Valdančiosios koalicijos vežimas, net ir gerokai braškėdamas bei krypuodamas, išdardėjo į kadencijos pabaigos atkarpą. Ar jam pavyks pasiekti kelio galą, nesubyrėjus į naują politinę kliūtį?

Ultimatumas dėl šešėlio

Taip turbūt gali nutikti tik prieš rinkimus: kovai su korupcija bus skirta neeilinė Seimo sesija. Valdančiųjų politiniai oponentai surinko jai skelbti būtinus Seimo narių parašus ir karingai žvangina ginklais. Juk ne juokas – korupcijos apraiškų įžvelgta ne šiaip kokioje nors valdiškoje kontorėlėje, bet pačioje Vyriausybėje! Ir jas pirmiausia išvydo ne opozicijos atstovai, kuriuos valdantieji galėtų nesunkiai įtarti prieš rinkimus simuliuojant kokį nors regos sutrikimą, bet pati prezidentė. D.Grybauskaitė situaciją Vyriausybėje pavadino įtempta ir sudėtinga, o tokia padėtis esą susidarė dėl įtarimų korupcija. „Ant sveikatos apsaugos ir aplinkos apsaugos ministrų kritęs korupcijos šešėlis ir neskaidri Žemės ūkio ministerijai pavaldžių įstaigų veikla meta šešėlį visos Vyriausybės reputacijai. Tai gėdingi atvejai, dėl kurių Vyriausybė tampa pažeidžiama, neatspari spaudimui ir net galimai korupcinei įtakai“, – po pokalbio su premjeru Algirdu Butkevičiumi pareiškė šalies vadovė. Prezidentės manymu, Vyriausybės galimybės tęsti darbą iki kadencijos pabaigos priklauso nuo „neskaidriuose procesuose dalyvavusių asmenų gebėjimo prisiimti ir politinę atsakomybę“.

Konservatorių stovykloje po tokių žodžių iškart užgaudė kovos trimitai: Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokatų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis paskelbė valdantiesiems ultimatumą: jei aplinkos ir žemės ūkio ministerijų vadovai patys nepasitrauks iš postų, Seime bus keliamas pasitikėjimo Vyriausybe ir premjeru klausimas.

Kodėl apsimoka vogti?

Tokį konservatorių lyderio raginimą valdantieji praleido pro ausis, ištarus A teko sakyti ir B: TS-LKD frakcija šiandien prasidėjusioje neeilinėje Seimo sesijoje ruošiasi griebti korupciją už ragų. Opozicijos lyderis Andrius Kubilius pareiškė, kad sesijoje ketinama kelti klausimus dėl galimų korupcijos apraiškų Vyriausybėje, bet vienu svarbiausių klausimų esą bus Darbo partijos byla ir apkaltos procedūros Seimo nariui V.Gapšiui inicijavimas, be to, įstatymų, kurie leidžia partijoms išvengti atsakomybės politinės korupcijos bylose, lopymas.

Po stebėtinai švelnaus teismo verdikto Darbo partijos byloje prezidentė Dalia Grybauskaitė trumpai konstatavo, kad Lietuvoje vis dar apsimoka sukčiauti, vogti ir vengti mokesčių. Tai – ne atradimas: per ketvirtį amžiaus visuomenė spėjo tuo įsitikinti. Kur kas įdomiau būtų sužinoti, kas nuo 2009-ųjų, kai D.Grybauskaitė stojo prie Lietuvos vairo, buvo padaryta, kad parodomoji kova su korupcija taptų reali, o sukčiauti ir vogti niekaip neapsimokėtų, pirmiausia politikams. Išgirdus nuoširdų atsakymą į tokį klausimą turbūt būtų paprasčiau atspėti, kas slepiasi po „antikorupcinės sesijos“ triukšmo uždanga – noras rimtai imtis politinės korupcijos problemos ar siekis pasigerinti reitingus prieš rinkimus?

Politologas Algis Krupavičius, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas, mano, kad kalbose apie galimos korupcijos šešėlį Vyriausybėje kol kas yra daug gandų ir labai mažai faktų. Anot jo, komiškiausia situacija kilusi dėl Žemės ūkio ministerijos: tyrimą dėl neskaidrių pirkimų organizavimo inicijavo pati ministerija, ji šiuos atvejus ir išaiškino, o dabar ministrė kaltinama korupcija. „Regis, šios istorijos yra audros stiklinėje, ir dėl jų kokių nors realių kaltinimų nei aplinkos ministrui, nei žemės ūkio ministrei, matyt, nebus pateikta. Visas šis triukšmas nukreiptas į Seimo rinkimų pusę“, – sakė politologas. Anot jo, su šiais skandalais siejamas ministras pirmininkas, visa Vyriausybė, koaliciją sudarančios partijos, viešojoje erdvėje kuriama neigiama nuomonė. „Tam pasitelkiama ir prezidentė, kuri imasi net dirigento vaidmens. Tad kažkaip nei šiaip, nei taip išeina. Priešingai – jei ir būtų aiškių korupcijos apraiškų, prezidentė turėtų galvoti, kaip reikia spręsti šias problemas, kokių prevencijos priemonių imtis, o ne tik aklai kažką kaltinti“, – svarstė pašnekovas.

Ieškant kelio į rinkėjų širdis

Akivaizdu, kad rinkimų į Seimą kampanija jau yra prasidėjusi, todėl visus pagrindinių politinių žaidėjų Lietuvos politinėje arenoje veiksmus reikėtų vertinti būtent šiame kontekste, kaip pabrėžė politologas, Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto docentas Mindaugas Puidokas. Pasak jo, G.Landsbergio veiksmai pirmiausia galėtų būti grindžiami tuo, kad šiuo metu Konservatorių partijai nelabai gerai sekasi atrasti kelius į rinkėjų širdis. Paskutiniai reitingų duomenys rodo, kad ji labai atsilieka nuo svarbiausių konkurentų. „Reikia imtis kažkokių veiksmų. Kai partijos lyderis yra gana toli nuo pačios partijos, dirba Briuselyje, Europos Parlamente, jam nelengva pakankamai efektyviai paskleisti visą savo, kaip vadovo, įtaką net ir savo partinėje struktūroje. Beje, jis gal ir daugeliui rinkėjų atrodo ganėtinai tolimas“, – sakė politologas. Pašnekovas mano, kad siekiama dviejų tikslų: pirma, parodyti, kad G.Landsbergis dalyvauja ir Lietuvos vidaus politikoje, antra, smogti skaudų smūgį svarbiausiems konkurentams, socialdemokratams. Esą norima parodyti, kad socialdemokratų Vyriausybė su premjeru Algirdu Butkevičiumi priešakyje nėra jau tokia stabili, kaip visą laiką stengėsi pabrėžti Lietuvos socialdemokratų partija.

Tačiau M.Puidokas atkreipė dėmesį į dar vieną dalyką: ir G.Landsbergio, ir kito konservatorių lyderio A.Kubiliaus nuomonės bei požiūriai „tiesiog pavojingai sutampa“ su prezidentės Dalios Grybauskaitės požiūriu. „Natūralu, kad šia prasme mūsų politinėje sistemoje atsiranda tam tikras nestabilumas. Politologo požiūriu D.Grybauskaitė, kaip Lietuvos Respublikos vadovė, dėl jai suteiktų konstitucinių galių vis dėlto turėtų išlikti neutralesnė. Ji turėtų siekti, kad politinė šalies sistema veiktų stabiliau“, – pabrėžė M.Puidokas.