Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Nustatyta, kad Kėdainiuose yra geriausios materialinės gyvenimo sąlygos

Kėdainių rajono savivaldybė jau kelintus metus iš eilės įvairių reitingavimo specialistų įvertinama kaip viena iš geriausią gyvenimo kokybės indeksą turinčių ir itin puikius švietimo rezultatus demonstruojančių savivaldybių. Finansų ministerijai kartu su šalies Vyriausybe bei Statistikos departamentu visuomenei atvėrus duomenis, kurie leidžia įvardyti visų šalies savivaldybių gerovės indeksus pagal pačias įvairiausias sritis, mūsų rajonas pripažintas kaip geriausias iš visų kaimiškųjų savivaldybių, o švietimo srityje esame lyderiaujantys.

Aplenkė tik Kaunas

Pagal bendrą švietimo paslaugų subindeksą 2020 m. pirmoje vietoje buvo Kauno miesto savivaldybė, toliau – Kėdainių rajono savivaldybė.

Nedaug atsiliko Pakruojis, Birštonas ir Vilnius.

Tiesa, vertinti buvo 2013–2020 metų duomenys. Paskutinių dvejų metų duomenys dar renkami ir sisteminami.

Sudarinėjant gerovės indeksus buvo atsižvelgiama į itin daug aspektų – tiek į materialines savivaldybių gyventojų sąlygas, švietimo, sveikatos paslaugų kokybę ir prieinamumą, demografinę situaciją, pilietinį, visuomeninį aktyvumą, saugumą, verslo plėtrą ir pan.

Pagal šešis subindeksus suformuotas bendras gerovės indeksas būtent Kėdainių rajono savivaldybėje buvo didžiausias – iš galimo 0,80 balo, mūsų kraštas surinko 0,61.

Kurie didžiausi?

Nustatyta, kad Kėdainiuose yra geriausios materialinės gyvenimo sąlygos. Pagal švietimo paslaugų subindeksą Kėdainiai taip pat pirmauja tarp kaimiškųjų savivaldybių.

Kėdainiai išlaiko itin aukštas pozicijas ir bendroje savivaldybių švietimo paslaugų kokybės lentelėje – nusileidžia tik Vilniui, Kaunui ir Palangai.

Pagal gyventojų verslumą ir konkurencingumą Kėdainiai nusileido Jonavai ir Radviliškiui bei liko trečioje vietoje.

Pagal sveikatos paslaugų prieinamumą Kėdainiai, nors į penketuką geriausiųjų nepateko, tačiau liko vos viena pozicija žemiau – šeštoje vietoje iš visų kaimiškųjų savivaldybių.

Liūdniausiai statistikos lentelėje Kėdainiai atrodo viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo kontekste – tik 7 nuo galo.

Stabilumas labiausiai džiugina

Tai, kad Kėdainiai kaip švietimo lyderiai įvardijami jau ne vienerius metus, rodo, jog tai yra ne atsitiktinumas, nulemtas sėkmingiau išlaikytų egzaminų. Tokius stabilius rezultatus remia nuoseklus ilgametis darbas.

„Geri rezultatai kalba patys už save. Ypač, jei jie yra ilgalaikiai. Kėdainiuose, pagal šiandienos galimybes, su švietimu yra viskas tvarkoje.

Aš asmeniškai labai džiaugiuosi, kad pavyko įgyvendinti jau daugiau kaip 10 metų brandintą siekį, kad mokyklų 5–8 klasėse neliktų jungtinių klasių. Viliuosi, kad greitu laiku jungtinių klasių nebus ir pradiniame ugdyme. Tai labai prisideda prie geresnės ugdymo kokybės.

Rezultatai pačiose įvairiausiose reitingų lentelėse metai iš metų kalba apie Kėdainius, kaip apie švietimo lyderius.

Didžiuojamės dėkodami  mokyklų bendruomenėms ir jų mokytojams, vadovams bei tėveliams, kurie į vaikų ugdymą žiūri atsakingai, kūrybiškai ir rasdami balansą tarp savo teisių ir atsakomybių“, – sako rajono tarybos Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkė Nijolė Naujokienė.

Ji priduria, kad per daug džiaugtis ir aklai pasitikėti reitingais taip pat nevertėtų. Esą jie neparodo, su kokiomis problemomis, įtampomis susiduria ir geriausios savivaldybės švietimo srityje.

Ne tik stabilumo, bet ir pažangos

„Labai norisi, kad būtume tarp tų savivaldybių, kurios padarė didžiausią pažangą švietimo srityje, – priduria politikė. – Kai didžiausią pažangą daro savivaldybės, kurios yra šios srities lyderės, tai tie pokyčiai tampa reikšmingi visai valstybės švietimo politikai.

O problemos šiandien tiesiog beldžiasi į mokyklų duris“.

Visuomenėje pristatytas pedagogų karjeros modelio aprašas atnešė daug sumaišties. Pedagogų trūksta, jauni žmonės nebenori mokyti vaikų. Tai, kad mokytojo profesija turi tapti prestižine iki 2025 metų, jau darosi sunkiai įtikima.

„Susiduriame su pedagogų stygiaus, mokinių mažėjimo problemomis, žalingų įpročių plitimu tarp mokinių bei modernaus ugdymo taikymo ribotomis galimybėmis.

Mane ypač neramina vis didėjantis mokytojų trūkumas. Kiekviena mokykla turi savo specifiką. Tam reikia ir atitinkamų specialistų, pedagogų.

Deja, pasirinkti mokyklų vadovai neturi iš ko. Ieško, kad tik kas nors dirbtų, kad būtų vedamos pamokos. Tai rodo tik viena – visuomenė ir valstybė yra priėjusi pavojingą ribą. Toliau tuščiomis kalbomis apie „prestižinę“ mokytojo profesiją neprisidengsime ir visų mokyklos nesėkmių mokytojui nenumesime.

Mokytojas neturi būti paliktas vienas atsakingas už viską: mokinių žinias, elgesį, jų pažangą. Bendruomenė su mokykla ateityje turės ženkliai labiau dalintis ir teisėmis, ir atsakomybėmis, nes aukštos vietos pasiekimų reitingų lentelėse atsiranda tik tarpusavyje bendraujant ir bendradarbiaujant, tariantis ir susitariant, derinant poreikius ir galimybes“, – įsitikinusi N. Naujokienė.

Tiesa, Kėdainių rajone rugsėjo šeštąją trūko tik trijų pedagogų, tuo tarpu iki rudens laisvų darbo vietų buvo apie dvidešimt.

Šiuo metu dviejų mokytojų trūksta „Atžalyno“ gimnazijoje ir vieno mokytojo lopšelyje-darželyje „Pasaka“.

Rekomenduojami video