bet kartu skatina ir kūrybiškumą bei išradingumą.

Mokytojams nelengva dar ir dėl to, kad mūsų šalyje kone visi yra švietimo žinovai.

Visi kaip ir žinome, kokio mokytojo Lietuvai reikia, bet kažkodėl galvojame, kad mūsų mokytojai tokie nėra. Bet ar mes neklystame taip galvodami?

Būti šiuolaikiniu mokytoju – tikrai didelis iššūkis, nes yra labai daug pokyčių, šeimos įvairios ir juose augantys vaikai ateina su labai skirtingais požiūriais į tai, kas vyksta mūsų visuomenėje. Matau, kad mokytojui susigaudyti toje įvairovėje nėra lengva. 

Mokytojas gauna pastabų iš vadovų, mokinių tėvų, netgi bendruomeninės aplinkos. O ir visa visuomenė visada reaguoja į daugelį iššūkių, vertindama juos per mokyklos vertinimo prizmę.

Taip, aš manau, kad pedagoginė bendruomenė gali geriau organizuoti ugdymo procesą, bet visa problema yra ta, kad valstybės ir mokytojo reikiamo santykio kol kas nėra. 

O ir su vertybėmis valstybėje akivaizdus pasimetimas.

Matau, kad vertybės, dažnu atveju, deklaruojamos formaliai, tačiau jų nesilaikoma. 

Tai yra bloga „investicija“ į augančią kartą.

Todėl pirmiausia ką galime padaryti mes, kaip Švietimo pagalbos tarnybos metodininkai, tai skatinti mokytojus tobulinti savo kompetencijas ir dalyvauti įvairiose programose.

Tikiu, kad mano patirtis rajono pedagogams yra vertinga, todėl norisi ja dalintis, orientuotis į konkrečių pokyčių švietimo srityje organizavimą.

– Kas švietimui svarbiau: trumpalaikės ar  ilgalaikės kompetencijų tobulinimo programos?

­– Siekiant kryptingai tobulinti kompetencijas, programų trukmė turi būti ne trumpesnė nei 40 akademinių valandų, įskaitant ir savarankiškas užduotis. 

Švietimo pagalbos tarnyboje specialistai, atsakingi už pedagogų kvalifikacijos tobulinimą, pastaruoju metu didelį dėmesį skiria ilgalaikių programų pristatymui, metodinei pagalbai rengiant minėtas programas.

– Ar nemanote, kad informacinių technologijų proveržis, taip aktualus šiam laikmečiui, sustiprino mokymosi visą gyvenimą poreikį?

– Prieš ketverius metus „dariau“ turą po rajono ugdymo įstaigas pristatydama analizę, atskleidžiančią, kokių gi kompetencijų trūksta dabartiniam mokytojui.

Kalbėjome su mokytojais apie informacinių technologijų ir mokėjimo mokytis kompetencijas, kurios buvo pateikiamos kaip prioritetinės šių dienų kompetencijos.

Tačiau diskusijų metu kilo ir abejonių. Buvo išsakyta mintis, tarsi jau viską mokame ir kartais nauji dalykai tik apsunkina jau turimus tvirtus žinojimus. 

Tačiau, kaip rodo laikas, nenuspėjamos aplinkybės viską ypač dabar sudėliojo į vietas – ir teisūs visada buvo tie, kurie suprato, kad privalu mokytis siekiant pokyčio.

– O Jūs pati dabar mokotės?

 – Mokausi, nes kitaip negaliu – čia kaip maistas, kurio vis norisi, nes jautiesi nuolat alkanas. Manau, kad mokytojas negali nustoti domėtis naujovėmis.

Be to, ypač šiuo laiku yra puikios galimybės mokytis – nuotoliniu būdu taupomas laikas kelionėms ir tai puiki galimybė įgyti papildomų kompetencijų, o kiek vėliau ir dalintis mokėjimais su mūsų švietimo bendruomene.

Pastaruoju metu aktyviai dalyvauju Nacionalinės švietimo agentūros projekto „Ateities mokyklos komunikacija ir infrastruktūra“ mokymuose.

– Dažnai girdime priekaištus švietimui dėl neatitinkančio laikmečio reikalavimų ugdymo turinio. Kaip manote, ar šie priekaištai yra pagrįsti?

– Dalis priekaištų yra pagrįsti, bet dalis – nepagrįsti.

Matydama visuomenės poreikius, mokinių pasiekimų rezultatus, pedagogikos mokslo naujoves ir iššūkius švietimui, neabejoju, kad yra būtina ugdymo turinio kaita. 

Siekiant pokyčių būtina optimizuoti bendrųjų ugdymo programų apimtį atsisakant nebūdingų elementų ar neaktualaus turinio.

Atnaujinant ugdymo turinį, programose „užkoduojamas“ įvairių mokymo išteklių ir priemonių naudojimas, užtikrinamos mokymo išteklių sąsajos su programų turiniu. Šie pokyčiai bus įgyvendinami kuriant lengvai pasiekiamus, modifikuojamus ir nuolat atnaujinamus atviruosius skaitmeninius mokymo išteklius.

­– Ar sulaukiate Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pagalbos sprendžiant šias problemas?

– Daroma kaip ir nemažai, tačiau ar pakankamai, čia jau kitas klausimas.

Nacionalinė švietimo agentūra, sutelkusi švietimo lyderių potencialą, parengė projektą „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“, finansuojamą iš ESFA, siekiant mokytojams padėti sėkmingai pasirengti dirbti su atnaujintu ugdymo turiniu.

Esu tikra, kad tik įvairių švietimo segmentų darnus komandinis darbas gali užtikrinti projekto rezultatą – parengti bendrąsias programas ir lydinčią medžiagą, sukurti įrankius bendrųjų programų rezultatams aprašyti talpinant juos virtualioje aplinkoje, atnaujinti skaitmeninius mokymo išteklius, adaptuoti kalbinių gebėjimų ugdymo programinę įrangą, suteikti metodinę pagalbą ir konsultacijas steigėjams ir mokykloms, įgyvendinančioms atnaujintą ugdymo turinį.

– Šiandien, kaip man žinoma, jūs esate Kėdainių rajono savivaldybėje ugdymo turinio atnaujinimo koordinatorė. Kokie atlikti pirmieji projekto žingsniai?

– Suformuota komanda. Ją sudaro Julius Lukoševičius, savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas, Šėtos gimnazijos vadovai, Labūnavos pagrindinės mokyklos vadovai, Kėdainių LSU „Aušros“ progimnazijos vadovai.

Visa ši komanda dalyvaus mokymuose, konsultuos ugdymo įstaigas, kaip dirbti diegiant atnaujintą skaitmeninį ugdymo turinį. 

O nauda didelė. Pirmiausia – mokytojams.

Mokytojai yra svarbiausi ugdymo turinio įgyvendinimo dalyviai, nes turi patirties ir kompetencijų, geriausiai išmano mokymo praktikas ir mokinių poreikius. Kad mokytojai taptų mokyklos turinio kūrėjais, pirmiausia būtent jiems ir bus teikiama metodinė pagalba. 

Tačiau visa tai labai svarbu ir mokiniams. 

Šiame projekte planuojama sukurti įrankį mokinių pažangai vertinti ir pagalbai planuoti, taip pat ugdymui diferencijuoti ir individualizuoti, mokinių tiriamajai veiklai skatinti, mokinių kūrybiškumui ir inovatyvumui ugdyti. 

– Linkime sėkmės atnaujinant ugdymo turinį.

Kristina KASPARAVIČĖ