Seimas, spaudžiamas Europos Komisijos, įpareigojo nuosavuose namuose gyvenančius žmones prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų. Jeigu gyventojai nuspręs ignoruoti įsipareigojimą, sulauks baudų. Vandentvarkos įmonės aiškina, kad dėl ligšiolinių valdžios pažadų mokėti kompensacijas gyventojai delsė patys jungtis prie tinklų, nors jiems išleista milijoninė Europos Sąjungos parama. Briuselis jau grasino imtis sankcijų.

Vilniaus dangoraižių šešėlyje stovintys medinukai ne vienam atima žadą. Verslo, paslaugų centrai spindi prabanga, o už poros žingsnių – visiška priešingybė. Iš Klaipėdos į Vilnių prieš metus atsikraustęs Stanislovas Stropus sako, kad toks įprastas dalykas, kaip vandentiekis ar tualetas, yra tikrai ne visuose namuose.

Europos Komisija grūmoja pirštu – Lietuva iki šiol nesugeba užtikrinti kokybiško vandens ir nuotekų tvarkymo. Lietuva turi pasiekti, kad 98 proc. gyventojų būtų prisijungę prie vandentiekio ir nuotekų sistemų. Tačiau kol kas tą yra padarę maždaug 75 proc. Seimas įpareigojo žmones jungtis prie nuotekų tvarkymo sistemų.

„Žmonės turės arba prisijungti prie magistralinių nuotekų tinklų, kurie yra pravesti pro jų namus, arba, kurie turi individualius nuotekų valymo įrenginius, turės deklaruoti, kad jie atitinka kokybės ženklą“, – sakė Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.

Šnipiškių gyventoja sako, kad priežastis, kodėl daugelyje namų iki šiol nėra nei vandentiekio, nei kanalizacijos – pinigai. Valdžia nepasiturintiems gyventojams žada kompensacijas, o kitiems už prisijungimą tektų susimokėti patiems. Gyventojai, per artimiausius 12 metų taip ir neprisijungę prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, iš pradžių būtų įspėjami, o paskui jiems grėstų baudos nuo 70 iki 100 eurų.

Vandens tiekėjų asociacija pastebi – kai buvo paskelbta, kad už prisijungimą prie nuotekų tvarkymo tinklų bus skiriamos kompensacijos, žmonės ėmė delsti.

„Pasijungimai iki šiol buvo labai apstoję. Mes labai apgailestavome, kad mūsų visų pinigais, ir jūsų tame tarpe, kurie mokate už mūsų paslaugą, geriamo vandens ir nuotekų tinklai būdavo atvedami iki sklypo ribos, ir mes turėdavome labai daug problemų, kol įkalbindavome jungtis“, – pasakojo Vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius.

Pirmą įspėjimą iš ES Lietuva gavo pernai vasarį. Vandentvarkos įmonės gautas europines lėšas išleido tinklams įrengti, tačiau žmonėms prie jų nesijungiant, ES nori išrašyti baudų už 16 mln.

„Tikrai turime spręsti kelias problemas. Pirmiausia, infrastruktūra yra sukurta. Pačios savivaldybės projektiniuose tiksluose buvo numačiusios, kiek turi pasijungti, ir kiek turi būti vartotojų. Nėra normalu, kad mes XXI a. gyvename miestų centruose ir žmonės gyvena neturėdami elementarių higienos sąlygų“, – kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis.

Naujovė palies žmones gyvenančius didžiuosiuose miestuose ir miesteliuose, kur gyventojų daugiau nei 2 tūkst. Tiesa tie, kurie savomis lėšomis jau yra prisijungę prie nuotekų tinklų, kompensacijų negaus.