Diriguodamas meškerės kotu ir daužydamas juo į stalą, liepdavo merginai dainuoti. Atsisakius – kirčiai tuo kotu per kūną. Įsakė suvalgyti bulvių traškučius, tyčia numestus ant grindų, ir taip vaidinti siurblį. Mušė diržu, tampė nuogą sugriebęs už plaukų, lakstė su peiliu, buvo užmetęs kėdę ant jos... Tokias patyčias kęsdavo dvi jaunos dzūkės, nutarusios susirasti gerai apmokamą darbą Norvegijoje, kuriame nors bare. O dirbti teko ne indų plovėjomis ar kitokiomis pagalbininkėmis, o prostitutėmis.
Iki teismo – 7 metai
Tokios lietuvaičių istorijos kur kas dažniau buvo skelbiamos prieš 6–12 metų, kai Lietuvoje arba daugiau buvo asmenų, turtus sau krovusių iš merginų ar moterų prostitucijos bei prekybos žmonėmis, arba policininkai tuomet daugiau tokių nusikaltimų išaiškindavo. Pastaruoju metu prostitučių sąvadautojų įkliūva mažiau, kaip ir prekeivių žmonėmis, parduodančių dailiosios lyties atstoves prostitucijos organizatoriams. Daugiau prekeivių žmonėmis šiais laikais įkliūva dėl asmenų, išvežtų į užsienio šalis vogti, plėšti, „dirbti“ telefoniniais sukčiais. O prostitučių istorijos teismuose vis dar nesibaigia dažniau tik dėl to, kad įtariamieji nebuvo nuteisti laiku.
Taip buvo ir dabar jau 5 kartus teistam ukmergiškiui Rimantui Januškevičiui (35 m.). Dar 2011-ųjų gegužę Norvegijos Karalystėje buvo paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis prostitučių sąvadautojų baudžiamojoje byloje, kurioje apie bausmes išgirdo du lietuviai – Rolandas S. ir Kęstutis B. (dabar tas bausmes jau atlikę). Kartu turėjo būti teisiamas ir ukmergiškis R. Januškevičius, pravarde Šernas, tačiau į teismą Norvegijoje jis nenuvyko, todėl byla jo atžvilgiu buvo išskirta ir atskirai perduota Lietuvos teisėsaugininkams. O šie Šerną nuteisė tik visai neseniai – baudžiamąją bylą dėl 2009-aisiais Norvegijoje įvykdytų jo nusikaltimų išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismas (VAT).
Švelni bausmė
Galima teigti, kad ukmergiškis laimėjo prieš kur kas anksčiau nuteistus savo bendrininkus – jis už grotų negyvens. Taip nusprendė bylą išnagrinėjęs VAT. Teismas pripažino R. Januškevičiaus kaltę dėl to, kad jis įtraukė 2 merginas į prostituciją, pelnėsi iš jų „darbo“ su užsakovais ir dargi ne kartą privertė merginas tenkinti jo paties lytinę aistrą. Atrodytų, tai yra tokie nusikaltimai, už kuriuos kaltininkas ilgam keliauja už grotų. Tačiau VAT nusprendė kitaip – už visus minėtus nusikaltimus paskyrė Šernui tik 3 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o bausmės vykdymą, kaip ir leidžia įstatymas, dar atidėjo 2 metams.
Teismas nustatė, kad R. Januškevičius įvykdė vieną sunkų, vieną apysunkį ir 2 nesunkius nusikaltimus, už kuriuos kaltajam grėsė daugiausia iki 7 metų nelaisvės. Bet teismas atsižvelgė į tai, kad abi dzūkės, tuokart apgaule išvežtos į Norvegiją dirbti prostitutėmis, laisvai vaikščiodavo po miestą, kartu turėdamos savo asmens dokumentus, bet nesikreipė pagalbos į teisėsaugos pareigūnus, laisvai galėdavo pabėgti iš sąvadautojų išnuomoto namo, bet to kurį laiką nedarė.
Be to, pats R. Januškevičius, kai nevyko į teismą Norvegijoje, netrukus, 2012-ųjų birželį, Lietuvoje buvo nuteistas kalėti beveik 3 metus už kitus nusikaltimus – grasinimą sužaloti, pasikėsinimą sunaikinti turtą bei narkotinių medžiagų laikymą. Už grotų jis praleido mažiau – 2 metus. Po to R. Januškevičius, paleistas iš „zonos“, susirado darbą, sukūrė šeimą, augina vaiką. Kitaip tariant, stojo į doros kelią – anot teisėjų, 2 metai už grotų jam buvęs pakankamas laikas suvokti savo gyvenimo klaidas. Tai ir lėmė švelnią bausmę už nusikaltimus Norvegijoje, nes, teisėjų manymu, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti jau ir be įkalinimo.
Tiesa, be lygtinės bausmės, nuteistasis dar įpareigotas atlyginti abiem merginoms jų patirtą moralinę žalą – sumokėti abiem po 1000 eurų (abi merginos teismo prašė beveik po 8690 eurų). Dar 753 eurus R. Januškevičius įpareigotas sumokėti Lietuvos katalikiškajai organizacijai „Caritas“, kuri turėjo tiek išlaidų dėl advokatų teisinės pagalbos šioje byloje.
Bylos „aritmetika“
Dar įdomu tai, kad R. Januškevičiaus bendrininkas Rolandas S., nuteistas Norvegijos teisme, tuokart buvo apsunkintas kur kas didesne ieškinių našta – jam teismas nurodė vienai prostitucija verstis priverstai merginai atlyginti 80 000 Norvegijos kronų (per 8900 eurų) dydžio padarytą moralinę žalą, o antrai – 150 000 Norvegijos kronų (apie 16 700 eurų). Be to, pirmajai priteista ir 60 000 Norvegijos kronų (per 6600 eurų) kompensacija iš pačios Norvegijos valstybės, o antrai – 40 000 Norvegijos kronų (per 4000 eurų). Oslo teismas pažymėjo, kad jis negali priteisti dalies žalos iš bendrininko R. Januškevičiaus, nes šis neatvyko į bylos nagrinėjimą Norvegijos teisme, tad visa iš vieno bendrininko Rolando S. priteista moralinė žala – esą abiejų tarpusavio reikalas.
Tie nukentėjusioms merginoms priteisti pinigai – tai jų, prostitučių, uždirbti pinigai, kurių sąvadautojai „sekso bitėms“ paprasčiausiai neatiduodavo. Tai liudijo ir pačios merginos, ir jų užrašų knygelėse aptikti užrašai, nuolat skaičiuodavus savo intymiai pamalonintus klientus. Tie prostitučių užrašai liudijo, kad viena dzūkaitė už savo lytines paslaugas Norvegijoje uždirbo 60 000 Norvegijos kronų, o kita – 40 000 Norvegijos kronų. Lietuvoje iš sąvadautojų konfiskuoti pinigai patenka į valstybės biudžetą, o Norvegijos teismas nusprendė juos grąžinti sekso paslaugų teikėjoms.
Paslaugų įkainiai
Ukmergiškio R. Januškevičiaus byloje VAT nustatė, kad viena iš minėtų lietuvių prostitute Norvegijoje 2009 metais dirbo beveik 2 mėnesius, o kita tuo pačiu laiku – beveik tris. Ir kasdien abi teikdavo sekso paslaugas 2–4 klientams arba jų namuose, arba jų automobiliuose. Už oralinį seksą klientas sumokėdavo 500 Norvegijos kronų (55 eurus), už intymų „darbą“ automobilyje – 1000 šalies kronų (110 eurų), už „darbą“ kliento namie – 1500 kronų (per 160 eurų).
Tokias kainas ir darbo valandas dzūkėms buvo nustatęs R. Januškevičius-Šernas ir Rolandas S., prostitučių „šeimininkai“. Kęstutis B. ir tas pats Šernas „dirbančias“ prostitutes akylai prižiūrėdavo, kontroliuodavo. Paskaičiuota, kad abu pagrindiniai „darbdaviai“ – Šernas ir Rolandas S., Norvegijoje, anot jo, nepelnytai, be jokios priežasties gavęs ir atsėdėjęs 3,5 metų įkalinimo bausmę, – iš dviejų dzūkių prostitucijos per tą neilgą laiką turėjo iš viso apie 40 000 Norvegijos kronų pelno. Pačioms „darbininkėms“ už suteiktus malonumus „nukrisdavo“ tik „darbdavių“ nupirktų cigarečių, maisto, telefonų papildymo kortelių ir užmokestis už pastogę.
Žadėjo darbą bare
Dabar Lietuvoje už senokus nusikaltimus Norvegijoje nuteistas R. Januškevičius kaltės dėl dviejų lietuvaičių prostitucijos organizavimo nepripažino. Todėl minėtas VAT nuosprendis, apskundus jį apeliacine tvarka, lapkričio pabaigoje bus peržiūrimas dar ir Lietuvos apeliaciniame teisme. Taigi visiems šios bylos dalyviams ir vėl teks prisiminti 2009-uosius Norvegijoje, kai abi jaunos dzūkaitės pateko į sutenerių ir prekeivių žmonėmis nagus.
Toji pradžia buvo abiem merginoms ieškant geresnio uždarbio. Viena, pavadinkime ją Nomeda, tuo metu buvo grįžusi į Lietuvą iš Italijos, kur buvo dirbusi konsumatore baruose. Tai yra užimdavusi barų lankytojus ir maloniai bendraudavusi su jais tam, kad tik šie kuo daugiau pinigų išleistų baro gėrybėms. Nomeda tvirtino, kad lytinių paslaugų barų lankytojams neteikdavusi. Pinigų uždirbdavusi nemažai. Tad ir toliau tikėjosi ne kapeikas Lietuvoje skaičiuoti.
Darbą Norvegijos baruose Nomedai tuokart pasiūlė pažįstamas Darius. Mergina pasikalbino kraštietę Mildą (vardas pakeistas). Ši buvo bedarbė, be išsilavinimo, nebendraujanti su tėvais. Netrukus abi merginas Darius nuvežė į Ukmergę, kur gyveno pagrindinis „darbdavys“ – Šernas. Pradėjus šią kelionę, anot Nomedos, iš pradžių buvo truputį nejauku, tačiau Darius nuramino, kad viskas bus gerai.
Merginos nesivežė į Norvegiją jokių savo drabužių, jokių higienos priemonių – tik pasus pasiėmė. (Tai teismui sukėlė dvejonių, ar iš Lietuvos vežamos merginos tikrai nežinojo, kokius darbus užsienyje dirbsiančios.)
Toliau merginas vežė jau pats Šernas. Iš Rygos kompanija keltu persikėlė į Švedijos sostinę. Iš ten – vėl automobiliu iki Norvegijos. Šios šalies sostinėje Osle merginos buvo supažindintos su Rolandu S. Žinojo, kad šis turi savo įmonę (statybos). Manė, kad darbuosis bare. Bet jau tą patį vakarą merginos išgirdo, kad jų laukia valytojų darbas ir ... prostitucija, gatvėse laukiant klientų.
Maistas – iš šiukšlynų
Pirmas vakaras Norvegijoje praėjo viename viešbutyje su savo „darbdaviais“. Merginos suprato, kur patekusios, nes Rolandas S. per tas išgertuves iškart bandė vieną merginą išžaginti, tik išgelbėjo Šernas.
Tuomet abi dzūkės buvo įkurdintos name, kur keturiuose kambariuose gyveno ir per 10 vyrų iš Lietuvos, dirbančių Rolandui S. Šernas merginoms pasakė, kad jos iškart turinčios pradėti „darbą“ Oslo gatvėse. Kadangi lietuvaitės spyriojosi, ukmergiškis pagrasino joms smurtu, buvo piktas, agresyvus. Tada jis išaiškino, kur ir kaip reikės vilioti klientus mokamam seksui, įteikė prezervatyvų, abu su Rolandu S. išdėstė, kokie yra sekso paslaugų įkainiai.
Darbas prasidėjo... Netrukus jis dar būdavo „paįvairinamas“ intymiais santykiais su pačiu Šernu – šis vertė pamaloninti jį. Merginos teisme teigė nesipriešinusios Šernui tik iš didžiulės baimės, nes Šernas būdavo agresyvus, žiaurus, dažnai bjauriai tyčiodavosi, žemindavo.
Prostitutės nebuvo nei laimingos, nei turtingos. Kadangi visus pinigus už jų suteiktas lytines paslaugas pasiimdavo suteneriai, tai net valgio prireikdavę pasirūpinti iš ... šiukšlių konteinerių, kaip darydavo ir name gyvenę vyrai iš Lietuvos.
Išdrįso vaduotis
Vieną dzūkaitę kartą išžagino ir Rolandas S. Nelaimėlė išdrįso kreiptis į policiją, tad Rolandas S. buvo suimtas, o ji paguldyta į ligoninę. Tada lietuvė sulaukė socialinių darbuotojų, dirbančių su prostitucijos aukomis, pagalbos ir dėmesio. Kita mergina, neapsikentusi šiurpios kasdienybės, galiausiai pabėgo išlipusi per langą iš namo, jai padėjo vienas bičiulis.
Taip tuomet įsisuko policijos tyrimas pagal abiejų merginų skundus, Rolandas S., beje, Lietuvoje mokęsis Policijos akademijoje, ir jo pagalbininkas buvo nuteisti Norvegijoje, o R. Januškevičius, kaip jau minėta, teismo bausmės sulaukė tik neseniai.
Beje, teismas vadovavosi ne tik nukentėjusių merginų parodymais, kaltinančiais R. Januškevičių, bet ir Norvegijos socialinių darbuotojų, bendravusių su lietuvėmis, taip pat vyrų iš Lietuvos, dirbusių statybose Norvegijoje ir gyvenusių tame pačiame name su abiem dzūkėmis, bei kitais bylos duomenimis.
Irena ZUBRICKIENĖ