Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Paaiškino, kodėl būtent dabar į Lenkijos ir Lietuvos pasienį plūsta migrantai

Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje – naujas migracijos krizės etapas. Daugiau nei du tūkstančiai užsieniečių bando patekti į Lenkijos teritoriją per Baltarusijos miškus, praneša „Zerkalo“. Žmonių kolona atrodė puikiai koordinuota ir pasiruošusi nelegaliam sienos kirtimui – įskaitant atsineštas žnyples, kastuvus ar bandymą nupjautais rąstais pralaužti įtvirtinimus.

Ekspertų manymu, akivaizdu, kad be Baltarusijos valdžios žinios tokio organizuoto judėjimo migrantai nebūtų galėję niekaip pasiekti. „Mes neturime informacijos, ar tai suorganizavo valdžia, tačiau bent jau tas leidimo tokiam dalykui įvykti lygis iš Baltarusijos pusės yra“, – „Zerkalo“ situaciją komentavo politologas Andrejus Kazakevičius.

Jo manymu, viena iš padėties pasienyje blogėjimo priežasčių galėjo būti besiartinanti žiema. Juk atėjus šalčiams ir subjurus orams pasiekti pasienį, praeiti sieną per miškus bus sudėtinga. Dar blogiau bus tiems, kuriems teks nakvoti po atviru dangumi.

Tokiu atveju migrantai galėjo ir patys susiorganizuoti, kad įveiktų sieną kuo greičiau. Paaiškino, kodėl būtent dabar į Lenkijos ir Lietuvos pasienį plūsta migrantai Minskas baiminasi dar vieno sankcijų paketo Antroji priežastis, jeigu šiame procese dalyvavo baltarusių valdžia, gali būti bandymas panaudoti spaudimą Vakarų šalims penktojo sankcijų paketo priėmimo išvakarėse.

„Iš viršaus ateina nurodymas „spustelėti“ ir kažkas sugalvoja „genialų planą“ organizuoti migrantus ir surengti parodomąjį sienos šturmą, kad pademonstruotų, kokias problemas gali sukurti migracijos krizę, kuri didele tikimybe buvo suorganizuota Baltarusijos valdžios“, – aiškino A. Kazakevičius.

Politikos analitikas ir buvęs diplomatas Pavelas Sliunikinas mano, kad už šio paaštrėjimo slypi politinės priežastys – Baltarusijai niekaip nepavyksta priversti Europos Sąjungą rinktis derybų su Aliaksandru Lukašenka kelią.

„Minsko žinutė taip ir nesulaukė laukiamos Vakarų reakcijos, todėl Baltarusijos valdžia nusprendė didinti apsukas, tikėdamasi, kad ES atsitrauks, kaip pasielgė Erdogano atveju (2015 m. migrantų krizės metu Turkija, derėdamasi su ES, gąsdino atidarysianti sienas iš Artimųjų Rytų plūstantiems migrantams, jeigu nebus mokami pinigai už jų išlaikymą ir srauto stabdymą, – red. past.).

Esmė ta, kad būtų sukurta įtampa, parodyta, kad ES negali efektyviai susitvarkyti (su migracijos krize), dirbti su nesutarimais šalių viduje ir tikėtis, kad tai galų gale baigsis laimėjimu. Tai yra proporcingai auginant migrantų srautus, auga tikimybė, kad Europos Sąjunga susiskaldys šiuo prieštaringu jiems klausimu arba stiprės nesutarimas dėl sankcijų ir to, ar reikia bandyti tartis su Lukašenka“, – „Zerkalo“ aiškino politikos ekspertas.

  Jis taip pat pažymėjo, kad paviešinti vaizdo įrašais akivaizdžiai įrodo Baltarusijos valdžios tiesioginį ryšį su įvykiais. „Jie padeda migrantams kirsti sieną: nuveda iki jos, reguliuoja kur jiems eiti, tikėtina, kažkokiu būdu ir aprūpina“, – aiškino jis. Taip pat svarbus faktorius šiuo atveju – eskalacija vyksta likus nedaug laiko iki Europos Sąjungos planuojamo įvesti penktojo sankcijų Baltarusijos režimui paketo. „Baltarusijos valdžios logika yra tokia, kad reikia prieš sankcijas dirbti su pozicijos skaldymu“, – aiškino jis.

Paaiškino, kodėl būtent dabar į Lenkijos ir Lietuvos pasienį plūsta migrantai

Provokacijos vargu ar sukels ginkluotą konfliktą Tokio pobūdžio situacijos, kuomet grupė žmonių šturmuoja pasienį, gali išprovokuoti ginklo panaudojimą, ypač jeigu migrantai labiau reikšis ir dažnai naudos akmenis ar kitus daiktus prie Lenkijos ar Lietuvos pasienio tarnybas, pažymi P. Sliunikinas.

„Jau buvo akmenų panaudojimo atvejai. Neatmetama, kad (migrantai) gali panaudoti ir kitas priemones, įskaitant ginklus. Tuomet tai gali išprovokuoti jėgos panaudojimą tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės. Tuomet pasekmės būtų neprognozuojamos. Nors, man atrodo, tai suvokia ir baltarusiai, ir lenkai (maža to, jėgų pasiskirstymas yra ne Baltarusijos naudai), todėl jeigu kažkas panašaus nutiktų, tai abi pusės būtų suinteresuotos situaciją deeskaluoti.

Todėl plataus masto konflikto nebus. Bent jau tuo norėtųsi tikėti“, – pareiškė A. Kazakevičius. Ekspertai taip pat pažymėjo, kad ES atsakas bus atitinkamas – naujos sankcijos Baltarusijos režimui. Tikėtina, šis sprendimas netgi bus priimtas greičiau ir bus griežtesnis negu buvo numatyta.

„Čia Baltarusijos valdžia veikia pati prieš save: Europos Sąjungai bus lengviau priimti naujus sankcijų paketus. Taip buvo ir Protasevičiaus sulaikymo atveju, kuomet naujas eskalacijos lygis nulėmė, kad europiečiai sureagavo greitai ir griežtai. Manau, dabar bus panašiai“, – „Zerkalo“ cituojamas politologas. REKLAMA P. Sliunikino manymu, jeigu migracijos krizę pavyktų ženkliai išpūsti, Minskui gali pavykti išsireikalauti tam tikrų nuolaidų iš ES. Su tuo nesutiko A. Kazakevičius, kurio teigimu, per pastaruosius 1,5 metų jėgos metodai gerus rezultatus davė A. Lukašenkai sprendžiant vidaus politikos problemas, tačiau jos neveikia užsienio politikoje. Jo teigimu, ES imsis trečiųjų šalių, kurios yra įtrauktos į migracijos krizės schemas, spaudimo, o taip pat ir derybų su Maskva, kuri turi didelę įtaką Minskui.

Rekomenduojami video