To nepadariusiems asmenims iki 10 kartų bus didinamas žemės mokestis.

Pagal 2016-aisiais Alytaus miesto tarybos patvirtintas taisykles šiame mieste esančių žemės sklypų savininkai juos šienauti privalo mažiausiai tris kartus per metus, o pirmojo šienavimo pabaigos terminas – birželio 10-oji.

Taisyklės numato, kad to nepadariusiems žemės savininkams (privatiems asmenims, gyventojų bendrijoms, įmonėms) bus didinamas žemės mokestis. Mūsų patirtis rodo, kad žmonės paprasčiausiai nedaro to, kas jiems privalu. 2016-aisiais nustačius tvarką, reikalaujančią turimus žemės sklypus nušienauti iki birželio 10-osios, po metų pradėtas sudarinėti nešienaujamų (nenaudojamų) sklypų sąrašas. 2017 metų birželį į šį sąrašą buvo įtraukti 228 sklypai, jų savininkams išsiųsti raginimai tvarkytis.

Po raginimų sąraše liko 29 sklypai. 2018-aisiais į tokį sąrašą iš pradžių buvo įtraukta 200 sklypų, po raginimų jame liko 54 sklypai.

Visų jų savininkams žemės mokesčio tarifas buvo padidintas. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Finansų ir investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas Vaikšnoras portalui LŽ teigė, jog įsitikinta, kad nesitvarko vis tie patys žemės savininkai, daugiausia – privatūs asmenys. Pasak jo, nebuvo nustatyta, kad tarp nesitvarkančiųjų būtų tokių, kurie išties nepajėgia tvarkytis dėl itin garbaus amžiaus, neįgalumo.

„Mūsų patirtis rodo, kad žmonės paprasčiausiai nedaro to, kas jiems privalu“, – dėstė M. Vaikšnoras. Pasak jo, apie nešienaujančius asmenis savivaldybės administracijai praneša jų kaimynai, be to, ir merijos specialistai vyksta į apžiūras, per kurias ieškoma neprižiūrėtų sklypų.

Tokias išvykas vykdo Miesto ūkio, Viešosios tvarkos ir kitų Alytaus miesto savivaldybės administracijos skyrių specialistai.

Alytiškiai šienauti sklypus raginami primenant, jog privalu puoselėti aplinką. Pabrėžiama, jog nešienautų piktžolių sėklos pasklinda į gretimus sklypus.

Taip pat raginama iš sklypų išvežti susikaupusias statybų atliekas, įvairius nebereikalingus daiktus.

Teigiama, kad už nešienavimą taikomas padidintas žemės mokestis yra skirtas ne bausti nesitvarkančiuosius, o žmonių sąmoningumui skatinti.

„Jei žmogus nepajėgia prižiūrėti turto, tai turimas turtas jam yra našta. Tokiu atveju galbūt derėtų turtą parduoti ar kitaip perleisti tam, kas pajėgus juo pasirūpinti“, – pabrėžė M. Vaikšnoras.

Skelbti