Beveik pusė lietuvių mano, kad senatvėje kokybiškai gyventi galėtų gaudami ne mažiau nei 75 proc. dabartinių pajamų, o kone trečdalis įsitikinę, kad kokybišką gyvenimą jiems užtikrintų tik dabartinio atlyginimo dydžio pensija. Finansų ekspertai sako, kad gyventojų norai gali prasilenkti su realybe – nekaupiant papildomai ir tikintis valstybės malonės pajamos senatvėje gali sumažėti net tris kartus.

Nori, kad pajamos išliktų

Šiaulių banko užsakymų atliktas gyventojų investavimo, taupymo ir kaupimo pensijai įpročių tyrimas, kuri atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, atskleidė, kad dauguma senatvėje norėtų, jog jų pajamos nesumažėtų arba sumažėtų ne daugiau ketvirtadaliu. Paklausti, kokios dalies dabar gaunamų pajamų jiems reikėtų norint kokybiškai pragyventi pensijoje, net 28 proc. apklaustųjų sakė manantys, kad jiems reiktų 100 proc. dabartinių pajamų, 45 proc. respondentų mano, kad išėjus į pensiją ramų gyvenimą užtikrintų 75 proc. dabartinio atlygio.

Tuo tarpu ta pati apklausa rodo, kad dauguma gyventojų senatvėje tikisi gyventi iš „Sodros“ mokamos pensijos ir santaupų, dalis žada ir toliau dirbti. Kaupimą pensijai II pakopos pensijų fonduose kaip būsimą pajamų šaltinį mini vos 30 proc. apklaustųjų, finansines investicijas – vos 12 proc., gyvybės draudime sukauptas lėšas – 8 proc. respondentų.

Anot Šiaulių banko privačių klientų paslaugų vadovės dr. Dalios Kolmatsui, gyventojų lūkesčiai yra suprantami, tačiau gali smarkiai prasilenkti su būsima realybe. „Sodros“ pensija, perspėja ji, tokio dydžio pajamų tikrai neužtikrins, o netinkamai kaupiamos santaupos nuvertės.

„Deja, reikia konstatuoti, kad vien valstybė pageidaujamo dydžio pensijos mokėti nepajėgs, pradėti kaupti papildomai būtina kuo anksčiau. Pastebiu, kad žmonės savo pensijos dydžiu Lietuvoje rūpintis ima pernelyg vėlai – dažniausiai iki jos likus dešimtmečiui, o kartais vos keliems metams, kai ką nors reikšmingai pakeisti jau būna nebeįmanoma“, – sako D.Kolmatsui.

Kokio dydžio pensiją gausite?

„Realybė tokia, kad net ir pusės dabartinio darbo užmokesčio senatvėje galite negauti, jei jūsų pensiją sudarys tik „Sodros“ išmokos. Valstybės mokama pensija greičiausiai užtikrins tik 30–40 proc. dabartinių pajamų. Skaičiuojama, kad kaupiant II pakopos pensijų fonduose pensiją galima padidinti iki 50 proc. buvusių pajamų, tačiau kaupti reiktų bent 30–35 metus, kaip tai daro šios sistemos nauda jau įsitikinusių šalių gyventojai“, – dėsto finansų ekspertė.

Banko atstovės teigimu, norint pernelyg savęs nevaržyti senatvėje reiktų gauti bent 70–80 proc. buvusio atlyginimo, tad net anksti pradėjus kaupti II pakopos pensijų fonduose tokio dydžio pensiją užsitikrinti yra neįmanoma.

Tyrimas parodė, kad 75 proc. pajamų siekiančią pensiją tikisi gauti vos 13 proc. apklaustųjų, o 100 proc. dabartinių pajamų atitinkančią pensiją gauti besitikintys nurodė vos 6 proc. apklausos dalyvių. Kiek daugiau nei pusė apklaustųjų nurodė besitikintys gauti 50 proc. ir mažiau dabartinių pajamų siekiančias pensijas.

Didelės pensijos nesitikintys lietuviai šiuo metu sulaukę pensinio amžiaus ir toliau renkasi dirbti – naujausiais „Sodros“ duomenimis, šiuo metu dirba beveik 79 tūkst. senatvės pensijos gavėjų.

Pasitikrinti, kokio dydžio pensiją gyventojas tikėtinai gaus, galima asmeninėje „Sodros“ paskyroje.

Vis dėlto net ir kaupimo II pakopos pensijų fonduose nepakaks, jei išėjus į pensiją norėsite gauti dabartinio atlyginimo dydžio pensiją. Norint senatvei sukaupti dar daugiau pajamų, reiktų pagalvoti ir apie investicijas. Savarankiškai investuoti galima pradėti vos nuo kelių eurų, rinktis galima įvairias priemones, pavyzdžiui, obligacijas, akcijas ar įvairius fondus.

„Apklausos rodo, kad nemažai lietuvių taupo pinigus tiesiog laikydami juos savo sąskaitose ar grynaisiais, tačiau tokiu atveju pinigai nuvertėja. Geriau bent dalį jų pasidėti į indėlius, už kuriuos gaunamos palūkanos apsaugo nuo infliacijos ilguoju laikotarpiu, tačiau norint pralenkti infliaciją reikėtų rinktis rizikingesnes priemones, tokias kaip obligacijas ar akcijas. Dar viena priemonė investuoti ir apsaugoti šeimą – investicinis gyvybės draudimas“, – pataria D.Kolmatsui.