Klaipėdos apygardos teisme (KLAT) 2014 metų lapkričio 11-ąją buvo pradėta nagrinėti Kauno Agurkinių gaujos byla. Remigijaus Preikšaičio vadovaujama teisėjų kolegija buvo iš karto suplanavusi 36 posėdžius ir turėjo tikslą bylą baigti nagrinėti bent jau po dvejų metų. Tačiau, kaip rodo teismų praktika, dirbant bene visuomet atsiranda prašymų apklausti daugiau liudytojų, apklausoms neužtenka laiko, tenka atlikti papildomas ekspertizes, ir bylos nagrinėjimas užsitęsia. Taip buvo ir šį kartą – nuosprendis byloje paskelbtas tik 2017 metų gruodžio 20-ąją. O kada jis įsiteisės, išvis neaišku, nes jį jau apskundė ir visi nuteistieji, išskyrus Liną Perminą, ir Generalinė prokuratūra.

Didelės apimties – 108 tomų – rezonansinę bylą, kurioje 11 nusikalstamų epizodų, nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui perdavė Lietuvos apeliacinis teismas. Ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) ir Generalinės prokuratūros pareigūnai. Paprastai tokios bylos nagrinėjamos Vilniaus apygardos teisme, tačiau šį kartą šiame teisme nebeliko teisėjų, kurie nebūtų susiję su Agurkiniais. Vieni jų buvo atlikę ikiteisminio tyrimo veiksmus, kiti – skyrę kardomąsias priemones, todėl pagal įstatymą ir negalėjo būti paskirti į teismo, nagrinėsiančio bylą, sudėtį.

Tik keista, kad ši byla tuokart nenukeliavo į teismą Kaune. Juk dauguma nukentėjusiųjų ir liudytojų yra iš Kauno apskrities, tik keletas – iš Plungės, Klaipėdos, tad logiška, jog Kauno teisėjai ir turėję imtis šios bylos. Gal kauniečiais teisėjais taip nepasitikima, kad nuspręsta geriau turėti daugiau nepatogumų ir išlaidų, bet bylą atiduoti klaipėdiečiams? Būtent toks įspūdis susidaro žvelgiant iš šalies, mat ir kita rezonansinė, su Kaunu susijusi byla, kai buvo teisiamas Henrikas Daktaras ir jo gaujos nariai, taip pat buvo nagrinėjama teisme Klaipėdoje. Žodžiu, uostamiesčio teisėjai tapo Kauno mafijos duobkasiais.

Įvertino tyrėjus ir prokurorą

Už Agurkinių gaujos išsiaiškinimą ir bylos tyrimą LKPB pareigūnai buvo pripažinti geriausiais 2014 metų sekliais ir jiems – tuometiniam LKPB 2-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkui Marekui Gulbinovičiui, pareigūnams Artūrui Garlai, Dariui Nalivaikai, Jurijui Skuderui ir Ligitai Vaivadaitei – įteikta simbolinė Šerloko Holmso pypkė. Nors KLAT savo nuosprendyje kai kuriuos seklių darbo metodus ir pavadino provokacinais, tačiau gauja buvo pasodinta už grotų ilgiems metams ir tai rodo, kad pareigūnų darbas buvo sėkmingas.

Nors įtariamuosius gynė vieni geriausių Lietuvos advokatų – Kristupas Ašmys, Ingrida Botyrienė, Vincas Pacevičius, Povilas Jegorovas ir kiti – turinčių patirtį ginti organizuotų gaujų narius, tačiau teismas priimė apkaltinamuosius nuosprendžius visiems gaujos nariams ir jų talkininkams, atsidūrusiems teisiamųjų suole.

Ne ką prasčiau atrodė ir kita pusė. Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikė tie patys prokurorai, kurie kaltino ir Daktarinius: Zdzislavas Tuliševskis iš Generalinės prokuratūros ir Aidas Giniotis iš Klaipėdos. Vėliau prokurorų gretas dar papildė Ruslanas Ušinskas iš Klaipėdos apygardos prokuratūros. Kaip tik Z. Tuliševskis specializuojasi organizuotų grupių ir nusikalstamų susivienijimų tyrime, organizuoja LKPB atliekamus sudėtingus, didelės apimties tarptautinio pobūdžio tyrimus. Jis tapo ir Agurkinių siaubu.

Beje, kaip tik tais metais, kai prasidėjo Agurkinių bylos nagrinėjimas, Z. Tuliševskis konkurse „Metų prokurorai“, kurio tikslas nustatyti ir paskatinti Lietuvos prokurorus, profesionaliausiai atliekančius savo pareigas, buvo pripažintas antrosios vietos laimėtoju. Jis ne kartą skatintas generalinio prokuroro padėkomis, piniginėmis premijomis, vardinėmis dovanomis. 2006 metais apdovanotas 1-ojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu „Angelas Sargas“, o 2013-aisiais – Prokuroro garbės ženklo 1-ojo laipsnio medaliu, o 2014-aisiais – LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Europolo padėka

Agurkinių nusikalstamo susivienijimo veiklos tyrimas Lietuvos kriminalinės policijos biure buvo pradėtas po tokių, praeityje sunkius ir labai sunkius nusikaltimus dariusių organizuotų nusikalstamų grupių ar nusikalstamų susivienijimų, kaip Telšiuose susikūrusios Vinco Šilio, Plungėje – Garbinių, Panevėžyje – Tulpinių, Klaipėdoje – Gaidjurginių, Vilniuje – Lapinų, Dančenkovo, Taraškevičiaus, Kauno mieste – Ramaškės, Daktarų bei kitų sėkmingo nusikalstamos veiklos demaskavimo. Daugelyje Lietuvos miestų veikusios grupuotės buvo sutriuškintos po to, kai jų veikla susidomėdavo LKPB pareigūnai ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento (ONKT) prokurorai.

Kai Kaune už grotų buvo susodintos senųjų gangsterių gaujos, atėjo eilė atsakyti už savo darbus ir viduriniajai kartai.

Ikiteisminis tyrimas dėl Agurkinių nusikalstamo susivienijimo veiklos – neteisėto disponavimo labai dideliu psichotropinės medžiagos kiekiu, neteisėto praturtėjimo, neteisėto disponavimo labai dideliu pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako kiekiu, jo kontrabandos – buvo pradėtas 2011 metais gegužės mėnesį. Tyrimo metu glaudžiai bendradarbiauta su Rusijos Federacijos, Ukrainos, Baltarusijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Olandijos teisėsaugos pareigūnais. Didelę pagalbą teikė Europolo ir Eurojusto pareigūnai. Atidavus bylą teismui, oficialaus susitikimo su LKPB ir Generalinės prokuratūros ONKT departamento atstovais metu, Europolo atstovas Robertas Črepinko nuo Europolo vadovybės įteikė padėkos raštą LKPB kolektyvui už neįkainojamas pastangas ir profesionalų bendradarbiavimą likviduojant šį pavojingą nusikalstamą susivienijimą. Taip pat Europolo atstovas įteikė asmeninius padėkos raštus LKPB pareigūnams ir prokurorams, atsakingiems už ši neeilinį Agurkinių nusikalstamo susivienijimo bylos tyrimą.

Sutriuškinti gaujas įmanoma tik į jas infiltravus kriminalistus žvalgybininkus, taip pat suradus gaujos narių, kurie tam, kad išvengtų ilgų kalėjimo metų, sutikdavo liudyti prieš savo buvusius sėbrus. Tas pats ir Agurkinių byloje – prieš savo vadą ir kitus liudijo bent keturi Agurkinių gaujos nariai. Jie saugomi, tačiau net ir suimti gaujos vadai bandė organizuoti vieno pagrindinio liudininko nužudymą. Ta informacija pateko pareigūnams ir nusikaltimui buvo užbėgta už akių.

Rasta ir sprogmenų

Pagrindiniai Agurkiniai už grotų buvo sukišti 2013 -ųjų sausio 22-ąją. Tą dieną Vilniaus areštinėje atsidūrė ne tik šios grupuotės lyderiu vadinamas Saulius Velečka, pravarde Agurkas, bet ir artimiausi jo patikėtiniai – Algimantas Rimgaila, geriau žinomas pravardėmis Algencas ir Čikis, Norbertas Tučkus, Tadas Petrošius bei broliai dvyniai – Darius ir Andrius Petkauskai.

Apie planuojamą Agurkinių sulaikymo operaciją Kriminalinės policijos biuro pareigūnai nieko nepranešė net ir aukštas pareigas užimantiems Kauno kriminalistams. Suėmimo planas buvo kuriamas Vilniaus prokurorų ir kriminalistų kabinetuose. Iškart buvo atsisakyta ketinimų S. Velečką suimti jo namuose Kaune – tam būtų reikėję pasitelkti dideles pajėgas, todėl galėjo nutekėti informacija. Buvo nutarta S. Velečką iškviesti pokalbio į Vilniuje esančio Policijos departamento Kriminalinės policijos biurą ir ten sulaikyti. Čia S. Velečkai ir buvo uždėti antrankiai.

Visi suimtieji į teisėjų kabinetus buvo vedami automatais ginkluotų ir kaukėtų „Aro“ pareigūnų. Atliktų kratų metu aptiktas ir paimtas didelis kiekis kovinių šaunamųjų ginklų, tarp jų ir automatinių ir net snaiperinis šautuvas. Viename iš Kauno miesto nuosavų namų aptiktas didelis kiekis, didelės galios karinės paskirties sprogmenų. Tyrimo metu taip pat išimti labai dideli kiekiai narkotinių bei psichotropinių medžiagų.

Sienos neegzistuoja

„Sulaikyta viena rimčiausių ir pavojingiausių pastarojo meto nusikalstamų grupuočių šalyje, kuri veikė net tarptautiniu mastu. Iš to galime matyti, kokio masto smūgis suduotas organizuotam nusikalstamumui mūsų šalyje”, – tuoj po sulaikymo žiniasklaidai kalbėjo tuometinis policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis.

Tyrimo metu daugėjo nusikalstamos veikos epizodų, nustatyta daugiau asmenų, jiems pateikti pranešimai apie įtarimus, įvairiose vietose atliktos kratos.

Susijusių su šia byla dar iki jos nagrinėjimo Klaipėdoje jau buvo nuteistų ir kitose šalyse. Rusijos policija irgi dalyvavo tarptautinėje operacijoje, kurios metu buvo likviduota tarptautiniu mastu veikusi organizuota nusikalstama grupuotė. Tulos srityje buvo nuteisti 4 šios grupuotės nariai, kuriems skirtos nuo 3 iki 9 metų laisvės atėmimo bausmės. Didžiausia – 9 metų –  bausmė skirta mūsų tautiečiui Remigijui Penkauskui. Taip pat nuteisti verslininkas iš Permės Ilja Kudriavcevas, grupuotės nariai Ivanas Kostiukievičius ir Andrejus Ovčinikovas.

Grupuotė ilgą laiką veikė Olandijoje, Rusijoje, Lietuvoje. Schema buvo tokia: Permėje (Rusija) buvo gaminami prekursoriai (tai pirminė medžiaga narkotikų gamybai), kurie iš Uralo beveik per visą Europą buvo vežami į Olandiją, Belgiją. Pogrindinėse šių šalių laboratorijose iš šios žaliavos buvo gaminamas amfetaminas. Vėliau jau pagaminti narkotikai pasklisdavo po visą Europą, pasiekdavo ir tą pačią Rusiją. Pareigūnai suskaičiavo, kad nusikaltėliai pagamino apie 135 tonas prekursoriaus, iš kurio buvo pagaminta apie 100 tonų amfetamino. Tai apie pusė milijardo dozių narkomanams. Įspūdingas ir pelnas – apie milijardas, jei skaičiuotume eurais.

Nušovė prie mokyklos

Šio susivienijimo organizatoriui bei dalyviams buvo pareikšti įtarimai ir dėl 2011 metais kovo 4 dieną Kauno mieste įvykdyto Vidmanto Sadausko (46 m.) nužudymo. Šūviai tos dienos rytą Baltų prospekte esančios katalikiškosios „Ąžuolo“ vidurinės mokyklos prieigose nuaidėjo, kai netoliese gyvenantis V. Sadauskas atėjo pašildyti savo automobilio „VW Transporter“ variklio. Kaip ir kasryt, jis ketino nuvežti savo dukrą į mokyklą. Tačiau įsėdus į automobilį ir įjungus variklį, staiga išdygo vyras su ginklu rankoje ir per vairuotojo pusės langą paleido į V. Sadauską 7 šūvius. Šeši iš jų susmigo į krūtinę ir galvą, tad jokių šansų išgyventi dviejų vaikų tėvas neturėjo... Ant vairo sukniubusį V. Sadauską rado jo duktė – mergaitė telefonu iškvietė motiną ir išjungė automobilio variklį. Prieš porą metų netoli tos vietos, kur nužudytas V. Sadauskas, buvo sudengintas jo automobilis.

Pusė aštuonių ryto įvykdytą brutalų išpuolį matė ir girdėjo ne tik keletas aplinkinių daugiabučių gyventojų, bet ir į mokyklą skubantys vaikai. Iškart po įvykio buvo paskelbta, jog esama asmenų, mačiusių ir gana gerai įsidėmėjusių žudiką, tačiau vėliau pareigūnai pranešė, kad nei vieno vertingos informacijos pateikti galinčio liudininko nėra.

Vienu metu buvo sulaikyti du su Agurkiniais siejami jaunuoliai, bet netrukus – paleisti. Kaune sklandė gausybė versijų, kas ir kodėl nužudė V. Sadauską. Buvo kalbama, kad šis, beje, į Lietuvos prezidentus bandęs kandidatuoti vyras, buvo policijos informatorius, kvaišalų platintojas.

2009-aisias į Vyriausiąją rinkimų komisiją su savo advokatu atvykęs pats save išsikėlęs kaunietis nesugebėjo be klaidų užpildyti net registracijos dokumentų. Nors V. Sadauskas atsisakė viešai atskleisti net savo išsilavinimą, šeimyninę padėtį, darbovietę, o anketoje nurodė, kad nėra jokio teismo nuosprendžio, kuriuo jam būtų paskirta bausmė, rinkėjų parašų rinkimo lapai jam vis dėlto buvo išduoti. Šiaip ar taip, 20 000 jį palaikančių rėmėjų V. Sadauskui surasti nepavyko ir tuo jo kelias į prezidento rinkimus pasibaigė.

Apskundė abi pusės

Kaip jau minėta, nuosprendis Agurkinių byloje buvo paskelbtas pernai gruodžio 20-ąją. Nė vienas iš teisiamųjų nepripažino savo kaltės, todėl nuosprendį apskundė. Iš dalies savo kaltę pripažinęs L. Perminas nuosprendžio neskundė.

Išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio motyvus Agurkinių nusikalstamo susivienijimo byloje, skundą Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė ir prokuroras Z. Tuliševskis. Jo manymu, KLAT be reikalo atskiruose epizoduose 12 nusikalstamo susivienijimo narių kaltinimus panaikino ar pakeitė švelnesniais.

Teisėsaugos įvardijamas mirtimi prekiavusios Agurkinių gaujos lyderis Saulius Velečka teisme pripažintas kaltu dėl organizuotos gaujos organizavimo ir tarptautinės narkotikų kontrabandos, tačiau dėl pasikėsinimo nužudyti verslininką ir jo nužudymo buvo išteisintas. Teismas paskelbė, kad S. Velečka nuteisiamas 14 su puse metų, tačiau į laisvės atėmimo bausmės atlikimo terminą įskaičiuojami kone penkeri metai, kuriuos vyras jau praleido už grotų dėl kardomosios priemonės. Prokuroras Agurkinių lyderiui teismo prašė skirti 20 metų laisvės atėmimo bausmę.

Prokuroras Z. Tuliševskis ir kitiems kaltinamiesiems prašė itin griežtų bausmių. 20 metų įkalinti siūlė ne tik S. Velečką, bet ir Dainių Petkauską. Tačiau teismas ir šiam kaltinamajam skyrė – 14 su puse metų, motyvuodamas tuo, kad ne visi kaltinimai įrodyti. Audriui Petkauskui siūloma 19 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė teisme taip pat nebuvo tenkinta. Teismas paskelbė, kad jis už grotų siunčiamas 13 su puse metų. Vos trimis mėnesiais trumpesnį įkalinimo laiką prokuroras prašė Norbertui Tučkui – 19 metų ir 3 mėnesiams. Teismas šiam kaltinamajam skyrė 13 metų. Tokia pat laisvės atėmimo bausmė skirta ir Tadui Petrošiui, nors prokuroras prašė skirti 17 metų ir 6 mėnesių bausmę.

Kurį laiką atskirtą Redo Vilkausko bylą teismas, jam pačiam prašant, prijungė jau baigiant nagrinėti Agurkinių gaujai pareikštus kaltinimus. Jį prokuroras prašė įkalinti 14 metų, tačiau teismas paskelbė, kad vyrui užteks ir 11 metų. Kęstučiui Liukaičiui prokuroras prašė 13 su puse metų, Tadui Vieraičiui ir Sauliui Vyšniauskui – po 13 metų įkalinimo bausmių. T. Vieraitis, skaitant nuosprendį išgirdo, kad jis už grotų siunčiamas 11 metų, o S. Vyšniauskas – 12 metų. O štai K. Liukaitį teismas net paliko laisvėje – skyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą dvejiems metams. Panašiai pasisekė ir Gintautui Cegelskiui – prokuroras prašė jį nuteisti 10 metų nelaisvės, o teismas paliko laisvėje. Teismo nuomone, ne visi šio vyro padaryti nusikaltimai įrodyti, todėl skyrė jam 4 metų laisvės atėmimo bausmę, o jos vykdymą atidėjo.

Kaltinamajam Linui Perminui prokuroras siūlė 12 metų nelaisvės. Vyro teko ieškoti užsienyje – nuo teisėsaugos sprukęs vyras buvo surastas Švedijoje, kai įkliuvo dėl vagystės. Teismas jam skyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Prokuroras trumpiausio įkalinimo laiko prašė savo kaltę pripažistančiam Dmitrijui Romanovičiui – atimti laisvę 8 metams ir 3 mėnesiams. Tačiau teismas žudikui buvo griežtesnis ir skyrė 12 metų.

Dar vienas kaltinamųjų Česlovas Stanevičius bylos baigties nesulaukė.

Teismas nurodė, kad tik penki kaltinamieji nuteisiami, kaip gaujos nariai. Jie, bylos duomenimis, veikė kaip gauja, kuri buvo finansuojama iš nusikalstamos veikos. Kontrabanda keliavo iš Ispanijos, Brazilijos, Karibų salų. Kiti kaltinamieji, teismo duomenimis, dalyvavo nusikaltimuose tik kaip vykdytojai.

Nagrinėjant bylą teismui sukėlė abejonių ir kai kurie policijos veiksmai, kuriuos teismas įvardijo, kaip provokaciją. Todėl visi kaltinamieji buvo išteisinti dėl 600 litrų BMK prekursoriaus gabenimo iš Ukrainos į Nyderlandus. Dar dviejuose epizoduose – dėl 290 litrų ir kitą kartą dėl 566 litrų BMK prekursoriaus gabenimo tuo pačiu maršrutu – prokurorų kaltinimai buvo pakeisti į gerokai švelnesnius. Tad, kaip buvo iš tikrųjų, bandys išsaiškinti Lietuvos apeliacinis teismas.

Konfiskavo turtą

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgė ir į ankstesnius teistumus ir į tai, kad teisiamieji kone penkerius metus praleido griežtomis suėmimo sąlygomis. Iki šiol tik S. Velečka ir N. Tučkus buvo teisti po 5 kartus, D. Romanovičius – 4 kartus, iš jų 3 kartus Vokietijoje už automobilių vagystes, T. Petrošius – 3 kartus, o D. Petkauskas, S. Vyšniauskas, L. Perminas – po vieną kartą. Iki šiol minėtų vyrų teistumai buvo už nesunkius nusikaltimus ir neilgiems nelaisvės metams, dažnai nuosprendžių vykdymą atidedant. A. Petkauskas, K. Liukaitis, T. Vieraitis, G. Cegelskis prieš teismą stojo pirmą kartą – anksčiau jie nebuvo teisti.

KLAT paskelbė, kad nuteisiami kaltinamieji ne tik praranda laisvę, bet ir turtą. Teisėjas Remigijus Preikšaitis sprendimą motyvavo tuo, kad turtas įsigytas darant nusikaltimus turi būti konfiskuotas. Teismo konfiskuotinu paskelbtas turtas siekia per 400 000 eurų. Dalis turto registruota ne kaltinamųjų, o kitų asmenų vardu. Teismas paskelbė, kad valstybės naudai, kaip nusikalstamos veikos priemonės, bus konfiskuoti ir 3 automobiliai bei vilkikas, kuris buvo naudojamas kontrabandos gabenimui.

Už verslininko nužudymą iš D. Romanovičiaus priteista per 57 000 eurų suma padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Žilvinas VIZGIRDA