Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Nuo liepos įsigalioja pokyčiai užimtumo srityje

Nuo liepos 1 d. įsigalioja Užimtumo įstatymo pokyčiai, kuriais siekiama užimtumą pakelti iki 80 proc. Užimtumo tarnybos (UŽT) direktorės pavaduotojas Gytis Darulis sako, kad pakeitimai yra ilgai laukti, jais bus siekiama padėti ilgai darbo rinkoje nedalyvaujantiems asmenims įveikti priklausomybes ir kitas kliūtis bei rasti darbą.

„Liepos 1 d. įsigalioja Užimtumo įstatymas ir tai yra ilgai lauktas pakeitimas. (...) Pagaliau bus pripažinta, kad dalis bedarbių turi kliūčių užimtumui arba įsidarbinimą ribojančių aplinkybių, dėl kurių artimiausiu metu negali priimti darbo pasiūlymo“, – trečiadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos spaudos konferencijoje sakė G. Darulis.

Anot jo, Lietuvoje apie 20 proc. visų bedarbių darbo neturi ilgai, jiems trūksta darbo rinkai reikalingų įgūdžių. Tokiems asmenims nuo liepos suteikiamas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas.

„Jei skaičiais, tai būtų apie 30 tūkst. Tai yra žmonės, kurie stokoja socialinių įgūdžių ir motyvacijos, turi psichologinių problemų, turi priklausomybes tiek nuo narkotikų, tiek nuo alkoholio, tiek azartinių žaidimų“, – teigė G. Darulis.

UŽT atstovo teigimu, tarp bedarbių daug prasiskolinusių, atokiuose regionuose gyvenančių asmenų, taip pat miestų, kuriuose sugriuvus Sovietų Sąjungai nebeliko iki tol ten buvusios ekonominės veiklos.

G. Darulis aiškino, kad nuo liepos UŽT, kartu su socialiniais partneriais, per tris mėnesius ketina identifikuoti, kur tokie asmenys gyvena bei su kokiomis problemomis susiduria. Tą padarius, būtų ieškoma partnerių, kurie problemų įsidarbinant turintiems asmenims padėtų.

Tokiomis partnerėmis minimos savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos.

„Tai būtų tas laikotarpis, per kurį galėtume identifikuoti, kiek, kur, kokių problemų žmonės turi. Tuomet prasidės kitas etapas – o kiek yra partnerių. UŽT neturi galimybių išblaivinti žmogų, padėti kovoti su jo priklausomybėmis, galime surasti partnerį. Kyla klausimas – kiek partnerių, kokios jų galimybės, kokiuose regionuose jie egzistuoja, kokie pajėgumai, kokio finansavimo reikės“, – dėstė G. Darulis. Šią procedūrą jis vadina „esminiu pokyčiu“, kurį viliamasi įgyvendinti dar šiemet.

„Vienas lauke nesi karys – UŽT negalima suteikti visų funkcijų, duoti 20 tūkst. etatų. Jau yra partneriai, nevyriausybinės organizacijos, savivaldybės, kurios tikrai reikšmingai gali padėti“, – pažymėjo G. Darulis.

Darbo rinkai besirengiantys asmenys toliau bus valstybės draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu ir gydomi. Privalomojo sveikatos draudimo neteks bedarbio statusą praradę gyventojai, tarp jų ir asmenys, kurie dirba nelegaliai, t. y. turi pajamų, tik vengia mokėti mokesčius valstybei.

UŽT atstovas taip pat akcentavo, kad Užimtumo tarnyba didelį dėmesį ketina skirti greitai rasti darbą siekiantiems, motyvuotiems asmenims, juos bus siekiama įdarbinti iškart.

„Manome, kad tai yra mūsų prioritetinis klientas. Su darbdaviais kalbėsime būtent apie šiuos žmones, sieksime juos įdarbinti iškart arba, jei netinka kompetencija, padėti ją įgyti ar pripažinti, jei ji įgyta neformaliai“, – sakė G. Darulis.

Be to, UŽT ketina skatinti įdarbinti asmenis, kurie nori dirbti, bet neturi tinkamos kvalifikacijos ar darbo patirties, taikant įdarbinimo subsidijuojant priemones.

Dar, pasak UŽT atstovo, nuo liepos intensyvinama parama judumui, kuri bus išmokama ne tris, o keturis mėnesius. Tinkamu darbo pasiūlymu bus laikoma tik tokia darbo vieta, į kurią nuvykti ir parvykti netruktų daugiau nei dvi valandas, o išlaidos kelionei į ją neviršytų 15 proc. visų darbuotojo pajamų.

Dar nuo liepos numatoma, kad pirmus devynis mėnesius, kol bedarbis turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, jam bus siūlomas jo kvalifikaciją, kompetenciją atitinkantis darbas, atsižvelgiant į jo darbo užmokestį.

Pasak G. Darulio, bus užtikrintas „saugiklis“ anksčiau uždirbusiems didesnes pajamas, numatant, kad registracijos pradžioje pirmus keletą mėnesių tinkamo darbo skelbime nebūtų nurodytas atlygis, kuris būtų mažesnis už nedarbo draudimo išmoką arba 80 proc. buvusių pajamų.

Tuo metu nuo dešimto mėnesio tinkamas darbas būtų toks, kuris nebūtinai atitinka asmens kvalifikaciją, kompetenciją, turimą darbo patirtį, bet atitinka sveikatos būklę ir nustatytas kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas.

Bedarbio statuso žmogus neteks, jeigu be svarbių priežasčių du kartus per 12 mėnesių nuo tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo (nors per tą laikotarpį ir buvo išsiregistravęs iš Užimtumo tarnybos) atsisakys siūlomo tinkamo darbo.

Anot G. Darulio, įvairiose šalyse daugelis žmonių iki paskutinio paramos gavimo mėnesio darbo beveik neieško, todėl siūloma nedarbo draudimo išmoką kas tris mėnesius mažinti. Tokia tvarka esą skatintų žmones „šiek tiek atverti horizontą“ – ieškoti ne tik konkrečių savos specialybės darbų, bet ir siekti įsidarbinti kitose srityse, aiškino UŽT atstovas.

„Pasakojamas kaip galbūt blogas pavyzdys, kad mokytojui regione buvo pasiūlyta statybos darbų vadovo pozicija. Atrodo, visiškas kuriozas ir nesąmonė. Bet žiūrint per kompetencijų pusę, mokytojas gali suformuoti kolektyvą, organizuoti darbą, nebijo viešai kalbėti, žino bazinius, mokslinius metodus, moka analizuoti informaciją, ją komunikuoti. Tai iš tikrųjų tų kompetencijų vadovo tikrai turi daug“, – pavyzdį pateikė G. Darulis.

„Į tą pusę ir linkstame, kad galbūt mokytojui po tų devynių mėnesių „atsirakina“ daug valstybės sektoriuje darbo pozicijų ir panašiai“, – teigė jis.

Kartu UŽT direktorės pavaduotojas kalbėjo, kad didžiausias nedarbas fiksuojamas Zarasų, Ignalinos, Rokiškio rajonuose ir Vilkaviškyje, Jurbarke, Lazdijuose. Tuose regionuose, jo teigimu, nėra daug verslų, jaunimas ir kiti gyventojai išvažiuoja, o ilgalaikių bedarbių skaičius sudaro per 60 proc. visų darbo neturinčių asmenų.

Rekomenduojami video