Vilniaus apygardos teismas (VAT) dėl tyčinio itin žiauraus nužudymo kankinant trims Šumskų seniūnijos gyventojams paskelbė griežtą nuosprendį. Nusikaltimą matė ir vienas nepilnametis, tačiau teismas nenustatė, kad jis būtų prisidėjęs prie nužudymo.

Teistumų puokštė

Bylą išnagrinėjusi VAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriai pirmininkavo teisėjas Stasys Lemežys, o kartu dirbo teisėjai Vladislavas Lenčikas ir Laureta Ulbienė, nusprendė, kad šio baisaus nusikaltimo iniciatorius buvo anksčiau net šešis kartus teistas Viktoras Kondratovičius (44 m.) – jam skirta 16 laisvės atėmimo bausmė. Tiesa, vyras kalės pusmečiu ilgiau, nes teismas subendrino bausmes su anksčiau paskirtais nuosprendžiais.

Nors vyras jau teistas šešis kartus, tačiau galima teigti, kad iki šiol Viktoras kalėjimo košės kaip ir nevalgė, gal tik paragavo. Dar 2002 metais Vilniaus rajono apylinkės teismas jį nuteisė beveik 2 metams už naminės degtinės gamybą. Po dviejų metų VAT jau teisė už kontrabandą bei neteisėtą sienos perėjimą ir skyrė 200 MGL dydžio baudą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas Viktorą išteisino ir skyrė tik 40 MGL baudą už naminės degtinės laikymą. Vėliau sekė lygtinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė už pasipriešinimą valstybės tarnautojui, 6 mėnesių lygtinė bausmė už viešosios tvarkos pažeidimą, 10 mėnesių laisvės apribojimas už nesunkų sveikatos sutrikdymą ir už vagystę ir galų gale 2016 metais Vilniaus rajono apylinkės teismas skyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę už plėšimą, tačiau eilinį kartą bausmės vykdymą atidėjo. Kuo visi tie atidėjimai virto, sužinosite iki galo perskaitę šį rašinį. Paskutiniame teismo nuosprendyje Viktorui buvo uždrausta vartoti, naudoti, pirkti alkoholinius gėrimus, tačiau jis to nepaisė ir naują nusikaltimą padarė girtuokliaudamas.

Jaunesni Viktoro draugai – Andžejus Balcevičius (19 m.) ir Andžejus Cikanavičius (27 m.) – VAT nuosprendžiu už grotų praleis po 12 metų. Jie irgi jau teisti. A. Balsevičius du kartus. 2017 metais vasario mėnesį Vilniaus rajono apylinkės teismas už plėšimą jam skyrė vienų metų laisvės atėmimo bausmę, o birželį už vagystę ir viešosios tvarkos pažeidimą nuteisė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kaip jau tikriausiai supratote, abu kartus bausmės vykdymą atidėjo ir abu kartus paskyrė auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimus.

Cikanavičius iki šiol buvo teistas 4 kartus: už narkotikų turėjimą, vagystes, plėšimą. Teismai jam buvo skyrę arba pinigines baudas arba kelių parų areštą.

Daužė be gailesčio

Taigi, visa ta kompanija ir dar keli prie nusikaltimo neprisidėję vyrai, 2016 metų lapkričio 20-ąją girtuokliavo Vilniaus rajono Kalvelių kaime. Deja, piniginiai ištekliai buvo riboti, tad imta svarstyti, kur čia gauti dar išgerti. Tuomet V. Kondratovičius ir pasiūlė eiti pas Leonardą M., kurio namus dėl vyro gyvenimo būdo kaimynai vadino „visą parą“. Bylos duomenimis nustatyta, kad kompanija vyrų į vienišiaus Leonardo M. namus užsuko apie 21 valandą. Tačiau name „visą parą“ tą vakarą niekas svečių  nelaukė. Šie neprašyti ir nekviesti išdaužė lauko durų langą ir, atsikabinę kabliuką, atsidarė duris. Kambaryje ant lovos gulėjo kažkoks vyras, kurio ketveriukė (su čia aprašytais trimis vyrais buvo ir vienas nepilnametis) nelietė, o nuėjo į kitą kambarį, kuriame gulėjo Leonardas. Užėjus neprašytiems svečiams vyras bandė atsistoti, tačiau V. Kondratovičius iš karto trenkė jam per galvą. Šeimininkas susmuko ant lovos.

Tuomet Viktoras iš karto pareikalavo, kad Lionia duotų degtinės. Kai šis atsakė, kad neturi nieko geriamo, Viktoras pakėlė pagalvę ir ten rado butelį vyno ir alaus. Tuomet šeimininkui jau kliuvo ne tik nuo Viktoro, bet ir nuo kitų, kaip teisme sakė V. Kondratovičius, už melavimą. Liudydamas teisme savo kaltę pripažinęs A. Balsevičius pasakojo, kad šeimininką mušė rankomis, spardė, trankė žarstekliu, daužė per galvą lėkštėmis. Teisėjo paklaustas, kiek smūgių sudavė nužudytajam, Andžejus juokavo, kad smūgių neskaičiavo. „Aš, kai mušu žmones, smūgių neskaičiuoju. Jeigu būčiau žinojęs, kad atsidursiu čia, teismo salėje, būčiau suskaičiavęs, – ciniškai juokėsi teisiamasis. – Trenkiau į veidą ir krūtinę. Vėliau per veidą trenkė ir A. Cikanavičius. Mušėmė trise, nepilnametis mūsų draugas stovėjo kitame kambaryje ir nieko nedarė, buvo išsigandęs. Apdaužę Lionią išgėrėm tą vyną ir tuomet V. Kondratovičius paprašė, kad Lionia nueitų į „tašką“ ir nupirktų degtinės. Šis sutiko, pasiėmė turėtus gal 15, gal 17 eurų ir visi išėjom. Tuomet Leonardas ėmė bėgti link pasieniečių, kad prašytų pagalbos,  bet nukrito. Čia jis vėl buvo apspardytas. Viktoras pasiūlė eiti pas jį į garažą, tačiau aš pasakiau kad čia jo (Leonardo) palikti negalima, reikia pasiimti su savimi. Kadangi jo galva buvo kruvina, tai šešiolikmetis pasėmė iš šulinio vandens ir apipylė Leonardą. Paskui visi nuėjom į V. Kondratovičiaus garažą. Kas ten buvo, aš nemačiau, nes nuėjau namo pavalgyti. Žinau tik, kad Viktoras nuėjo į savo namus ir atnešė pavalgyti tiems, kurie buvo garaže. Kai grįžau, mačiau, kad Leonardas valėsi kraują kilimėliu. Viktoras vėl pasiūlė Leonardui nueiti į „tašką“, o kai šis atsisakė, pagąsdino, kad sulaužys jam pirštą. Šis atsakė „na ir sulaužyk“. Tuomet Viktoras replėmis sulaužė Leonardui pirštą“.

Įmetė į tvenkinį

Vėliau ekspertai nustatė, kad nelaimėliui buvo suduoti ne mažiau kaip 25 smūgiai rankomis ir kojomis. Dar ne mažiau kaip 3 smūgiai teko į galvą. Jie buvo tokie stiprūs, kad lūžo net kaukolė. Garaže vyras vėl buvo daužomas, jam replėmis nukirstas dešinės rankos pirštas. Bet ir tuo egzekucija nesibaigė – Leonardas vėl buvo ištemptas į lauką ir toliau daužomas prie čia pat esančio vandens telkinio. Nors vyras nesipriešino, A. Balcevičius nutarė dar kartą pademonstruoti savo jėgą. Jis ant žemės gulinčiam vyrui koja užminė ant kaklo. Ekspertai nustatė, jog Leonardas mirė nuo uždusimo.

Tuomet užpuolikai, kurie dar nebuvo tikri, kad jų auka jau negyva, įmetė vyrą į tvenkinį. Teisme jie teigė turėję vilčių, kad vyras atsigaus ir išplauks, tačiau tokie jų teiginiai teismui kėlė didelių abejonių, nes V. Kondratovičius kūną liepė mesti ten, kur stipriausia srovė, kad jis nuplauktų kuo toliau. Kelias minutes patrypčioję ir parūkę, vyrai išsiskirstė namo.

Užkasė miške

Po kelių dienų prie tvenkinio sugrįžę A. Balsevičius ir A. Cikanavičius pamatė, jog lavonas plūduriuoja paviršiuje. A. Cikanavičius pasiūlė paskambinti į policiją ir pasakyti, kad rado skenduolį, tačiau A. Balsevičius užprotestavo, nes, kaip sakė teisme, „bijojo policijos“. Apie išplaukusį lavoną pranešė V. Kondratovičiui. Jis nutarė – kūną reikia nedelsiant paslėpti. Bandymą paslėpti kūną VAT teisėjas Stasys Lemežis pavadino nužmogėjimo viršūne. V. Kondratovičius prie tvenkinio nusivedė du nepilnamečius. Vyras jiems pagrasino, jog atsisakius dalyvauti šioje „akcijoje“, jų laukia Leonardo likimas. Tvenkinyje plūduriuojantį kūną jie kastuvu pritraukė arčiau kranto ir ištempė į sausumą. Užmetę ant pledo, nepilnamečiai jį nešė miško link, tačiau senas audeklas neatlaikė išmirkusio kūno svorio ir perplyšo. Tuomet nešti šlapią lavoną pasiryžo pats V. Kondratovičius ir užsivertė jį ant nugaros, tačiau nešulys nuslydo. Paskutinę atkarpą iki miško vyrai savo auką nešė keturiese, paėmę už rankų ir kojų.

Ne lengviau buvo ir miške – medžių šaknys trukdė iškasti duobę. Kūną teko dar šiek tiek panėšėti ir kasti antrą. Duobę iškasė negilią – šiek tiek aukščiau kelių. Tuomet įmetė lavoną į duobę, ant jo uždėjo paklodę ir užkasė.

Be emocijų

Pirmoji Leonardo pasigedo pardavėja. Jo namas buvo netoli parduotuvės, kitoje gatvės pusėje. Vyras labai dažnai ateidavo į parduotuvę, tad, kai trys dienas jis nepasirodė, moteris paprašė vieno pirkėjo nueiti pasižiūrėti į jo namus. Grįžęs V. P. papasakojo, kad Leonardo namo langas išdaužtas, viduje betvarkė, televizorius numestas, grindys kruvinos, o paties šeimininko nėra. Paradvėja apie tai parašė Leonardo seseriai į „Facebook“. Atvažiavusi sesuo  kreipėsi į policiją.

Pareigūnai netrukus surado daug įkalčių ir išsiaiškino, kur yra užkastas nužudyto vyro kūnas. Vietą, kur užkasė kūną, pareigūnams parodė nepilnametis. Apie nusikaltimą teisme smulkiai papasakojo ir A. Cikanavičius su A. Balsevičiumi. Duodami parodymus jie visą laiką juokėsi ir šaipėsi. Vėliau A. Balsevičius dėl tokio elgesio teismo ir nukentėjusiųjų atsiprašė.

Pasak teisėjų kolegijos pirmininko, skiriant bausmes kaltinamiesiems buvo atsižvelgta į tuos ciniškus juokelius, į kaltinamųjų elgesį ne tik ikiteisminio tyrimo, bet ir teisminio nagrinėjimo metu.

Nuosprendį nuteistieji išklausė gana ramiai, nerodė jokių emocijų.

Petras Ivanauskas