Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Nepajėgių tėvų globa nuveda ir iki teismo bausmės

Kauno apygardos teismas neseniai pasiuntė už grotų Varėnos rajono gyventoją, tapusį motinžudžiu. Nusikaltimas įvykdytas paprasčiausiai pritrūkus kantrybės slaugant neįgalią garbaus amžiaus savo motiną (87 m.). Tą kantrybę ir sveiką nuovoką, manoma, nuskandino alkoholis.

5 nužudymai iš 189

Matuizų kaimo gyventojas Alvydas Ikasala (52 m.) galėjo būti žiniasklaidos, ieškančios tik šviesių kasdienybės faktų, straipsnių ar TV laidų herojus. Mat šis vyras stebino kaip itin rūpestingas sūnus, pasiryžęs vienas namie prižiūrėti savo mamą, kuriai dėl senatvės ir ligų kiekviename žingsnyje buvo reikalinga pagalba ir priežiūra. Tačiau stebino tik tuos, kurie žinojo vien pliką faktą: sūnus slaugo mamą. O tie, kas gyveno arčiau, kas retkarčiais apsilankydavo bute, stebėjosi jau tik dėl to, kad toji sūnaus globa senutei motinai tapusi tikra kančia. Šitaip A. Ikasala, anksčiau neteistas, išsituokęs vyras, tapo kriminalinių kronikų herojumi – motinžudžiu.

Kelti ranką prieš savo šeimos narį, o ypač prieš motiną, yra itin nepadoru, tačiau smurtas šeimoje yra taip giliai įsišaknijęs ir taip plačiai išsikerojęs, kad gali nustebinti jau tik savo vaikų skriaudikai arba garbaus amžiaus tėvų. Ypač, kai toks smurtas baigiasi žmogžudyste.

Negalima teigti, kad tėvų žudikais mūsų šalyje tampama labai dažnai, tačiau tai yra ir ne išimtinai retas nusikaltimas. Štai pernai Lietuvoje užfiksuotos 189 žmogžudystės. Kiek tėvažudysčių slypi po šiuo skaičiumi, oficialiai nepaskelbta, tačiau „Akistata“ suskaičiavo, kad pernai Lietuvoje savo tėvą ar motiną nužudė mažiausiai 4 sūnūs ir viena dukra. Į šį juodąjį penketuką įeina ir varėniškis A. Ikasala.

Pratrūkdavo rauda

Kadaise specialųjį vidurinį išsilavinimą įgijęs A. Ikasala daug metų darbavosi kalinių prižiūrėtoju kalinimo įstaigose. Užtat ir į pensiją anksti išėjo kaip pareigūnas – jau 2006-ųjų sausį, būdamas 42 metų, turėdamas reikiamą tarnybos stažą.

Pastaruoju metu jaunasis pensininkas niekur oficialiai nedirbo ir gyveno tik dviese su mama. Ši, Domicelė M., po to, kai patyrė kelis insultus, jau nebegalėjo gyventi savarankiškai – senutė sunkiai vaikščiojo, dažniau jau tik lovoje gulėdavo. Domicelei M. buvo nustatytas nuolatinės globos poreikis. Ir toji globa buvo sūnaus A. Ikasalos kasdienis buvimas šalia.

Tačiau kuo toliau, tuo labiau A. Ikasala nebeturėjo kantrybės. Tik paaiškėjo tai pernykštį kovą, kai Domicelę M. aplankiusios kaimynės pastebėjo, jog ji patyrusi smurtą. Be to, A. Ikasala mėgdavo išgerti. Nors kompanijų į butą ir nesivedžiodavo, tačiau, būdamas neblaivus, negalėjo būti rūpestingas globėjas.

Kaimynai, pastaruoju metu dažnai išgirsdavę A. Ikasalos bute triukšmą, įtarė, kad taip vyras lieja savo nepasitenkinimą. Praradęs kantrybę, jis ir keikdavosi, ir svaidydavo daiktus. Prieš kurį laiką senutė buvo sakiusi kaimynei, kad sūnus ją skriaudžia – suduoda, nes jau negalėjo nuslėpti sumušto veido ir mėlynių ant rankos. Tačiau kai tai reikėjo pakartoti prie būrelio lankytojų, prie socialinės darbuotojos, Domicelė M. tai kategoriškai paneigė. O po to vėl iš šio buto kartais girdėdavosi močiutės rauda...

Globėjas – budelis

2015-ųjų kovo viduryje žinia, kad prie svetimų žmonių savo motiną švelniai – mamyte – vadinantis A. Ikasala iš tiesų yra jos skriaudikas, pasiekė ir vietos medikę. Ši nuėjusi apžiūrėjo Domicelę M. ir įsitikino, kad kalbos – ne paistalai. Ligonė buvo sumuštu veidu, netrūko įvairaus senumo mėlynių ir ant viso kūno, ji nebekalbėjo ir visiškai nereagavo į aplinką. Moters sūnus, beje, būdamas vidutiniškai apgirtęs (2,21 promilės alkoholio), tikino, kad mama kelis kartus buvo nugriuvusi.

Iškviesta greitoji pagalba išvežė pensininkę į Kauno klinikas. Čia močiutė kitos dienos ankstų rytą mirė.

Tuomet savo darbo ėmėsi Varėnos policijos tyrėjai. Vos tik specialistai pateikė išvadą, kad senutė mirė dėl sunkios galvos traumos, kad nelaimėlei lūžę 4 šonkauliai, kad ji patyrusi mažiausiai 20 smūgių, o smurtą kęsdavusi dažnai ir visa tai – ne griuvimo pasekmės, A. Ikasala sulaukė oficialių įtarimų.

Vyras teigė nenorėjęs nužudyti motinos, tačiau prisipažino neturėjęs kantrybės ją nuolat prižiūrėti – valgydinti, sugirdyti vaistus, keisti drabužius ir patalynę, prausti motiną, keisti sauskelnes ir panašiai. Tai jam kėlę, paties žodžiais, vidinį pyktį. Jis suduodavęs motinai delnu ar kumščiu, kad ji greičiau paimtų vaistus ar duodamą šaukštą su valgiu. Tai, kad lūžę šonkauliai, A. Ikasala aiškino tik stipresniu motinos apglėbimu ją sodinant ar paverčiant ant kito šono.

Tačiau teismas, vadovaudamasis ekspertų išvadomis, nepatikėjo, kad tokie rimti sužalojimai atsiradę tik ligonę stipriau suėmus ar jai iškritus iš lovos. Be to, tų smurto žymių užfiksuota labai jau daug.

Kankinimo neįrodė

A. Ikasala teisme aiškino neturėjęs tokių artimų žmonių, kurie būtų galėję pakeisti jį globojant mamą. Kartu iš nuoširdžių jo parodymų paaiškėjo, kad jis motiną ir pakratydavęs, ir papurtydavęs, ant jos šaukdavęs, o senutė bandydavusi gintis – dengtis ranka ar išsisukti nuo sūnaus smūgio. Todėl ji šaukdavusi pagalbos ir... mirties.

Iki teismo A. Ikasala buvo kaltinamas nužudęs bejėgiškos būklės savo motiną kankindamas ir itin žiauriai. Bet teismas nustatė, kad duomenų apie kankinimą ir ypatingą žiaurumą nesurinkta (nes vyras smūgiuodavęs ne kokiu nors įrankiu, o tik ranka), tad tuo kiek palengvino teisiamojo dalią.

A. Ikasalą teisme kaltinęs prokuroras siūlė skirti motinos žudikui net 18 metų nelaisvės. O teismas, pašvelninęs kaltinimą, pasiuntė sveikos psichikos, tik kantrybės neturėjusį A. Ikasalą kalėti 9,5 metų. Tai yra mažesnė bausmė už bausmės, pagal baudžiamąjį įstatymą skirtinos savo tėvų žudikui, vidurkį. Vadinasi, ši byla dar gali atsidurti ir Apeliaciniame teisme.

Be bausmės „zonoje“, nuteistasis dar įpareigotas sumokėti per 260 eurų Ligonių kasai už sužalotos motinos gydymą tas kelias valandas iki mirties.

„Auklėja“ smurtu

Kad nusenusių ar pasiligojusių tėvų globa yra itin nelengva jų vaikų misija, nėra paslaptis. Užtat ir daugėja įvairių slaugos ligoninių, slaugos palatų, globos ir priežiūros įstaigų, kuriose profesionalūs darbuotojai turi užtikrinti tokių senukų priežiūrą. Lietuvoje jau seniai tiems, kas turi pinigų, privačiai teikiama tokia paslauga – vis daugiau atsiranda privačių namų savininkų, kurie už solidų atlygį (apie 1000 eurų per mėnesį) priima po savo stogu prižiūrėti po kelis pensininkus, jeigu šie nebegali gyventi savarankiškai, o jų vaikai arba negali, arba nenori užsikrauti tokio rūpesčio ant savo pečių. Ypač šiais laikais, kai daugelis tų vaikų emigravę į užsienį.

Ligoti senukai – tai ne kūdikiai, kuriuos abejingesni tėvai prižiūri kaip... daiktus. Senukai – ir su savo charakteriu, ir su skirtinga patirtimi, ir su keistesniais reikalavimais. Galbūt todėl vis ir išgirstame, kad senukų globėjas tapo smurtautoju ar net žudiku.

Štai prieš porą metų teismo suolą trynė ir klaipėdietė pardavėja Vida M. (53 m.). Teismas nuteisė ją už netinkamą savo ligotos motinos Tatjanos B. (77 m.) priežiūrą. Senutė mirė, o dėl to kalta buvo pripažinta Vida M. Tik Klaipėdos teismas buvo gailestingesnis – paskyrė Vidai M. dvejų metų nelaisvės bausmę, bet vykdymą atidėjo metams.

Teismas nustatė, kad Vida M. motiną slaugė aplaidžiai. Senutė laiką leido senoje lovoje, tarp dvokiančių skudurų, kambario grindys ir sienos buvo ištepliotos išmatomis ir dažnai nevalomos. Ligonė nebevaikščiojo, o nuo gulėjimo lovoje, nesant tinkamos priežiūros, jai ant kūno atsirado pragulų, atsivėrė žaizdų, kurios jau pūliavo. Senutė šaukdavosi pagalbos, kliedėdavo. Taip, kentėdama didžiulius skausmus, gyveno apie pusmetį ir numirė dėl žaizdų kojose susidariusiems krešuliams užkimšus plaučių arterijas.

Teismas nepavadino kaltinamosios savo motinos žudike, tačiau leido suprasti, kad Vida M. motiną ne slaugė, o numarino, nes ne tik neprižiūrėjo jos tinkamai, bet net ir medikų nekviesdavo.

O 2014-ųjų rugsėjį dėl motinos globos, virtusios kančia ir pražudžiusios motiną, į teisėsaugininkų akiratį pateko ir Rokiškio rajono gyventoja Audronė Š. (49 m.), buvusi mokytoja. Jai buvo pareikšti įtarimai nužudžius pačios globotą savo neįgalią motiną (85 m.). Tokia tiesa paaiškėjo tik tada, kai senutė dėl įvairių sunkių sužalojimų atsidūrė ligoninėje ir po kelių dienų mirė. Įtariamoji neslėpė, kad nepaklusnią motiną kartais, netekusi kantrybės, „paauklėdavusi“ smūgiais.

Irena ZUBRICKIENĖ

Rekomenduojami video