Lietuvos bankas (LB) tvirtina, kad priėmus įstatymą dėl 1 ir 2 euro centų monetų atsisakymo atsiskaitant grynaisiais pinigais, jų apyvartoje neturėtų likti per 2–3 metus. Šiuo metu siūloma apvalinimo taikymo pradžia – 2025 m. gegužės 1 d.

Anot LB Grynųjų pinigų departamento Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausios specialistės Editos Lisinskaitės, kitų valstybių patirtis rodo, jog per pirmus ir antrus metus nuo įstatymo priėmimo, monetų grįžimas į šalies centrinį banką yra pats didžiausias.

„Porą–trejetą metų (užtruks, kol apyvartoje neliks 1 ir 2 centų monetų – ELTA). Ką rodo kitų valstybių patirtis, pirmus–antrus metus grįžimas į centrinį banką yra pats didžiausias. Paskui natūraliai žmones atneša atsiskaityti arba atneša į centrinį, komercinius bankus iškeisti į kito nominalo monetas. Tuo savo pinigus jie ir panaudoja, tai maždaug 2–3 metai“, – trečiadienį žurnalistams teigė E. Lisinskaitė.

Ji taip pat paminėjo, kad Belgija 2014 m. buvo įsivedusi laisvanorišką galimybę prekybininkams apvalinti 1 ir 2 euro centų monetas, tačiau tai nepasiteisino ir 2019 m. buvo priimtas teisės aktas, kurio dėka apvalinimas tavo privalomas.

„Belgai 2014 m. įsivedė apvalinimą laisvanorišką, prekybininkai galėjo pasirinkti ar prekybos įmonė visuose savo tinkluose nori taikyti apvalinimą ar ne. Bet paskui pamatė, kad apetito nėra, niekas netaiko ir tikslas nepasiekiamas ir 2019 m. buvo teisės akto pakeitimas, ir tas apvalinimas jau tapo privalomas“, – sakė LB specialistė.

„Mes iš karto siūlome privalomą, nes kitų valstybių pavyzdžiai rodo, kad kai yra laisvanoriškas, tai tikslas nepasiekiamas“, – pažymėjo ji.

Liepos pradžioje Seime po pateikimo buvo pritarta įstatymo projektui, kuriuo siekiama 1 ir 2 euro centų monetų atsisakymo atsiskaitant grynaisiais pinigais.

Numatoma, kad galutinė apskaičiuota suma, kuri baigiasi 1 arba 2 euro ct, būtų apvalinama į mažesnę pusę iki 0, o suma, kuri baigiasi 3 arba 4 euro ct, apvalinama į didesnę pusę iki 5. Tuo tarpu suma, kuri baigiasi 6 arba 7 euro ct, būtų apvalinama į mažesnę pusę iki 5, o galutinė apskaičiuota suma, kuri baigiasi 8 arba 9 euro ct, apvalinama į didesnę pusę iki 10.

Teigiama, kad apvalinimas nebūtų taikomas: internetinei prekybai; atsiskaitymams tarp fizinių asmenų ir tarp juridinių asmenų; mokant per tarpininkus; atliekant mokestines valstybės prievoles; mokant atlyginimus ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas; valstybės išmokoms gyventojams ar verslui; mokant nuolaidų kortelėse sukauptais pinigais, įvairiais kuponais, čekiais.

Pradėjus taikyti apvalinimą, 1 ir 2 euro ct monetos išliktų teisėta atsiskaitymo priemone, t. y. jomis ir toliau bus galima mokėti prekybos vietose arba jas iškeisti į stambesnio nominalo monetas ar banknotus Lietuvos banko kasose ar komercinių bankų skyriuose.

Siūloma apvalinimo taikymo pradžią derinti su išmaniųjų kasos aparatų diegimo terminais ir atitinkamai nustatyti 2025 m. gegužės 1 d., kai visi kasos aparatai bus pritaikyti naujiems išmaniesiems reikalavimams.

Tvirtinama, kad pritarus įstatymų projektams nebus poreikio atiduoti grąžą 1 ir 2 euro ct monetomis, todėl jų nebereikės kaldinti ir leisti į apyvartą. Dėl to, ekspertiniu vertinimu, ilguoju laikotarpiu kasmet galėtų būti sutaupyta apie 3,7 mln. eurų gyventojų, verslo ir valstybės lėšų, grynųjų pinigų ciklas bus tvaresnis ir efektyvesnis.