Jau nuo lapkričio gali grėsti administracinė atsakomybė - baudos iki 4000 eurų už atsiskaitymų ir bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorius grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimą.

Parlamentarai antradienį ketina priimti tai reglamentuojančias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas. Jose siūloma diferencijuoti administracinę teisinę atsakomybę, priklausomai nuo to, kokia grynųjų pinigų suma, pažeidžiant atsiskaitymų tvarką, buvo atsiskaityta.

Pagal projektą, „atsiskaitymų ir bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorius grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimas, kai, pažeidžiant nustatytą tvarką, atsiskaitymams ir bet kokiems kitiems mokėjimams panaudota grynųjų pinigų suma leidžiamą atsiskaityti grynaisiais pinigais sumą viršija iki 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo 100 iki 500 eurų ir mokančių, ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo 200 iki 1000  eurų“.

Toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtrauktų baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo 200 iki 1000 eurų ir mokančių, ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo 1000 iki 2000 eurų.

Jei panaudota grynųjų pinigų suma leidžiamą atsiskaityti grynaisiais pinigais sumą viršija nuo 50 iki 500 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, tai užtrauktų  baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo 200 iki 1000 eurų ir mokančių ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo 1000 iki 2000 eurų.

Toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,  užtrauktų baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo 1000 iki 2000 eurų ir mokančių, ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo 2000 iki 3000 eurų.

Dar didesnė bauda lauktų, jei pažeidžiant nustatytą tvarką, atsiskaitymams ir bet kokiems kitiems mokėjimams panaudota grynųjų pinigų suma leidžiamą atsiskaityti grynaisiais pinigais sumą viršija 500  ir daugiau bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Pagal planuojamą priimti projektą, tai užtrauktų  baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo 1000 iki 2000 eurų ir mokančių, ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo 2000 iki 3000 eurų.

Toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtrauktų baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo 2000 iki 3000 eurų, o mokančių ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo 3000 iki 4000  eurų.

Įstatymų leidėjai tikisi, kad tai bus  atgrasančios, proporcingos baudos už atsiskaitymų tvarkos pažeidimus.

Siūloma, kad naujos kodekso nuostatos įsigaliotų šių metų lapkričio  1 d.

ELTA primena, kad birželio 23 d. Seimas priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą, pagal kurį nuo lapkričio 1 d. tiek įmonėms, tiek gyventojams bus uždrausta atsiskaityti grynųjų pinigų sumomis, viršijančiomis 5 tūkst. eurų.

Šis ribojimas nebus taikomas, jei tarpusavio atsiskaitymai ir kiti mokėjimai pagal sandorius bus atliekami per mokėjimo paslaugų teikėjus, kai teisės aktų nustatyta tvarka yra užtikrinamas kliento tapatybės nustatymas.

Draudimas taip pat nebus taikomas tuomet, kai tarpusavio atsiskaitymai ir kiti mokėjimai pagal sandorį negalės įvykti negrynaisiais pinigais dėl to, kad šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteiks reikalingų paslaugų, o pagal sandorį bus būtina atsiskaityti nedelsiant. Šiuo atveju atsiskaitymus ir kitus mokėjimus pagal sandorį grynaisiais pinigais gaunantis (priimantis) asmuo per 10 dienų Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatyta tvarka turės pranešti mokesčių administratoriui apie atsiskaitymų grynaisiais pinigais ir kitų mokėjimų pagal sandorį grynaisiais pinigais faktą, aplinkybes, dėl kurių nebuvo galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais, ir pateikti sandorio šalių identifikavimo duomenis.

Kaip bus laikomasi šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pagal kompetenciją kontroliuos Valstybinė mokesčių inspekcija ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą palaikė 77 parlamentarai, 5 balsavo prieš,  12 susilaikė.

Tikimasi, kad toks teisinis reguliavimas reikšmingai prisidės prie kovos su šešėline ekonomika ir gerins biudžeto surinkimo galimybes.