Lietuvos Apeliacinis teismas (LApT) galutinai nusprendė, kad kalėti iki gyvos galvos prieš 8 metus nuteistas Nikolajus Jadovas (56 m.) jokių naujų aplinkybių nenurodė, todėl atsisakė iš naujo nagrinėti bylą. Norinčiųjų, kad jų bylos būtų peržiūrėtos, atsiranda nuolat, tačiau tai daroma labai retai. Vis dėlto kartais paaiškėja, kad žmogus buvo nuteistas nekaltai.

Už nužudymą nuteistas klaipėdietis N. Jadovas iš pradžių kreipėsi į Generalinį prokurorą prašydamas jo baudžiamojoje byloje atnaujinti įrodymų tyrimą dėl esą naujai paaiškėjusių aplinkybių. Kalinys teigė, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka LApT ekspertas esą davė kitokius parodymus nei nagrinėjant ją Klaipėdos apygardos teisme, ir jie yra melagingi. Anot N. Jadovo, neįmanoma suduoti smūgių peiliu į nugarą asmeniui stovint vienas priešais kitą. Nikolajus taip pat teigė, kad nukentėjusiojo jis negalėjo smaugti, be to, esą nebuvo nustatytas tikslus automobilio gaisro kilimo laikas ir priežastis. Žudikas taip pat prokurorams rašė, kad banko kortelė buvo ne pas jį, o pas dėl šio nužudymo irgi nuteistą Artūrą Laučiūną (33 m.), kuris ir bandė ja pasinaudoti, kai norėjo bankomate išgryninti pinigus. Bet nesugebėjo – nukentėjusysis pasakė netikrą kodą. „A. Laučiūnas sudavė smūgį peiliu nukentėjusiajam, dėl patirtų sužalojimų pastarasis mirė“, – žudikas kaltę vertė savo bendrui. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismai neapklausė nuteistojo N. Jadovo nurodytų liudytojų bei neatliko nė vieno eksperimento.

Tačiau Generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi N. Jadovo pareiškimą, nutarė, kad žudikas nieko naujo nenurodė – visi duomenys, kuriuos jis pateikė, jau anksčiau buvo nagrinėjami teismuose. Žudikas su tokia prokurorų pozicija nesutiko ir jų nutarimą neatnaujinti baudžiamosios bylos apskundė teisėjams. Vilniaus apygardos teismas liepos 25-osios, LApT rugpjūčio 24-osios nutartimis palaikė prokurorus ir nusprendė, kad jokio pagrindo atnaujinti bylą nėra. Anot LApT, nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kurios, jo manymu, yra naujai paaiškėjusios, vertintinos tik kaip jo išreikšta nuomonė dėl įrodymų vertinimo.

Rado subadytą

Jadovui griežčiausią įstatyme numatytą bausmę 2008 metų gruodį skyrė Klaipėdos apygardos teismas, vėliau jo bylą nagrinėjo teismai apeliacine ir kasacine tvarka, tačiau įkalinimo laikas nebuvo sutrumpintas. Klaipėdietis N. Jadovas buvo pripažintas esąs visuomenei pavojingas recidyvistas. Jo bendrininkas A. Laučiūnas pataisos namuose turėtų praleisti 15 metų.

Bendrovės „Evos tvirtovė“ direktoriaus Artūro R. jo šeima pasigedo 2007 metų lapkričio 20 dieną. Išvakarėse vyriškis išvažiavo iš Vilniaus į pajūrį, kur turėjo išmokėti algas Palangoje gyvenamųjų namų statybose dirbantiems bendrovės darbuotojams. Tačiau darbininkai nesulaukė nei direktoriaus, nei algų. Vakare telefonu su 4 metukų dukrele pasikalbėjęs verslininkas paslaptingai dingo.

Po kelių dienų Klaipėdos rajone, Paupalių kaimo laukuose, buvo surastas sudegintas direktoriaus automobilis „Volvo XC90“. Tądien įvykio vietą apžiūrėję teisėsaugininkai verslininko kūno nerado. Nužudytasis rastas tik lapkričio 27 dieną, kai paiešką savo iniciatyva organizavo jo brolis. Pasmaugtas ir peiliu subadytas Artūras R. buvo įmestas į griovį ne per toliausiai nuo automobilio radimo vietos.

Auką pasmaugė

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad verslininkas lapkričio 19-osios pavakare Klaipėdoje paskambino iš anksčiau pažįstamam uostamiesčio taksi paslaugų įmonės „Autopunktas“ vairuotojui A. Laučiūnui ir sutarė su juo susitikti. Susitikus A. Laučiūnas verslininką supažindino su savo kolega taksistu iš „Taksomos“ įmonės, su kuriuo jau buvo aptaręs, kaip Artūrą R. nužudyti.

Vyrai vakarą leido važinėdami po barus, striptizo klubus ir lošimo namus. Kai Artūras iš bankomato pasiėmė daugiau pinigų, A. Laučiūnas pasiūlė visiems nuvažiuoti į pirtį – esą pasilinksminti su ten laukiančiomis moterimis.

Kelionė baigėsi, kai automobilis „Volvo“ įklimpo pažliugusiame lauko keliuke netoli Kretingalės. Ant galinės sėdynės už vairuotojo sėdėjęs N. Jadovas užmetė Artūrui ant kaklo diržą ir, kojomis įsispyręs į atlošą, ėmė jį smaugti. Išvilktas iš automobilio verslininkas atsigavo ir pačiupęs automobilio durelėse laikomą peilį bandė pabėgti. Tačiau A. Laučiūnas jį pasivijo ir atėmęs peilį dūrė juo į nugarą. Užpuolikai iš sužeisto verslininko atėmė kreditinę kortelę. N. Jadovas spardydamas Artūrą vertė pasakyti kortelės kodą, o jį sužinojęs, galiausiai auką pasmaugė rankomis.

Sudegino automobilį

Apieškoję nužudytąjį, taksistai nusegė jo laikrodį, nuo kaklo nuėmė auksinę grandinėlę, iš kišenių ištraukė mobilųjį telefoną ir 1000 litų. Beskubėdami žudikai nepastebėjo, kad kitoje kišenėje nužudytasis turėjo dar 11 000 litų.

Įvertę Artūro kūną į griovį, nusikaltėliai išsikviestu taksi automobiliu, kurį vairavo jiems pažįstamas vairuotojas, nuvažiavo į Priekulę. Čia bandant išsigryninti pinigus bankomate, paaiškėjo, kad direktorius jiems buvo pasakęs neteisingą kortelės kodo numerį, tad teko tenkintis tik pasidalinant pagrobtąjį 1000 litų. N. Jadovas ir A. Laučiūnas sugrįžo į Klaipėdą. Po trijų dienų vėl atvažiavo į nužudymo vietą ir N. Jadovas padegė verslininko „Volvo“.

Apsimetė pareigūnu

Iki šio teismo A. Laučiūnas jau buvo išklausęs 3 teismo nuosprendžius. Jis buvo teistas ir už nužudymą. Tąkart jis nusikalto dar būdamas nepilnametis.

Anksčiau N. Jadovas buvo teistas net 5 kartus. 1999 metais jis drauge su bendrininku Klaipėdoje buvo mirtinai sumušęs moterį (65 m.). Slapstydamasis nuo teisėsaugos N. Jadovas pabėgo į Rusiją ir ten ilgą laiką gyveno. Sulaikytas vyriškis pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo deportuotas į Lietuvą ir 2004 metais teismo nubaustas 8 metų laisvės atėmimo bausme. Tačiau dėl amnestijos N. Jadovas buvo išleistas į laisvę atlikęs tik dalį bausmės.

Šis vyras buvo teisiamas ir už tai, kad apsimetęs pareigūnu sėkmingai rinko kyšius. Išmokęs naudotis kompiuteriu Nikolajus pasigamino tuomet egzistavusios ekonominės policijos pareigūno pažymėjimą, kuriuo sėkmingai baugino prekybininkus. Nagingas vyras dokumentą užtvirtino ir paties raižytu antspaudu. Tapęs „pareigūnu“ Nikolajus į talką pasikvietė Lijaną S., su kuria susipažino Klaipėdoje.

Vėlą lapkričio vakarą Lijana Klaipėdoje iš kioskininkės išprašė porą butelią alaus, nors prekybos taisyklės alkoholį parduoti jau draudė. Vos kioskininkė padavė alų, prieš ją išdygo „inspektorius“ N. Jadovas su kažkokiu bičiuliu ir ėmė gąsdinti rašysią protokolą. Išsigandusi pardavėja apsišaukėliui įbruko 300 litų.

Kitą dieną duetas nuvažiavo į Plungės rajoną, kur „operaciją“ pakartojo. Grįžę į Klaipėdą apsišaukėliai tokiu pat būdu išgąsdino dar kelias pardavėjas, tačiau sėkmė sukčiams apsuko galvas. Jie nutarė operaciją pakartoti tose pačiose parduotuvėse. Pardavėjoms kilo įtarimas, viena jų savo nuogąstavimais pasidalino su tikrais policininkais.

Kol buvo ieškomas, N. Jadovas tuo pačiu kompiuteriu pasigamino Lietuvos Respublikos prezidento kanceliarijos Kovos su ekonominiais nusikaltimais ir korupcija komisijos nario pažymėjimą inspektoriaus R. Jacio vardu. Su šiuo pažymėjimu sukčius pradėjo reketuoti degalinių operatorius. Galų gale apsišaukėlis buvo sulaikytas. Per kratą policija paėmė personalinį kompiuterį, kuriuo buvo sumaketuoti 4 policijos pareigūno pažymėjimų blankai su policijos komisaro inspektoriaus bei dar kelių inspektorių pavardėmis.

Bylinėjosi su prokuroru

Su skundais iš Lukiškių kalėjimo į įvairias instancijas beldžiasi ir iki gyvos galvos nuteistas Dovydas Kriaučiūnas (31 m.). Kalėdamas Lukiškėse Dovydas vis bando savo laimę. 2008-aisiais jis kreipėsi į tuometinį generalinį prokurorą Algimantą Valantiną prašydamas atnaujinti ikiteisminį tyrimą esą paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Generaliniam prokurorui, 2008-aisiais D. Kriaučiūnas nurodė tas pačias aplinkybes, kurias jau buvo nagrinėjęs teismas, todėl prokuroras atsisakė dar kartą tirti nuteistojo pareiškime nurodytas aplinkybes. Tokį prokuroro sprendimą D. Kriaučiūnas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tačiau ir teisėjai neišgirdo vadinamųjų naujų aplinkybių. Teismas savo sprendime taip pat pabrėžė, kad nei pareiškėjas, nei dvi jo gynėjos advokatės nepateikė jokių įrodymų, kad vertėtų atnaujinti bylą.

Į teismą generalinį prokurorą ir Generalinę prokuratūrą padavęs D. Kriaučiūnas skunde rašė, kad teismo medicinos ekspertas A. Garmus atliko ekspertizę, kurios metu esą nustatyta, kad dvi jaunas merginas galėjo nužudyti ne vienas, o du asmenys, be to, jos užmuštos ne metaliniu strypu, o kirviu.

Pažeidimų nebuvo

Kai Lietuvoje jau nebeliko kam skųstis, D. Kriaučiūnas skundą pasiuntė EŽTT, tačiau šis jo peticiją pripažino nepriimtina. Tuomet 2013-ųjų gruodį nuteistasis iš Lukiškių sugebėjo prisibelsti į Jungtinių Tautų (JT) duris. Žmogaus teisių komitetas nuteistojo skundą įvardijo „Kriaučiūnas prieš Lietuvą“. Žudiko skunde teigiama, kad jo baudžiamąją bylą nagrinėję Lietuvos teismai esą pažeidė Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kai neužtikrino teisės į laisvę ir asmens neliečiamybę, nekaltumo prezumpciją. Jis taip pat nurodė, kad jam buvo trukdoma pasirengti gynybai ir ribojama teisė nebūti verčiamam duoti parodymų prieš save.

Komitetas Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašė pasisakyti dėl skundo priimtinumo ir esmės. Vyriausybės pozicija šioje byloje labai aiški: pažeidimų nebuvo padaryta. Taip ir buvo atsakyta JT Žmogaus teisių komitetui.

JT Žmogaus teisių komitetas yra nepriklausomų ekspertų institucija, įsteigta 1966 metais Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto pagrindu. Šis komitetas stebi, kaip yra įgyvendinamos Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ir jo papildomų protokolų nuostatos valstybėse narėse, kurios yra konvencijos dalyvės. Pagal savo kompetenciją JT komitetas gali priimti tik išvadas, kurios yra rekomendacinio pobūdžio. Jokie šio komiteto sprendimai nėra privalomi.

Nužudė dvi pažįstamas

Kriaučiūnas kaliniu iki gyvos galvos tapo vos jam suėjo 18 metų. Apimtas įsiūčio, dėl užgaulaus žodžio vyrukas nužudė dvi pažįstamas bendraamžes merginas.

Po to, kai buvo rasti merginų kūnai ekspertai nustatė, kad jos nužudytos prieš kelias dienas. Kadangi buto durys nelaužtos, buvo iškelta versija, kad merginas nužudė nusikaltėlis ar nusikaltėliai, kuriuos viena iš aukų – Aušra – pažinojo ir pati įsileido vidun. Nedelsiant buvo sudarytas merginų pažįstamų sąrašas. Nemažai padėjo ir bute aptiktas fotoaparatas. Išryškinę juostelę pareigūnai pamatė bute vykusių pobūvių scenas.

Liepos 1-ąją buvo sulaikytas merginų pažįstamas D. Kriaučiūnas. Sulaikytas Dovydas neneigė retkarčiais užeidavęs į tą butą, kur bendraudavęs su Aušra ir Indre. Pareigūnai skubiai atliko kratą jaunuolio kambaryje bei pas Dovydo merginą ir rado iš Aušros buto dingusių daiktų. Paprašytas papasakoti kiekvieną minutę, kada ir kur buvo birželio paskutinę savaitę, vaikinas ėmė painiotis. Galop jis praskydo ir prisipažino nužudęs abi merginas.

Kriaučiūnas teigė, kad merginos pasišaipė iš jo ir jo merginos. Dovydas į tai atsakė grasinimais. Panelės neliko skolingos – D. Kriaučiūnui pagrasino, kad pažįstami vyrukai išmalsią jam snukį. Po tokių žodžių Dovydui užvirė kraujas – pasidavęs įniršiui jis trenkė Aušrai kumščiu į veidą ir, pačiupęs pirmą po ranka pasitaikiusį metalinį daiktą, smogė per viršugalvį. Mergina nugriuvo, o Indrė cypdama apsisuko bėgti. Toli, aišku, nenubėgo. Miegamajame ją pavijęs įsiutėlis ėmė iš visų jėgų daužyti gelžgaliu per galvą. Tokius savo parodymus D. Kriaučiūnas pakartojo girdint advokatui, nuvežtas į butą parodė, kaip ir kur žudė Aušrą su Indre. Ekspertai merginų panagėse rado mikrodalelių nuo Dovydo drabužių.

Pakeitė parodymus

Netrukus po to D. Kriaučiūnui buvo leista pasimatyti su motina. Po pasimatymo kalinys išsigynė savo prisipažinimo, ėmė tvirtinti, kad save apkalbėjo policininkų kankinamas.

Tardamas paskutinį žodį teisme D. Kriaučiūnas eilinį kartą pakartojo save apkalbėjęs, merginų nežudęs, kaltino policininkus smurtu bei teigė tiek daug daiktų, kiek įrašyta kaltinamojoje išvadoje, jis nepavogęs – vaikinas vis dar tikėjo atsipirkti keleriais metais už grotų... Baigdamas savo kalbą kaltinamasis paprašė teismo vėl apklausti jo motiną, kuri neva jau pasakysianti žudikų vardus. Ši pigi išmonė teismui buvo visai neįdomi, jos niekas nieko nebeklausė...

Šiaulių apygardos teismas D. Kriaučiūną pripažino kaltu ir nuteisė kalėti iki gyvos galvos.

Išteisintųjų nedaugėja

Tačiau ne visuomet būna teisūs ir prokurorai ar teismai. Kartais vis tik žmonėms pavyksta įrodyti, kad jie – nekalti. Apskritai, Lietuvoje išteisinama labai mažai teisiamųjų. Ankstesnis generalinis prokuroras Darius Valys yra sakęs, kad toks mažas išteisinamų asmenų skaičius (apie 2-3 procentus) būdingas tik totalitariniams režimams. Siekdamas taisyti padėtį ir labiau ginti nukentėjusiųjų interesus, D. Valys panaikino nuo 2006 metų galiojusius išteisintų asmenų apskaitos nuostatus. Išteisinamųjų nuosprendžių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė dabar vykdoma apygardų prokuratūrose ir tai turėjo skatinti prokurorus nebijoti teisminių procesų rezultatų, tačiau statistika skelbia, kad išteisintų nedaugėja. Štai pernai iš pirmos instancijos teismuose išnagrinėtų 18 963 baudžiamųjų bylų nutrauktos buvo tik 407, o tai sudaro kaip ir anksčiau – vos 2 procentus.

Gina nekaltus

Kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad nuteistų nekaltai ne tiek jau ir mažai. Ir net pačiomis griežčiausiomis bausmėmis. Štai JAV per 40 metų buvo išteisinti daugiau nei 150 nuteistų mirties bausme žmonių. Keturi jų kalėjime sėdėjo 30 metų, vienas – 33 metus. Šioje šalyje veikia specialios organizacijos, kurios gina galimai neteisėtai įkalintų žmonių teises. Pavyzdžiui, advokato Bario Šeko įkurta organizacija „Projektas – nekaltumas“ stengiasi panaikinti neteisingus nuosprendžius ir kai kuriais atvejais pati atlieka tyrimą. Organizacijos advokatų pastangomis iš Majamio kalėjimo Floridoje buvo paleistas 26 metus dėl tariamo išžaginimo praleidęs už grotų Luizas Diazas. DNR tyrimas neseniai patvirtino, kad jis – nekaltas.

22-ejus metus praleido kalėjime ir Davidas Ranta. Vyras (58 m.) Niujorke buvo paleistas teismo salėje. Teisme buvo ir vyro žmona bei dukra. Teisiant tėvą mergaitei buvo vos dveji metukai, dabar ji pati laukiasi kūdikio ir yra septintą mėnesį nėščia. Paaiškėjo, kad jos tėvas tapo policijos skandalo auka. Ranta buvo apkaltintas 1990 metais nužudęs rabiną. Policija žutbūt norėjo išsiaiškinti nusikaltimą ir darė liudytojams didžiulį poveikį. Prieš vyrą liudijo du pavojingi kriminalinę praeitį turintys nusikaltėliai, prostitutė ir narkomanas. Tik vienas liudytojas esą atpažino D. Rantą kaip nusikaltėlį ir atpažinimo metu parodė būtent į jį. Vėliau, kaip paaiškėjo, jam buvo nurodyta, į ką reikia besti pirštu. Tikrasis žudikas vieno policijos persekiojimo metu žuvo.

Už neteisingą įkalinimą D. Ranta iš valstybės gaus 6,4 milijonų dolerių išmoką.

Atlyginti nenori

Bet Lietuvoje kol kas neveikia nė viena panašaus pobūdžio organizacija. Nuteistieji patys bando įrodyti savo nekaltumą. Kartais jiems pavyksta. Tačiau ir įrodžius, kad žmogus buvo nekaltai nuteistas, prisiteisti už tai kompensacijas irgi nelengva. Metų metus besitęsiančiuose teismų maratonuose tenka įrodinėti, kad nelaisvės metai sugriovė ne tik neteisingai apkaltintųjų, bet ir jų artimųjų gyvenimus.

Štai šiuo metu jau keleri metai teismuose sukasi Mindaugo Gelžinio ieškinys. Jo gyvenimas pasikeitė 2010 metų kovą. Iki tol sėkmingai Karinėse jūrų pajėgose nuo pat 2008 metų dirbęs kariškis prie namų buvo užpultas. Gindamasis vyras du kartus užpuolikui dūrė peiliu. Sužalotasis buvo nuvežtas į ligoninę, tačiau išgyveno tik tris paras. 2010 metų lapkritį Klaipėdos apygardos teismas Mindaugą pripažino kaltu ir jam skyrė 9 metų laisvės atėmimo bausmę. Vyras nuosprendį apskundė ir tiek Lietuvos apeliciame teisme, tiek Aukščiausiajame teisme išgirdo jam palankų nuosprendį. Kalėjime vyras praleido 1022 dienas. Per šį laiką jis prarado darbą Karinėse jūrų pajėgose, patyrė dvasinių išgyvenimų, pažeminimą, be to, visuomenė į jį žvelgė kaip į žmogžudį. Dabar M. Gelžinis už belangėje praleistas dienas ir patirtus išgyvenimus iš valstybės siekia prisiteisti kompensaciją. Klaipėdos apylinkės teismas pernai gruodžio pabaigoje priėmė vyrui nepalankų sprendimą ir nepagrįstu laikė jo prašymą priteisti apie 60 000 eurų. Neturtinę žalą jis įvertino apie 43 000 eurų – po beveik 42 eurus už kiekvieną neteisingo įkalinimo dieną.

Teismas tuomet konstatavo, jog vyras buvo suimtas teisėtai, o tai, kad aukštesnysis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus nereiškia jų veiksmų neteisėtumo ir pagrindo civilinei atsakomybei atsirasti. Tokį teismo sprendimą M. Gelžinis apskundė ir pasiekė bent tiek, kad šių metų birželį Klaipėdos apygardos teismas nusprendė, jog byla turi būti nagrinėjama iš naujo. Tad kiek dar suksis teismų karusėlė neaišku, tačiau kai kurie pavyzdžiai leidžia spręsti, kad ilgai. Šiuo metu į teismo posėdį M. Gelžinis turėtų atvykti spalio 13 dieną.

Bylinėjosi 15 metų

Kaunietei Aldonai Gramauskienei prireikė net 18 metų, kol pagaliau galutinai laimėjo bylą prieš Lietuvos valstybę.

1996 metų spalio 21-oji Gramauskų šeimai tapo lemtinga ir tragiška diena. Tą dieną į policiją kreipėsi viena kaunietė ir pasiskundė, kad naktį ją sumušė ir apiplėšė taksi vairuotojas bei jo pažįstamas keleivis. Nukentėjusioji įsidėmėjo tiktai tris automobilio numerio skaičius, kurie sutapo su J. Gramausko mašinos numeriu. Vėliau pamačiusi šį kaunietį policijos komisariate nukentėjusioji pareiškė, kad jos skriaudikas yra būtent jis. Policininkams, prokurorams ir teisėjams to užteko, kad J. Gramauskas būtų nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme.

Gramauskienės samdyti advokatai apskundė nuosprendį Kauno apygardos teismui. Atsižvelgęs į šališkas interpretacijas, šis panaikino apylinkės teismo nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo tirti Kauno apylinkės prokuratūrai. Tačiau teisėsaugai ir suabejojus kauniečio kalte, J. Gramauskas laisvės neišvydo. 1999 metų liepos 7 dieną J. Gramauskas mirė Lukiškėse. Mirties liudijime medikai nurodė, kad kaunietis mirė dėl išeminės širdies ligos.

Generalinės prokuratūros prokuroras 2001 metų birželio 4 dieną nutarimu nutraukė J. Gramauskui baudžiamąją bylą, nesant jo veiksmuose inkriminuoto nusikaltimo sudėties. Nutarime konstatuota, kad per parengtinį tyrimą padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus. Vieninteliai tiesioginiai kaltės įrodymai tebuvo J. Gramausko ir jo automobilio atpažinimai, padaryti nukentėjusiųjų.

Nutraukus bylą našlė pabandė įrodyti, kad neteisėti teisėsaugininkų veiksmai sukėlė vyro mirtį ir pateikė ieškinį valstybei. Šeima reikalavo priteisti 1 mln. litų neturtinei ir beveik 4000 litų materialinei žalai atlyginti.  Dėl A. Gramauskienės ir jos dukros Renatos pareikšto ieškinio Lietuvos valstybei bylą nagrinėjantis teismas net kreipėsi į Konstitucinį Teismą ir prašė išaiškinti, ar kompensacija už padarytą moralinę žalą gali būti išmokama ne tik nukentėjusiajam, bet ir jo artimiesiems, jeigu nukentėjęs asmuo miręs, o žalos atlyginimo dydis negali būti ribojamas įstatymais. Konstitucinis Teismas priėmė palankų sprendimą.

Tuomet Vilniaus apygardos teismas našlei priteisė 30 000 litų neturtinės žalos, mirusiojo dukrai – 20 000 litų. LApT priteistas sumas padidino – našlei iki 40 000, o tėvo netekusiai dukrai – iki 30 000 litų.

Generalinė prokuratūra ir Teisingumo ministerija nenorėjo sutikti su tokiais teismų sprendimais ir padavė kasacinį skundą Lietuvos Aukšiausiajam Teismui (LAT) ir prašė sumažinti ar atmesti neturtinės žalos reikalavimą artimojo netekusioms kaunietėms. Galų gale, 2014 metų vasarį LAT atmetė kasacinius skundus ir A. Gramauskienei neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės padidino iki 52 000 litų, o R. Gramauskaitei – iki 42 000 litų.

Žilvinas VIZGIRDA