Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Nesiskiepijai ir susirgai COVID-19 – susimokėk už gydymą? Idėja nepalieka abejingų

Vyriausybei griežtinant toną nesiskiepijančių gyventojų atžvilgiu ir, be kita ko, ketinant nemokėti ligos išmokų, jei COVID-19 susirgs nevakcinuotas asmuo, viešumoje pasigirdo dar radikalesnių siūlymų. Kai kurie svarstė, ar nusprendusieji nesiskiepyti žmonės, patekę į gydymo įstaigą dėl koronaviruso, neturėtų patys ir susimokėti už gydymą.

Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama skatinti vakcinaciją, neseniai paviešino skaičius, kiek valstybei atsieina koronaviruso pacientų gydymas. Nurodoma, kad gydymas netaikant deguonies kainuoja iki 2000, su deguonimi – nuo 8000 eurų. O jei prireikia gydymo reanimacijoje, tai gali atsieiti net apie 50 000 eurų. Tuo metu statistika rodanti, kad 8–9 žmonės iš 10, kurie susirgo COVID-19 ir pateko į ligoninę, yra nepaskiepyti.

Yra daug ligų, kur pats žmogus sau kenkia

Tokie pateikiami skaičiai vėl paskatino svarstymus, ar neturėtų asmenys, nusprendžiantys prisiimti riziką dėl ligos, patys susimokėti už gydymą, jei dėl COVID-19 tektų kreiptis į medikus. Palaikydami tai, kad Vyriausybei reikia imtis aktyvių veiksmų skatinant visuomenę skiepytis, portalo tv3.lt kalbinti specialistai ir politikai vieningai abejoja, kad tokios kalbos galėtų virsti realybe. Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas teigė, kad tokios logikos, jog žmogus turėtų susimokėti pats, nepalaikantis.

  „Neteisinga apie tai galvoti, ir mūsų Konstitucija, kiek suprantu, ir įstatymai to neleidžia. Daug yra ligų, dėl kurių žmogus pats sau kenkia – tas pats alkoholizmas, neatsakingas elgesys, tie patys nepasiskiepijimai nuo erkinio encefalito ir panašiai. Tad išimtinai išskirti vieną ligą ir pasakyti, kad nepasiskiepijęs turi mokėti už gydymą, tai neteisėta mūsų valstybėje. Ir tokios logikos nepalaikysiu“, – akcentavo jis.

 Paklaustas, ar tokia priemonė kaip įpareigojimas nusprendusiesiems nesiskiepyti prireikus susimokėti ir už gydymą apskritai realiai įgyvendinama, eksministras Aurelijus Veryga sutiko, kad čia jau nebe bauginimo klausimas, o grynas nusišnekėjimas.

„Pirmiausia tai prieštarauti Konstitucijai ir žmogaus teisėms. Jei jau taip pradėsime švaistytis, ką gydome ir ko negydome dėl to, ką žmogus darė ar nedarė, tai, sakykit, kaip tada – negydysim ir girtų vairuotojų, kurie prisitrenkė? Ar jei kažkas pragėrė kepenis ar rūkydamas susirgo plaučių vėžiu – irgi pats tai padarė, tai vėl negydysim? Jei mes pradėsime šitaip daryti, tai mes tada turbūt 80 proc. žmonių nebegydysim, nes dauguma ligų yra dėl mūsų pačių vienokio ar kitokio elgesio“, – kalbėjo jis.

Pažeistų teises

Parlamentaras sutiko, kad galbūt kažkas nepasiskiepijo suklaidintas sąmokslo teorijų ir panašiai: „Bus visokių situacijų, kai žmogus priėmė neadekvatų sprendimą, kuris prives prie kažkokios pavojingos būsenos. Bet tokių būsenų yra labai daug – tie žmonės, kurie patiria kažkokias traumas ar skęsta, tai irgi kiek sakyta – nelipkite į vandenį, kur negalima, įsidėkite dūmų detektorius ir t.t.

  Yra daug dalykų, kai žmonės ar dėl savo kvailumo ar abejingumo neima ir nedaro. Tai jei imsimės tokių sprendimų, tai bus fundamentalių žmogaus teisių pažeidinėjimas, nes žmogaus teisė į sveikatą yra absoliuti.“ Reaguodama į tokias kalbas Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė taip pat pabrėžė, kad Konstitucija garantuoja gydymą visiems piliečiams. Tačiau ji palaikė Vyriausybės spaudimą ir ruošiamas priemones skatinti žmones masiškai pasiskiepyti.

„Prevencinė programa tų žmonių, kurie yra antivakseriai, leidžia sau elgtis antivisuomeniškai, manau, turi būti vykdoma vienokiais ar kitokiai būdais. Čia niekas vienas kitam neprieštarauja. Prevencija visada kainuoja daugiau nei pasekmės“, – komentavo ji. Silpniausio imuniteto pacientams – ypatingos priežiūros sąlygos Turėtų leisti mokėti mažesnes draudimo įmokas? Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė, paklaustas, ar tokie siūlymai turėtų teisinio pagrindo išvysti šviesą, išsakė vienareikšmišką nuomonę.

„Mano supratimu, tai visų pirma pažeistų žmogaus teises į gyvybę ir asmens neliečiamumą, pereinant prie diskriminavimo draudimo. Jei mes kalbame apie sveikatos draudimą, tai asmenims, kurie nesiskiepija, galbūt tuomet būtų leidžiama mokėti mažesnes draudimo įmokas, nes valstybė jiems nedengia tam tikrų dalykų ir ne dėl jų tyčios kažko nedaryti ir tyčia pažeisti, bet dėl jų baimės dėl savo sveikatos. Dėl baimės šalutinio poveikio, kurį gal turėjo skiepijantis kitu skiepu. Tai yra visiškai neadekvatūs, nesulyginami dalykai. Mano supratimu, toks reguliavimas būtų neteisėtas“, – sakė teisininkas.

Rekomenduojami video