Penktadienį Vyriausybė pritarė teisės aktų projektams, turintiems sudaryti galimybę per kuo trumpesnį laiką pasienyje su Baltarusija pastatyti tvorą, skirtą stabdyti neteisėtų migrantų antplūdį.

Vyriausybė pritarė įstatymų projektams, kurie įpareigos ne tik statyti „fizinį barjerą“ pasienyje su Baltarusija. Jie numato ir itin plačius įgaliojimus kariams, jeigu šalyje paskelbiama ekstremali situacija. Jie ypatingos skubos tvarka antradienį bus svarstomi Seime. „Tai yra specialus įstatymas, skirtas šiam projektui. Vis dėlto, po diskusijų buvo sutarta ir nutarta, kad tokio atskiro įstatymo reikia dėl įvairių išlygų ir dėl tam tikro sprendimo dėl paties projekto valdymo modelio. Ir dėl pačio projekto svarbos“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.

Premjerė I. Šimonytė teigė, kad tvoros statybos projekto galėtų imtis viena iš valstybės valdomų įmonių, kuri turi patirties su infrastruktūriniais projektais. Kalbama, kad tai galėtų būti įmonė „Epso-G“.

„Mes turime rasti gerą balansą taro dviejų užduočių. Pirma užduotis – optimalus laikas reikalingas projekto įgyvendinimui. Kita užduotis – maksimalus skaidrumas, net ir tokiomis sudėtingomis sąlygomis įgyvendinant projektą, nes jis yra didelis, vertė yra didelė, dėl to ir atsakomybė yra labai didelė“, – teigė I. Šimonytė.

Vyriausybė Įstatyme būtų įrašyta, kad tvora statoma siekiant „likviduoti susidariusią ekstremaliąją situaciją dėl trečiųjų valstybių organizuojamo masinio asmenų iš trečiųjų šalių antplūdžio“. Projekte numatyta, kad fizinis barjeras turi būti įrengtas ne vėliau kaip 2022 metais. „Pastaruoju metu nuolat augantis užsieniečių, neteisėtai kertančių Lietuvos valstybės sieną su Baltarusija, skaičius rodo, kad išaugusius neteisėtos migracijos procesus skatina nedemokratiniai režimai, ir tikėtina, kad tokia situacija nėra vienkartinė ar trumpalaikė problema, bet gali toliau plėtotis“, – rašoma Vyriausybės teikiamo projekto aiškinamajame rašte.

Čia pastebima, kad susidariusi situacija lemia, kad ekstremaliosios situacijos metu staigiai išaugus neteisėtos migracijos mastui civilinės saugos sistemos pajėgos susiduria su žmogiškųjų išteklių trūkumu. „Teisės aktuose yra numatyta galimybė ekstremaliųjų situacijų atvejais pasitelkti karinius vienetus. Nepaisant to, ekstremaliųjų situacijų atvejais kariai neturi įgaliojimų jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, todėl kariniai vienetai negali efektyviai padėti tokius įgaliojimus turinčioms civilinės saugos sistemos pajėgoms vykdyti jų funkcijas“, – rašte aiškinama, kodėl reikia pakeisti įstatymus.

Antradienį juos veikiausiai pakeis Seimas ir netrukus pasirašys prezidentas.