Europolo duomenimis, praėjus šešiems mėnesiams po to, kai buvo sukurta „Ieškomiausių nuo teisėsaugos besislapstančių asmenų“ svetainė, buvo sėkmingai įkalinta 14 Europos Sąjungos šalių ieškomų asmenų, įtariamų padarius nusikaltimus. Mažiausiai 8 besislapstantys nuo teisėsaugos asmenys buvo surasti visuomenės pagalba. Į Lietuvą sugrąžintas net milijonierius Sergejus Rachinšteinas. Ir tik Rusija neišduoda kitur „prikakojusių“ savo vaikų.

Europolas informavo, kad lygiai prieš 6 mėnesius Europolo remiamas Europos aktyvios besislapstančių asmenų paieškos grupių tinklas (ENFAST) sukūrė naują specializuotą interneto svetainę (www.eumostwanted.eu), kurioje visuomenė gali padėti policijai susekti Europos ieškomiausius nuo teisėsaugos besislapstančius asmenis. ENFAST – tai policijos pareigūnų iš 28 Europos Sąjungos šalių narių ir asocijuotų narių tinklas, kurio specializacija – imtis neatidėliojamų veiksmų, siekiant nustatyti asmenų, padariusių nusikaltimus, buvimo vietą, ir juos sulaikyti.

Paaiškėjo, kad šiam projektui žiniasklaidos skiriamas dėmesys yra labai svarbus. Būtent dėl padidėjusio žiniasklaidos dėmesio ir Europos plačiosios visuomenės pateiktos informacijos Europos teisėsauga sugebėjo

susekti 8 nuo teisėsaugos besislapstančius asmenis. Informacija apie juos buvo pateikta svetainėje. Be to, 6 iš šių asmenų buvo sulaikyti ne toje Europos šalyje, kurioje buvo paskelbta jų paieška. Iš viso buvo sulaikyta 14 ieškomų asmenų.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, nuo ENFAST platformos gyvavimo pradžios (2016 m.) į ieškomiausių nuo teisėsaugos besislapstančių asmenų sąrašą buvo patekę ir 4 Lietuvos piliečiai: Martynas Sasnauskas (26 m.), Giedrius Poderskis (45 m.), Arūnas Garšva (33 m.) ir Algimantas Ringaila (37 m.). Du iš jų – G. Poderskis (pagal Latvijos Respublikos paskelbtą paiešką) ir M. Sasnauskas (pagal Lietuvos Respublikos paskelbtą paiešką) – buvo surasti glaudžiai bendradarbiaujant Latvijos, Jungtinės Karalystės ir Lietuvos teisėsaugininkams. Buvo nustatyta G. Poderskio gyvenamoji vieta Jungtinėje Karalystėje, kur jis buvo sulaikytas ir teisėsaugininkų perduotas Latvijos Respublikai.

Čia jis yra įtariamas tyčiniu nužudymu, sunkiu sveikatos sutrikdymu. 2009 metų vasario mėnesio pabaigoje G. Poderskis su grupe kitų asmenų Rygoje iš viešbučio pagrobė Lietuvos pilietį. Auka buvo nuvežta į Uolainės apylinkes ir čia iš jos buvo bandoma išgauti banko sąskaitų duomenis. Kankinamas žmogus mirė.

Sukėlė gaisrą

Kitas, nuo teisėsaugos besislapstantis – M. Sasnauskas – kaltinamas dėl nužudymo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo, taip pat slapstėsi Jungtinėje Karalystėje, tačiau, derinant ir koordinuojant tarpusavio paieškos veiksmus su Jungtinės Karalystės kolegomis, buvo sulaikytas. Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje yra sprendžiamas klausimas dėl M. Sasnausko ekstradicijos į Lietuvą.

Primename, kad 2012 metų kovą M. Sasnauskas su trimis bendrais sukėlė tragišką gaisrą Kaune, Šilainių mikrorajono daugiabutyje. Už šį nusikaltimą jau nuteisti trys konflikte dalyvavę kauniečiai – M. Sasnausko brolis Paulius Sasnauskas (už grotų praleis 7 su puse metų), Paulius Diliūnas (15 metų nelaisvės) ir Lukas Buckus (atsipirko lygtine laisvės atėmimo bausme).

Kaltinamajame akte teigiama, kad P. Sasnauskas su L. Buckumi bute su dar keliolika jaunuolių šventė gimtadienį. Netrukus kilo konfliktas, kurio metu P. Sasnauskas buvo sužalotas. Po incidento P. Sasnauskas ir L. Buckus išėjo. Tačiau netrukus grįžo. Vaikinai, nuvykę pas draugus, sugalvojo keršto planą. Išsikvietę taksi penki vaikinai nuvyko į degalinę ir į 5 litrų talpos tarą įsipylė 2,8 litro benzino. Vėliau tas pats taksi automobilis vaikinus nuvežė į Šilainius. Pakilę liftu į septintąjį aukštą vyrukai pasibeldė į buto, kuriame vyko vakarėlis, duris. Jas atidarė Mindaugas S. – kerštautojai vaikiną apipylė benzinu, degiu skysčiu aplaistė buto koridorių ir padegė. Padegtas Mindaugas S. dar bandė gelbėtis – liudininkai pasakojo, kad degantis vaikinas bandė įsisukti į užuolaidas, tačiau dėl to ugnis dar labiau išplito. Vėliau Mindaugas S. rastas uždusęs vonioje. Įsiplieskusi ugnis užkirto kelią jaunuoliams pasišalinti iš buto. Neturėję kitos išeities žmonės buvo priversti gelbėtis kaip išmano – kai kurie net šoko pro 7 aukšto buto langus ir balkoną. Iš didelio aukščio nukritę du jaunuoliai patyrė sunkius sužalojimus. Vienam iš jų nustatytas neįgalumas.

Išmetė prostitutę

Dar du Lietuvos piliečiai – A. Garšva (ieškomas pagal Jungtinės Karalystės paskelbtą paiešką) ir A. Ringaila (ieškomas pagal Lietuvos Respublikos paskelbtą paiešką) – tebeieškomi.

A. Garšva ieškomas dėl 2011 metais Anglijoje Lidso mieste įvykdyto nusikaltimo. Jis įtariamas pasikėsinimu nužudyti ir sunkiu sveikatos sutrikdymu. Pasak Europolo pateiktos informacijos, A. Garšva kaltinamas moters, kuri tuo metu dirbo palydove, užpuolimu. Įtariamasis ir jo auka turėjo lytinių santykių, tačiau po to A. Garšva tapo labai agresyvus ir ėmė reikalauti įvairesnio sekso iš moters, tačiau ši nesutiko. Įniršęs Arūnas griebė merginą ir grasindamas iškišo ją pro trečiojo aukšto langą iki pusės, o vėliau visiškai išstūmė. Krisdamas ant asfalto, moteris smarkiai susižalojo – penkiose vietose lūžo stuburas, visiškai sutrupėjo uodegikaulis ir dešinės kojos kulnas.

Nepaisant sužalojimų, moteris sugebėjo nusigauti iki judrios vietos ir praeivių paprašė pagalbos. Šie iškvietė policiją.

Gultai buvo per kieti

A. Ringailos ieško Lietuvos pareigūnai dėl sąsajų su organizuotu nusikalstamumu 2005-2014 metais Lietuvoje, įskaitant prekybą narkotikais, ginklais ir vogtais automobiliais. Iš viso jo ieškoma dėl 13 nusikalstamų veikų.

„Akistatai“ A. Ringaila dar žinomas Čikio ir Algeškos pravardėmis. Gerai žinoma ir tai, kad jis – Kauno Agurkinių gaujos narys. Šiuo metu Klaipėdos apygardos teismas nagrinėja šios grupuotės bylą, kurioje kaltinimai pareikšti 13 gaujos narių. Jie kaltinami pasikėsinimu nužudyti ir nužudymu, pagrobimu, turto prievartavimu, narkotikų tinklo, apraizgiusio ne tik Europą, bet ir Pietų Afriką, sukūrimu.

Vykdant ikiteisminį tyrimą Čikis buvo areštuotas tą pačią dieną kaip ir kiti Agurkinių lyderiai – 2013 metų sausį. Areštuojant A. Ringaila atrodė vienas iš labiausiai savimi pasitikinčių ir bene agresyviausiai nusiteikusių gaujos narių. Ant galvos užsimaukšlinęs „Gucci“ ženklu pažymėtą kepurę jis atrodė kaip tikras mafiozas, pasiruošęs visą gyvenimą praleisti už grotų ir laikytis tylos įžadų. Tačiau Lukiškių kamera, kieti gultai ir dietinis racionas nebuvo prie širdies prabangų gyvenimą mėgusiam banditui. Kaip tik prieš areštą A. Ringaila buvo apsigyvenęs naujame kotedžo tipo bute, važinėjosi prabangiais automobiliais, pietaudavo geriausiuose restoranuose.

A. Ringala Lukiškėse praleido daugiau nei metus. Iki tol, kol kriminalistai ir prokurorai įkalbėjo jį liudyti prieš buvusį savo bosą Saulių Velečką ir kitus gaujos narius.

Ėmęs liudyti jis buvo paleistas į laisvę ir movė į Vakarus. Kaune buvo kalbama, kad A. Ringaila apsistojo Ispanijoje, kiti kalbėjo, kad jis išvyko pas sutuoktinės artimuosius į Kanadą, tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, ko gero, Algeška patraukė pas senus bičiulius į Jungtinę Karalystę. Artimi jam šaltiniai „Akistatai“ yra sakę, kad prieš sprukdamas iš Lietuvos A. Ringaila Kaune, iš buvusių bendrininkų, artimiausios aplinkos žmonių susirinko apie pusę milijono eurų. Kiek čia teisybės, sunku pasakyti, tačiau yra žinoma, kad Čikis iš buvusių bendrininkų žmonų prašė grąžinti senas skolas, o iš kitų – gavo pinigų, siūlydamas tarpininkauti ir sumokėti kyšius, kad būtų paleisti jų vyrai.

A. Ringailos parodymai yra itin vertingi, tačiau reikia, kad jis juos pakartotų teisme. Juk Čikis buvo laikomas dešiniąja Agurko ranka ir žinojo visas gaujos paslaptis. Kaune tai niekam nebuvo paslaptis, nes jie abu ne kartą buvo pastebėti kavinėse, sporto klubuose, buvo laikomi neišskiriamais draugais.

Tačiau, svilant padams, Čikis bandė gelbėtis pats skandindamas buvusius bičiulius. Galų gale – tokia mafijos kasdienybė. Panašiai, pradėjus pasakoti buvusiems gaujos nariams, buvo sutriuškinti Panevėžio Tulpiniai, Klaipėdos Gaidjurginiai, Kauno Daktarai, Vilniaus Brigada ir kitos mafijos grupuotės.

Dabartinis tokių liudytojų gyvenimas nėra saldus. Jie išvengė kalėjimo, tačiau gyventi nuolat saugomam yra savotiškas iššūkis. Matyt, tokio gyvenimo nenorintis A. Ringaila ir negrįžta į Lietuvą.

Ieško žudikų

Kaip praneša Europolas, „Ieškomiausių nuo teisėsaugos besislapstančių asmenų“ svetainėje yra dalinamasi informacija apie ypač pavojingus nusikaltėlius, kurių tarptautinė paieška buvo paskelbta, pripažintus kaltais arba įtariamus Europoje įvykdytais sunkiais nusikaltimais arba teroristinėmis atakomis. Kai kurie iš šių asmenų buvo nuteisti skiriant ilgai trunkančią įkalinimo bausmę arba įkalinimą iki gyvos galvos. Slovakija ieško smurtaujančios nusikalstamos organizacijos vadovo, Belgija – asmens, kuris yra nuteistas kalėti 25 metus už ne vieną įvykdytą išprievartavimą, Danija – dviejų žudikų, Latvija – plėšiko, o Bulgarija – taip pat dviejų žudikų.

Tai pirmoji iki šiol įgyvendinta visą Europą apimanti iniciatyva, kuri sukūrė platformą bendram ieškomiausių nusikaltėlių sąrašui. ES šalių narių gyventojai ir kitų šalių piliečiai svetainėje gali pateikti naudingos informacijos, jeigu pageidauja – gali tai daryti anonimiškai.

Nuvežtas į Lukiškes

Dar vieno bėglio iš Lietuvos pavardės nebuvo tarp Europolo ieškomiausių nusikaltėlių, tačiau jo ieškota Interpolo kanalais. Jau galime pranešti, kad po daugiau nei pusantrų metų trukusios paieškos ekstradicijos būdu iš Vietnamo į Lietuvą pargabentas Sergejus Rachinšteinas. Į Lietuvą S. Rachinšteinas atgabentas lėktuvo reisu iš Frankfurto. Sugautą bėglį Vilniaus oro uoste pasitiko gausus būrys žiniasklaidos, žmona Rita ir sūnus Erikas, tačiau jiems nepavyko pamatyti antrankiais surakinto milijonieriaus. Jį pareigūnai į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą išsivežė nepastebimai. Vėliau jis bus perkeltas į pataisos namus atlikti jau įsiteisėjusio nuosprendžio, tačiau jo kol kas dar laukia tardymas dar viename ikiteisminiame tyrime.

FNTT pareigūnams jo parodymai labai reikalingi, nes visi kiti įtariamieji jau apklausti. Toje byloje S. Rachinšteinui pateikti įtarimai dėl sukčiavimo, klastojimo, bandymo pasisavinti 12 milijonų eurų iš Europos Sąjungos fondų. Įtariama, kad tam milijonierius buvo įsteigęs 3 fiktyvias įmones, kurioms vadovavo statytiniai.

Ekstradicijos pagrindu tapo 2016 metų kovo 3 dienos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) didžiosios išplėstinės 7 teisėjų kolegijos nutartis, kuria buvo pripažinta, kad S. Rachinšteinas yra kaltas dėl visų jam pateiktų daugiau nei 700 epizodų kaltinimų ir nuteistas už sunkiausius finansinius nusikaltimus – valstybei priklausančio didelės vertės svetimo turto pasisavinimo. Valstybei jau negrįžtamai perėjo baudžiamojoje byloje prokurorų areštuotos S. Rachinšteino įmonių piniginės lėšos – 700 000 eurų. Milijonierius dar turės sumokėti ir daugiau kaip 400 000 eurų pajamų mokesčio.

Pasak Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Evaldo Pašilio, precedentinis LAT sprendimas ir visas paieškos – ekstradicijos – procesas yra reikšminga Lietuvos teisingumo pergalė. „Buvo apginti valstybės finansiniai interesai, tarptautinės institucijos parodė aukščiausią pasitikėjimą Lietuvos Respublikos paieškos, kaltinimo bei teismų sistema, kalti asmenys neteko pagrobto turto, o nusikaltimo organizatorius pagrįstai yra siunčiamas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės už prieš valstybę padarytus finansinius nusikaltimus“, – sakė E. Pašilis.

Gynė 18 advokatų

Valstybės kaltintojo Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Kukaičio teigimu, S. Rachinšteinas, pasižymėjęs ypatingu savo veiklos maskavimu, teismo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad kartu su savo valdomų įmonių finansininkėmis ir statytiniais direktoriais 2000–2004 metais buvo įkūręs fiktyvių įmonių tinklą, per kurį legalizavo daugiau kaip 10 mln. litų (2 mln. 900 000 eurų). Teismas konstatavo, kad S. Rachinšteinas organizavo ir vadovavo organizuotoms įvairių sudėčių grupėms bei koordinavo grupių narių veiksmus, skirstė vaidmenis, keitė bendrovių statytinius direktorius ir buhalterius, be to, organizuotoje grupėje klastojo dokumentus, apgaulingai tvarkė įmonių buhalterinę apskaitą, apgaule įgijo didelės vertės turtą.

LAT pažymėjo, kad visas baudžiamasis procesas buvo atliktas nepažeidžiant S. Rachinšteino grupuotės narių teisių, jie nevaržomai, padedami savo gynėjų, galėjo gintis, ką aktyviai ir darė – S. Rachinšteino grupuotę proceso metu gynė net 18 advokatų. „Šis sprendimas itin reikšmingas Lietuvos teisėsaugai, nes buvo parodytas didelis pasitikėjimas Lietuvos prokuratūra ir policija. Sulaikytas asmuo iš Vietnamo pargabentas pirmą kartą“, – kalbėjo prokuroras V. Kukaitis. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, gavusi pranešimą iš Interpolo apie galimą bėglio slapstymosi vietą, dar 2015 metų rugsėjo 2 dieną kreipėsi į Vietnamo Respublikos viešojo saugumo ministeriją su prašymu dėl S. Rachinšteino ekstradicijos. Sėkmingas tarptautines paieškos bei ekstradicijos procedūras, bendradarbiaudami su Interpolo pareigūnais, atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių SIRENE ir Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

S. Rachinšteinas su bendrininkais finansinius nusikaltimus vykdė iki 2004 metų, trejus metus vyko ikiteisminis tyrimas, o teismai šią bylą nagrinėjo penkerius metus. Įvyko 55 teismo posėdžiai. Kad teisminio nagrinėjimo metu galėtų gyventi laisvėje, S. Rachinšteinas buvo sumokėjęs 50 000 litų (maždaug 14 500 eurų) užstatą. Į 54 posėdžius teisiamasis atvyko, o kai teisėjai skaitė nuosprendį, jis jau sėdėjo lėktuve į Minską. Iš Baltarusijos bėglio kelias vedė į Jungtinius Arabų Emiratus, po to – į Singapūrą, Tailandą, Vietnamą. Visą tą laiką jis buvo stebimas, jo buvo ieškoma pagal taip vadinamą raudonąją kortą. Jei tik bet kurioje iš daugiau kaip 190 prie Interpolo prisijungusių valstybių būtų pastebėti ieškomojo piršto atspaudai, jis būtų sulaikytas ir gražintas į Lietuvą.

S. Rachinšteinas – pirmasis asmuo, kurį pagal Lietuvos Respublikos prašymą bona fide(gera valia) išdavė Vietnamo Socialistinė Respublika.

Maskva neišduoda

Dabar galime tik pasvarstyti, kad S. Rachinšteisnas, bėgdamas iš Lietuvos, sėdo ne į tą lėktuvą. Jam reikėjo bėgti į Maskvą, kuri priglaudžia lietuvius pabėgėlius. Ir ypač milijonierius. Taip prieglobstį Maskvoje rado Ūkio banko lėšų iššvaistymu kaltinamas Vladimiras Romanovas. Daugybė teisinės pagalbos prašymų padėti Lietuvai tiriant 1,28 milijardo litų iššvaistymo Ūkio banke bylą Rusijoje atsimušdavo lyg žirniai į sieną, kol galų gale Rusija atvirai pareiškė neišduosianti bankininko.

Savo sprendimą neišduoti V. Romanovo Rusija grindžia 1992 metų liepos 21 dieną pasirašyta Lietuvos ir Rusijos sutartimi, pagal kurią asmuo nėra išduodamas kitai šaliai, jei šis yra gavęs prieglobstį jį priglaudusioje valstybėje.

Rusijoje prieglobstį rado ir „Snoro“ banko savininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas. Uždarius banką, milijonų iššvaistymų įtariami bankininkai iš karto paspruko iš Lietuvos ir pusketvirtų metų gyveno Jungtinėje Karalystėje. 2015 metų liepą, išgirdę jiems nepalankius teismų sprendimus, kad turi būti sugrąžinti į Lietuvą, jie paspruko į Maskvą.

V. Antonovas tvirtino, kad į teisėsaugos nemalonę pateko dėl to, kad yra rusas, o R. Baranauskas aiškino, kad Lietuvoje nesulauktų sąžiningo teismo dėl savo socialdemokratiškų pažiūrų ir prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos, kurios ne kartą buvo pažerta „Lietuvos ryte“, kai „Snoras“ buvo laikraščio akcininkas.

V. Antonovas tiek suįžūlėjo, kad pasislėpęs Rusijoje kreipėsi į Maskvos arbitražinį teismą, jog šis išieškotų iš Lietuvos daugiau nei 41 milijardą Rusijos rublių arba maždaug 565 milijonus eurų už prarastą turtą ir sugadintą reputaciją.

Petras IVANAUSKAS