Auksinis Agurkinių veiklos amžius prasidėjo tada, kai šios kauniečių grupuotės nariai sumanė gabenti prekursorių BMK. Atlikto tyrimo metu kriminalistai nustatė, kad Agurkiniai pervežė mažiausiai 2000 litrų prekursoriaus bei apie 240 kg kokaino kontrabandos, tačiau Klaipėdos apygardos teisme (KLAT) prokurorams kai kurių kontrabandos epizodų įrodyti nepavyko.

Narkotikų gamybai

BMK – tai cheminė medžiaga, kuri naudojama sintetinių narkotikų gamyboje. Kitaip sakant, tai yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas arba, kaip vadinama moksliškai, prekursorius. Šios medžiagos vartojamos ir kasdienėje šalies įmonių veikloje – chemijos, maisto, medienos apdirbimo, tekstilės, vandens paruošimo, vaistų pramonėje ir kitose ūkio šakose.

Europolo duomenys rodo, kad pagrindiniai sintetinių narkotikų gamintojai Europoje yra Belgija, Vokietija, Lenkija. Dalis jų gaminama ir Lietuvoje. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro ir Europolo ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad organizuotos kriminalinės grupuotės Čekijoje, Slovakijoje, Vokietijoje metamfetaminą gamina iš efedrino ir pseudoefedrino. Lietuvoje, Nyderlanduose šis sintetinis narkotikas gaminamas iš BMK. Visos minėtos cheminės medžiagos priskiriamos pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekursoriams, kurių apyvartai Europos Sąjungos rinkoje taikomi ypač griežti reikalavimai ir kontrolės tvarka.

Tačiau landų visuomet atsiranda. Ypač pas mūsų didžiuosius kaimynus rusus. Šioje šalyje rinkos skelbimuose buvo viešai skelbiama apie parduodamus chemikalus. Tad Agurkiniai į šią šalį, į kurią jau tiekė kokainą, ir nukreipė savo žvilgsnius. Užsiimti prekursoriaus paieška buvo įpareigoti dabar besislapstantis, tačiau kriminalistams parodymus apie gaujos darbelius davęs Algimantas Ringaila-Čikis, ir Tadas Petrošius.

Savo parodymuose A. Ringaila pasakojo, kad 2008–2009 metais buvo keli atvejai, kai BMK prekursorių konfiskavo policija. A. Ringaila teigė, kad jis tais kartais pinigų neprarado, nes į tuos užpirkimus neinvestavo, tačiau, kaip rodo tyrimas, jis irgi yra netekęs savo dalies.

Pasamdė automobilį

Tą kartą, kai Agurkiniai įkliuvo su 495 litrais BMK skysčio, su maskviečiais juos supažindino latviai. Tai buvo 2009-ųjų birželį. Po kelių susitikimų Lietuvoje, kuriuose dalyvavo Saulius Velečka, broliai dvyniai Audrius ir Darius Petkauskai, Norbertas Tučkus, T. Petrošius ir A. Ringaila, o taip pat prekursoriaus pardavėjai rusai, buvo paruoštas pervežimo planas. BMK įgijimas ir pergabenimas iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką buvo finansuojamas iš bendrų piniginių lėšų, sukauptų nusikalstamo suvienijimo fonde. Pagal išankstinį planą Baltarusijoje turėjo būti pasamdytas vilkikas ir juo skystis iš Maskvos atgabentas į Baltarusiją, o iš čia kontrabandos būdu turėjo būti pergabentas į Lietuvą, o vėliau išvežtas į Nyderlandus. Ryšį su BMK pardavėjais turėjo palaikyti N. Tučkus ir T. Petrošius.

Iš pradžių viskas vyko pagal planą. Lietuviai Baltarusijoje užsuko į vieną transporto įmonę ir sutarė, kad ji iš Maskvos į Minską atveš 10 statinių piktžolių naikinimo koncentrato „Roundap“. Viskas buvo padaryta taip, kad įmonės savininkui nekiltų jokių įtarimų. Agurkiniai sužinojo, kad ta įmonė turi savo automobilių remonto dirbtuves ir vieną dieną ten užsuko automobiliu „Opel-Vectra-B“ tempdami raudonos spalvos mikroautobusą „VW T-4“. Šis automobilis buvo sugedęs ir lietuviai paprašė jį sutvarkyti. Tačiau savininkas atsisakė, nes tokiam automobiliui neturėjo detalių. Besikalbant jis pasigyrė, kad yra krovinius pervežančios įmonės savininkas ir dar patarė, kur lietuviai Minske galėtų susitaisyti savo mikroautobusą. Tuomet atvykėliai ir paprašė jo atvežti iš Maskvos koncentratą piktžolių naikinimui tiesiai į tas dirbtuves, kur bus remontuojamas mikroautobusas, o jie jau juo vėliau sugrįšią į Lietuvą.

Baltarusis dar pasitikslino, ar šis krovinys nėra pavojingas ir sulaukęs patikinimo, kad ne, sutiko už 300 dolerių atvežti krovinį iš Maskvos į Minską. Kaip tik tuo metu įmonės automobilis „DAF“ su puspriekabe buvo Rusijos Federacijoje, Smolenske, ir turėjo vykti į Maskvą paimti džiovintų vaisių krovinį, kurį reikėjo pristatyti į Minską. Įmonės savininkas tuoj pat susisiekė su vairuotoju V. P. ir davė reikalingus nurodymus. Vairuotojui buvo įsakyta važiuoti į Maskvą ir laukti skambučio.

Liepos 9-ąją į vairuotojo V. P. telefoną paskambino krovinio užsakovas ir liepė jam važiuoti į degalinių kompleksą Volokolamsko plente ir laukti, kol ten bus atvežtos plastikinės statinės.

11 statinių prekursoriaus

Liepos 9-osios vėlų vakarą prie automobilio „DAF“ privažiavo dviese. Vairuotojas V. P. vėliau liudijo, kad vienas jų kalbėjo rusiškai su Pabaltijo akcentu. „Jis man pranešė, kad pakrovimas nukeliamas maždaug parai, ir kad aš turiu laukti Novo-Rižskoje plente, maždaug 45-ajame kilometre, – pasakojo baltarusis V. P. – Kitą dieną apie 17 valandą prie mano automobilio privažiavo „Gazel“ markės automobilis, kuris galine dalimi sustojo ties puspriekabės durimis. Pamačiau ten stovinčius vyrus. Vienas jų paklausė, gal turiu kokią nors tarą, į kurią galėtų perpilti krovinį, tačiau aš atsakiau, kad nieko neturiu. Tuomet šis sutiko sukrauti toje taroje, kurioje atvežė. Pakrovimas truko apie 5–10 minučių.

Krovinį sukrovėme prie refrižeratoriaus priekinės sienelės. Tai buvo 11 mėlynos spalvos statinių su juodais kamščiais, kuriose buvo skystis. Važtaraščio šiam kroviniui vyrai nedavė ir sakė, kad jo nebus, o statines paliepė užtverti kitomis prekėmis taip, kad muitinės patikros metu statinių nebūtų matyti. Vėliau, kai krovėm džiovintų ir šviežių vaisių partijas, aš taip ir padariau. Pirmąsias prekių kartoninėse dėžėse eiles krovėm taip, kad uždengtų plastmasines statines. Liepos 12-ąją aš iš Maskvos išvažiavau Baltarusijos link. Sieną turėjau kirsti ties Smolensku“.

Kontroliuojamas tiekimas

Atrodė, kad krovinys juda sėkmingai, tačiau Agurkiniai nežinojo, kad jie jau yra patekę į pinkles. Tuo metu Rusijos Federalinės narkotikų apyvartos kontrolės tarnybos Kovos su narkotikais nusikalstamumu valdybos trečias skyrius vykdė patikrinimą, kurio tikslas buvo nustatyti BMK kontrabandinius kelius iš Rusijos Federacijos į Vakarų Europos valstybes sintetiniams narkotikams gaminti nelegaliose laboratorijose. Maždaug 2009 metų birželį buvo gauta operatyvinė informacija apie tai, kad iš Baltijos šalių ir Tatarstano Respublikos kilusių asmenų grupė planuoja įsigyti didelį kiekį BMK iš vienos Maskvoje esančios ribotos atsakomybės bendrovės.

Federalinės narkotikų kontrolės tarnybos pareigūnai nustatė, kad įmonės direktorius Sergejus O. yra ne vieną kartą teistas. Du pareigūnai, nuvažiavę į įmonę, pasikalbėjo su direktoriumi taip, kad šis sutiko bendradarbiauti su teisėsauga ir pranešti, kai tik pasirodys pirkėjai.

Pasakoja Federalinės narkotikų kontrolės tarnybos pareigūnas Aleksejus Ž.: „Po kelių dienų paskambino Sergejus O. ir pranešė, kad mus dominantys asmenys iš Baltijos šalių ir Tatarstano Respublikos susisiekė ir yra pasiruošę atvykti į Maskvą atsiimti medžiagos. Buvo nuspręsta vykdyti operatyvinės paieškos priemones „Kontroliuojamas tiekimas“ ir „Stebėjimas“. Joms vykdyti reikėjo pasiruošti, todėl Sergejui buvo pranešta, kad jis kurį laiką „temptų laiką“. Operatyvinėms priemonėms vykdyti buvo suplanuota sumontuoti garso ir vaizdo įrašams daryti reikalingą įrangą automobilyje „Gazel“, kuris kaip bendrovės transportas turėjo būti pasiūlytas pirkėjams BMK pervežti.

Aš su kitais pareigūnais keletą kartų vykome į bendrovę, išžvalgėme teritoriją, įvažiavimus ir išvažiavimus, planavome, kur išdėstyti pareigūnus, kurie dalyvaus vykdant operatyvinės paieškos priemonę „Stebėjimas“. Kadangi pasiruošimas vyko ilgai, Sergejus O. pradėjo nervintis. Pirkėjai pagrasino susidorosiantys su juo, jei jis toliau dels, todėl Sergejus O. pranešė, kad daugiau nebeatidėlios susitikimo su „baltais“ ir „totoriais“. Apie tai aš pranešiau departamento vadovybei ir buvo nuspręsta atšaukti priemones, susijusias su automobilio „Gazel“ panaudojimu, ir skubiai pažymėti liumografu statines, kuriose buvo laikomas BMK bei sumontuoti sekimo įrangą. Gavęs viršininko nurodymą, aš kartu su ekspertu ir kviestiniais atvažiavau į įmonę. Kadangi pirkėjai jau laukė krovinio ir buvo direktoriaus kabinete, tai jis mus pasitiko netoli pastato, kuriame buvo biuras ir perdavė man sandėlio raktus, nurodė, kurioje patalpoje yra statinės su BMK. Mes greitai nuėjome į nurodytą sandėlio patalpą, po vienos iš statinių plastikiniu dangčiu sumontavome radijo siųstuvą. Ekspertas pažymėjo visų statinių išorę, surašė atitinkamą aktą ir išėjo. Koridoriuje mano porininkas susitiko su Sergejumi O. ir nepastebimai perdavė jam raktus, o tada visi palikome pastatą“.

Žilvinas VIZGIRDA