Biržų miesto Vėjo gatvės kvartalo gyventojai skundžiasi iš paplavų šulinio sklindančia smarve ir visas griežtas karantino meto sanitarijos bei higienos sąlygas paneigiančių musių bei graužikų spiečiais.

Kanalizacijos, tualetų ir vandens Biržuose dar neturi daugelis gyventojų. Vienas ant kito „lipančių“ projektų užsakovų ir vykdytojų valia kai kur gatvės buvo iškastos tik tam, kad būtų paklotas vienas civilizuotam gyvenimui būtinas vamzdis. Tarkim, nuotekų. Tas asfaltu užklotas ir europinės paramos lėšomis apmokėtas vamzdis kantriai laukia kitų projektų. Kad po vienos ar kitos dešimties metų žmonės turėtų ir kitą vamzdį bei juo centralizuotai tiekiamą vandenį.

O kol kas biržiečiai įvairiais būdais kasa gręžinius, naudojasi didele išmone leisdami nuotekas į žemės gelmes. Į taip besielgiančių pasiturinčių asmenų sodybas tikrintojai eina nedrąsiai. Tuo metu visą sanitarijos ir aplinkosaugos rūstybę pelno paprastesni piliečiai.

Mediniai daugiabučiai ir paplavos

Yra rajono gyventojų kategorija, Biržuose vadinama „barakiniais“. Tai žmonės, gyvenantys mediniuose statiniuose, kurių daugumos būstus valdo Biržų rajono savivaldybė. Tad rajono valdžia privalo užtikrinti vadinamuose barakuose gyvenančių žmonių aprūpinimą vandeniu bei nuotekų šalinimą.

„Šiaurės rytus“ pasiekė informacija apie Vėjo gatvės kvartale, prie Kaštonų mokyklos stadiono tvoros, tvyrantį dvoką. Jis skinda iš Vėjo gatvės 20 numeriu pažymėto medinio daugiabučio „sanitarinio mazgo“. Tai yra paplavų duobė (šulinys), į kurią žmonės pila buitines nuotekas, tarp jų ir tualetus atstojančių kibirų turinį. Jis, ant šulinio grotų pakibęs, akivaizdžiai matosi ir vilioja muses bei gundo graužikus.

Smarvę nuolat jaučia, nuo musių ginasi pagal stadioną nutiestu grindiniu į miesto centrą ar iš jo vaikščiojantys penkiaaukščių namų gyventojai, vaikai.

Šulinys naujas, o problema – sena

Saulėtą ir sausros alinamą antradienio priešpietį  Vėjo gatvės 20 namo kieme gyvenimas tekėjo lėtai. Moteris sėmė vandenį iš kiemo šulinio, čia pat amsėjo prie būdos pririštas keturkojis, prie vieno buto durų stovėjo kūdikio vežimėlis.

Prie namo, kur kadaise stovėjo gaisro sunaikinti lauko tualetai ir gyventojų sandėliai, matėsi naujas statinys. Prie šulinį primenančios duobės vedė takelis, pagal šulinio ritinį dengtas skalda.

Viskas atrodytų gerai, jeigu neitum arčiau ir nekvėpuotum. Šulinyje įrengta metalo grotų pertvara, apkibusi bjauriu turiniu, vertė užsimerkti, aplinkui tvyrojo sunkiai pakeliama smarvė.  Ir musėms, parazitams šulinio viršus buvo atviras.

„Gerai, kad karantino metu gelbėja kaukės“, - vėliau sarkastiškai juokavo vizitą prie paplavų duobės matęs penkiaaukščio  namo gyventojas.

Pagalvos apie dangtį

Už socialinius būstus atsakinga Biržų rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aldona Jurkštaitė sakė, kad visas namas, kuriame yra 12 butų, priklauso savivaldybei.

Namo priežiūros administratorius yra UAB „Biržų butų ūkis“, galintis vykdyti pastato ir kiemo statiniais rūpintis turinčio savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus užsakymus (remonto ir kt.). Minėto skyriaus vyriausioji specialistė Ernesta Čebienė žadėjo informaciją apie paplavų šulinį perduoti bendrovei „Biržų butų ūkis“.

Kad specialistė tuoj pat skambino į minėtą įmonę, patvirtino pokalbis su UAB „Biržų butų ūkis“ projektų vadovu Rimantu Kėželiu.

Pasak namo administratoriaus, naująją paplavų duobę įrengė „Biržų butų ūkis“. Dirbta pagal projektą, kuriame dangtis nebuvo numatytas.

Pasak R.Kėželio, dėl barakų gyventojų elgesio su dangčiais turėta daug negerų patirčių.

Todėl naujas dangtis turėtų laikytis tvirtai ir įrengtas taip, kad atsidarytų durų principu. Apie tokį dangtį, kuris užklotų paplavų duobę ir sulaikytų smarvę, esą bus pagalvota.

„Tik neaišku, kiek tas dangtis atlaikys. Yra kultūringų, vis labiau atsakingai su turtu besielgiančių žmonių, tačiau yra ir vadinamųjų „legendarinių“ gyventojų, prieš kurių veiksmus užtvaros kartais bejėgės“, - kalbėjo R. Kėželis.

Alfreda Gudienė