Rubrika

Ornitologai skambina pavojaus varpais: sparčiai mažėja paukščių

Kasmet sparnuočių sužiedavimo rekordus mušti įpratę Ventės ornitologinės stoties ornitologai šiemet rekordų neskaičiuoja. Lyginant besibaigiančių 2020-ųjų ir keleto ankstesniųjų metų skaičius akivaizdu, kad paukščių pro Ventę šiemet išskrido žymiai mažiau. Ypač sumažėjo zylių, kregždžių, stebimas ir kitų smulkiųjų – nendrinukių, devynbalsių mažėjimas. Pagrindinė to priežastis, pasak stoties vedėjo Vytauto Jusio, žmogaus veikla.

Rekordų nėra

Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas V. Jusys vardija skaičius, kurių vieni perpus, o kiti net dviem trečdaliais mažesni nei fiksuotieji ankstesniais metais. „Rekordų šiemet nėra“, – sako jis.

Štai pernai per visus metus buvo sužieduota apie 130 000 sparnuočių, keliavusių pro Ventę, užpernai – 125 000. O pastarųjų 6 metų sužieduotų paukščių vidurkis siekia apie 101 000.

Tuo tarpu šiemet iki lapkričio vidurio žiedeliai užsegti tik apie 83 000 paukščių. Ir šis skaičius jau mažai keisis, mat iki metų galo dar bus pagauti gal tik keli šimtai sparnuočių. Juolab, kad šiomis dienomis ornitologai jau nuima gaudykles, nes rudeninė paukščių migracija pamaryje visada baigiasi lapkričio viduryje. Nebent tik didžioji gaudyklė bus palikta dar porai savaičių, jeigu tai leis orai.

Pasak V. Jusio, pastaraisiais metais sparčiai mažėja kregždžių. Štai šelmeninių šiemet sugauta vos 560, pernai – 670, kai ankstesniais metais Ventės ornitologai jų priskaičiuodavo po 2 – 3 tūkstančius.

Panašūs ir urvinių kregždžių sužiedavimo skaičiai.

Šiemet sužieduota 15 000 mėlynųjų zylių, ir tai perpus mažiau nei pernai ir užpernai, kai žiedeliai buvo uždėti 30-čiai ir daugiau nei 40-čiai tūkstančių šių paukštelių. Dar liūdnesnė didžiųjų zylių situacija – jų pernai buvo sugauta 26 000, o štai šiemet vos 8000.

Sparčiai menksta ir nendrinukių, devynbalsių, kitų smulkių paukštelių populiacijos. „Paukščiai sparčiai nyksta“, – sukrečiantį verdiktą taria stoties vadovas.

Gausiausiai į tinklus šiemet pakliuvo varnėnų – 24 000, ir kone visi jie (apie 18 000) – birželio mėnesį.

Priežastys – žmogus ir vėjai

Pagrindine šio reiškinio priežastimi ilgametis ornitologas įvardija žmogaus veiklą. „Iškirsti miškai, iki žemės nušienautos ne tik pievos – net ir pakelės, tūkstančiai hektarų žemių užsėta žmogui naudingomis kultūromis. Kur tiems paukščiams pasidėti? Kur jiems lizdus sukti?“, – siūlo pagalvoti ornitologas.

Kregždės, pasak jo, labiausiai mėgsta tvartų ir senų trobų palėpes, o tokių Lietuvoje irgi beveik nebelikę.

Tiesa, V. Jusys neatmeta ir dar vienos priežasties, dėl kurios galėjo mažėti praskrendančių paukščių būriai – tai nepalankūs šiemetiniai vėjai. Paukščių migracijai palankiausi yra vakarų – pietvakarių vėjai, o šiemet rudenį tokie vyravo vos kelias dienas, nes daugiausia pūtė rytų krypties vėjas. Štai pernai per spalį buvo sužieduota 60 000 paukščių, o šiemet per tą patį mėnesį – tik 12 000.

Pernykščio ir šiemetinio rugsėjo skaičiai atitinkamai buvo 30 000 ir 15 000.