Naujasis Biržų rajono meras politikus pakvietė į pavasarinę talką – sodinti medelių. Tuo pačiu metu paaiškėjo, kad kitoje rajono vietoje gali būti plynai kertami didžiuliai nuostabaus pušyno plotai. Tai sustabdyti galėtų nebent ryžtingi naujosios rajono valdžios veiksmai.

Aktyviai veikianti Šiekštininkų kaimo bendruomenė kreipiasi į visas įmaanomas institucijas, bandydama gelbėti mišką. Jie bando išsiaiškinti, kaip čia nutiko, jog plynai bus iškirsti nuostabūs pušynai Kvedariškio kaime.

„Anksčiau šie miškai šalia Kvedariškio karjerų buvo rekreaciniai. Staiga sužinojome, kad pakeista jų paskirtis. Miškas tapo ūkinės paskirties, jį leista kirsti plynai. Man atrodo, reikia būti visiškai abuoju, kad leistum išnaikinti tokią nuostabią vietą“, - sielojosi į redakciją besikreipusi Šiekštininkų kaimo bendruomenės atstovė Violeta Davidonytė.

Naujiena sukrėtė

Kvedariškio kaimo karjeras ir šalia esantis nuostabaus grožio pušynas yra nuo seno ne tik aplinkinių kaimų gyventojų traukos vieta. Į čia atvyksta poilsiauti ne tik Biržų, bet ir Rokiškio, Kupiškio, Panevėžio rajonų gyventojai.

Visą pavasarį, vasarą ir rudenį čia gali sutikti ne tik žvejų ir palapines pasistatančių poilsiautojų, bet ir uogautojų, grybautojų bei paprasčiausios ramybės gamtoje ištroškusių žmonių.

Šalia karjero miške yra kelios sodybos. Viena priklauso biržiečiui politikui, aplinkosaugininkui Daliui Drevinskui, kita – rokiškėnui ūkininkui Aurelijui Blažiui. Pastarajam priklauso ir dalis miško.

Didesnė čia esančio pušyno dalis yra biržiečių Palmyros ir Zenono Prašmantų nuosavybė.

P. Prašmantienė – buvusi Biržų rajono žemėtvarkos skyriaus vadovė, savivaldybės administracijos direktorė.

Jos vyras Zenonas – buvęs Lietuvos žemės ūkio rūmų atstovas rajone.

Pastaruoju metu paaiškėjo, kad nuostabaus pušyno gali nelikti. Atvažiavę poilsiautojai pastebėjo ryškiais dažais sužymėtus medžius, sukaltus kuolus.

Tik tuomet žmonės išgirdo, kad šie miško plotai nebe rekreaciniai, o ūkiniai. Valdiška kalba tariant, nebe antrosios grupės, o ketvirtosios.

Kirtimai leidžiami

Miškų įstatyme numatyta, kad antrosios grupės miškuose plynieji pagrindiniai miško kirtimai draudžiami. Tuo tarpu ketvirtosios grupės miškuose leidžiami visi pagrindiniai miško kirtimai, įskaitant ir plynuosius. O plynųjų pagrindinių miško kirtimų plotas negali būti didesnis nei 8 hektarai.

Redakcija gavo Panevėžio apskrities miškų tvarkymo schemos tikslinimo žinialapį. Pagal jį rekreaciniam miško sklypui Kvedariškyje šalia vandens lieka 1,9 hektaro pušyno. O likusi 15,9 hektaro dalis priskiriama ūkinių miškų pogrupio miškams.

Suveikė galingos jėgos?

Valstybinių miškų urėdijos Biržų regioninio padalinio vadovas Alvidas Kurklietis sakė negalįs pasakyti istorijos, kaip buvo pakeista miško paskirtis, nes jis yra privatus.

Jo žiniomis, pušynas buvo privatizuotas, nes jis buvo ne miškų urėdijos, o kolūkio dispozicijoje.

„Bet kokiu atveju tai rimti reikalai. Šių dienų kontekste toks miško grupių kirtimas „iškrenta“, nes tendencijos kitokios. Linkstama apriboti miškų kirtimus. Kad būtų pakeista miško paskirtis iš antros į ketvirtą grupę, mano galva, turėjo suveikti labai galingos jėgos“, - įsitikinęs A. Kurklietis.

Jis mano, kad prieš keičiant miško grupę turėjo būti parodyta kažkieno iniciatyva. Šalia karjero esantis miškas – brandus pušynas.

„Kažkas įžvelgė, kad ten galima turėti didelės ekonominės naudos“, - svarstė A. Kurklietis.

„Nežinau detalių. Manau, kad buvo žmogaus prašymas keisti miško paskirtį“, - įsitikinęs Valstybinių miškų urėdijos Nepertraukiamos miškotvarkos poskyrio vadovas Nerijus Pivoriūnas.

Neatitiko rekreacinio miško normatyvų

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyresnysis patarėjas Viktoras Karšauskas ir vyriausiasis patarėjas Nerijus Kupstaitis atsakė į korespondentės klausimus, kokiu sprendimu pakeista miško grupė ir kieno prašymu.

Miškų grupės Kvedariškio kaime prie karjero pakeistos aplinkos ministro 2017 metų gruodžio 28 dienos įsakymu. Jis vadovavosi aplinkos ministro 2014 metų lapkričio 13 dienos įsakymu dėl pakeistos Panevėžio apskrities miškų tvarkymo schemos.

Schemos rengėjas - Valstybinis miškotvarkos institutas – „įvertino minėtoje teritorijoje esančių rekreacinių miško sklypų atitikimą nustatytiems normatyvams. Pasiūlyta Biržų miškų urėdijos Būginių girininkijos 508 miško kvartale vietoje 17,8 hektaro rekreacinio miško sklypams paskirti 1,9 hektaro, nes 15,9 hektarai neatitinka Vyriausybės patvirtintiems galiojantiems miškų priskyrimo miškų grupės normatyvams“.

Rekreaciniams miško sklypams priskiriami rekreaciniam naudojimui suformuoti iki 50 hektarų miško sklypai su rekreacine struktūra ir įranga (poilsiavietėmis, lauko baldais, maudyklomis, pavėsinėmis, dekoratyviniais akcentais ir panašiai). To Kvedariškio pušyne padaryta nebuvo.

„Atsižvelgiant į šias nuostatas miškus priskirti IIB grupės specialios paskirties rekreaciniams miškams galima tik juos pritaikius rekreacinėms reikmėms su nurodyta rekreacine infrastruktūra ir įranga“, - teigė Aplinkos ministerijos atstovai.

Nagrinėjamoje teritorijoje miškai priklauso privatiems asmenims.

Komentuoti atsisakė

Biržietis politikas Dalius Drevinskas sakė neseniai sužinojęs, kad šalia jo sodybos Kvedariškyje esantis miškas nebe rekreacinės, bet ūkinės paskirties, ir jį bus galima kirsti. Jis sakė pats matęs miške kirtimui pažymėtus medžius.

Tačiau ką nors daugiau komentuoti D. Drevinskas atsisakė, nes nenori būti apkaltintas interesų konfliktu.

Jokios įtakos nedarė

Kvedariškyje didelį miško sklypą turintis Privačių miško savininkų asociacijos Biržų skyriaus vadovas Zenonas Prašmantas sakė nedaręs jokios įtakos, kad būtų pakeista miško paskirtis. Apie tai, kad ji pakeista, teigė pats sužinojęs vos prieš kelis mėnesius.

Jis patvirtino, kad miške padaryti medžių ženklinimai. Tačiau neigė, kad tai yra dėl planuojamo plyno kirtimo.

„Atlikti sklypo pažymėjimai natūroje, atribota valda“, - sakė Z. Prašmantas.

Tiesa, pasak jo, ateities darbams projektas rengiamas. Bet „kol kas“ plynai nebus kertama.

„Miškas yra 130 metų senumo, pagal amžių peraugęs. Reikia tvarkyti, jei nenorime supūdyti miško“, - sakė pašnekovas.

Paklausus, ar neplanuoja parduoti savo miško, Z. Prašmantas nieko konkrečiai neatsakė.

Moka didžiulius pinigus

Kitas Kvedariškyje esančio privataus miško savininkas ir kaimo turizmo sodybą čia įrenginėjantis rokiškėnas ūkininkas Aurelijus Blažys mano, kad šią probleminę situaciją jam pavyks išspręsti.

„Aš perku iš Prašmantų mišką. Už tokius pinigus, kokius moku, tikrai nebūčiau pirkęs, jei čia nebūtų mano sodybos. Bet esu pats suinteresuotas, kad miškas čia liktų. Juk įrenginėju savo kaimo turizmo sodybą, tad kraštovaizdį turiu išsaugoti“, - kalbėjo A. Blažys.

Ūkininkas teigė, kad po šių jo veiksmų žmonių emocijų sukeltas gaisras bus numalšintas. Plynų kirtimų tikrai nebus vykdoma, nebent prie jo sodybos bus nupjautos kelios avarinės būklės eglės.

„Viskas bus daroma palaipsniui ir proto ribose. Miškas brandus, kažkiek reikia jo kirsti. Bet ne plynai. Tuo esu pats suinteresuotas“, - kalbėjo ūkininkas.

Jis tikino leisiantis į savo privatų mišką žmonėms atvažiuoti, poilsiauti ir grybauti.

„Medžio gi neišsineš“, - sakė ūkininkas.

Griežčiau kovoti jis žada tik su motociklininkais, kurie išvažinėja ir drasko miško paklotę.

Siūlo steigti parką

Aktyvus kovotojas prieš betikslius miško kirtimus, Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos pirmininkas, Labanoro kubo prezidentas, muziejininkas Andrejus Gaidamavičius turi savo nuomonę, ką galima padaryti, kad būtų išgelbėtas Kvedariškio miškas nuo plyno kirtimo. Juk miško savininkas bet kada gali pakeisti savo nuomonę arba pasikeisti savininkai.

Jo manymu, pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar miško paskirtis pakeista teisėtai. Taip pat bandyti įtikinti valdžią, kad siektų vėl pakeisti miško paskirtį iš ūkinės į rekreacinę.

„Tai skaudus klausimas, nes žmonės vis dar labai prastai informuojami apie teritorijų planavimo procesus, kad iš anksto galėtų pateikti savo nuomonę. Pavyzdžiui, prieš mėnesį Biržuose buvo urėdijos Biržų padalinio miškotvarkos projekto svarstymas su visuomene. Įtariu, kad biržiečiai dalyvavo negausiai. O juk būtent tą dieną buvo sprendžiama, kaip miškai Biržų rajone bus kertami ateinančius dešimt metų“, - sakė A. Gaidamavičius.

Dar vienas variantas, kaip išsaugoti Kvedariškio pušyną, - jei miškas būtų paskelbtas parku ar draustiniu. Tai gali padaryti rajono savivaldybės taryba, gavusi Aplinkos ministerijos pritarimą. Miško parkai yra rekreacinės teritorijos, priklausančios IIA miško grupei.

„Buvo įkurtas Rozalimo miško parkas, kurį jau buvo numatyta iškirsti“, - kaip pavyzdį pateikė Andrejus Gaidamavičius.

Ar turės ryžto ir politinės valios naujoji Biržų valdžia imtis ne deklaratyvių, bet realių žygių nuostabaus miško išsaugojimui, parodys netolima ateitis.

Jurgita Morkūnienė

Biržų krašto laikraštis "Šiaurės rytai"