Su Klaipėdos rajono ūkininkais antradienį Gargžduose pirmą kartą susitikęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas norėjo išgirsti jų problemas, o viceministras Egidijus Giedraitis aptarė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą. „Ateinantis laikotarpis sudėtingas – daug naujovių, neaiškių dalykų. Tai ūkininkų apsisprendimo laikotarpis“, – kalbėjo rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Aurelija Latakienė.

Klaidos kainuoja

Gargžduose, „Lijo“ konferencijų salėje, susirinkę rajono ūkininkai, Savivaldybės žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus, seniūnijų žemės ūkio specialistai kelias valandas su ŽŪM viceministru E. Giedraičiu diskutavo apie Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėt­ros 2023–2027 m. strateginį planą. Susirinkusiuosius pasveikino rajono meras Bronius Markauskas.
Šį susitikimą inicijavęs LŪS Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas Vidmantas Buivydas buvo patenkintas ūkininkų aktyvumu: atvyko apie 80 žmonių. „Aktualija – naujo finansavimo laikotarpio programa 5 metams. Pagal ją turėsime ūkininkauti, vykdyti reikalavimus, kad gautume išmokas. Reikalavimai griežtėja: jeigu nevykdysi, darysi klaidų, negausi išmokų“, – dėstė V. Buivydas.
Ką naujo sužinojo šiame susirinkime? „Anksčiau dalyvavau įvairiose darbo grupėse – kai ką sužinojau, bet kad žinotum, kaip ūkininkauti, dar mažiausiai penkis kartus turi išgirsti. Nelengva suprasti – daug naujovių, pakeitimų, kuriuos reikia vykdyti. Visiems vienodi reikalavimai – ir 50 ha valdančiam, ir 500 ha šeimininkui. Tik kai kurių išmokų dydžiai koreguojami“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak V. Buivydo, ekologinio ūkio šeimininko, viceministras E. Giedraitis išsamiai pristatė šią programą, bet dar reikės gilintis, analizuoti, kad kuo mažiau klaidų padarytų, o šios ūkininkui brangiai kainuoja. Jis prisipažino nesuprantantis, kodėl sakoma, kad ekologiniai ūkiai skatinami, jų daugės, kai reikalavimai darosi griežtesni. „Nemanau, jog žmonėms bus lengva ryžtis ekologiškai ūkininkauti“, – sakė ūkininkas.

Reikalavimai griežtėja

Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja A. Latakienė akcentavo, kad ateinantis laikotarpis ūkininkams bus sudėtingas. „Nuo kitų metų daug kas keičiasi – išmokos, ekoschemos ir kita. „Šiandien bendra pažintis su strateginiu planu, dar bus naujų susitikimų, mokymų. Kiek galės, mūsų skyriaus, seniūnijų žemės ūkio specialistai padės ūkininkams, – kalbėjo A. Latakienė. – Strateginis planas sudėliotas, reikia laukti taisyklių – bus aiškiau, kaip deklaruoti laikotarpį. Ūkininkams teks nuspręsti, ką naudingiau deklaruoti – pievas, gyvulius ar prisiimti kraštovaizdžio elementus. Bandysime aiškinti, kas jiems naudingiau.“
Pasak kretingališkio ūkininko Alvydo Dargio, informacijos dėl strateginio plano daug, sunku viską aprėpti. „Bet išgirdau apie naujoves – daug reikalingų žinių, dar bandysiu aiškintis, prireikus rašysiu elektroninį laišką ir konsultuosiuos, – sakė pašnekovas. – Esu patenkintas viceministru, kuris atskleidė, kas laukia ūkininkų, kokie reikalavimai – deklaruoti nebus lengva.“

Nuvylė žemdirbius

Ūkininkai turėjo klausimų ministrui K. Navickui, iš kurių vienas – dėl „Natura 2000“ programos. Dituviškis ūkininkas priminė, jog gyvulininkystė be selekcijos ir veislininkystės neefektyvi. Tai suvokę ūkininkai, vos išgirdę apie veislinių gyvulių įsigijimo rėmimą, pradėjo juos pirkti. „Sužinoję, jog parama baigsis, dar labiau suskubo teikti paraiškas. Paskutiniu metu jų buvo penkis kartus daugiau nei kompensacijoms skirtų pinigų, todėl dalis gavo neigiamus atsakymus. Ar negalvojama ieškoti pinigų, kad patenkintų paraiškas?“ – klausė dituviškis.
Ministras atsakė, jog bus padalinti pinigų likučiai. „Visada kas nors lieka už borto“, – pridūrė jis.
K. Navickas „Bangos“ korespondentę patikino, kad Klaipėdos rajono žemdirbių problemos panašios kaip ir kituose regionuose. „Tiesa, Vakarų Lietuvoje yra tam tikra specifika: čia vyrauja ne tik augalininkystės ūkiai – daugiau yra gyvulininkystės, mišrių ūkių, taip pat sodininkystės, uogininkystės“, – dėstė ministras.
Jis sakė savivaldybėse lankosi norėdamas iš žemdirbių išgirsti apie jų problemas. „Nieko čia naujo nesužinojau, vienintelė naujiena, kurią išgirdau, – dėl koreguotų „Natura“ teritorijų, bet ne mes žymime tas ribas – paklausiu kolegų iš Aplinkos ministerijos“, – pažadėjo ministras.
Kokio klausimo bijojo sulaukti iš mūsų ūkininkų? „Jau visokių esu gavęs“, – šyptelėjo svečias.
Po susirinkimo ministras dar bendravo su ūkininkais, kurie turėjo, ką paklausti. Balsėniškei ūkininkei Vidai Gedmintienei rūpėjo padiskutuoti, anot jos, apie melagieną. „Skleidžiama, jog padidintos išmokos už melžiamas karves, bet, pasirodo, ne padidino, o tik perskirstė pinigus: už pieninės veislės bulius nebebus mokamos išmokos ir tokiu būdu padidintos už melžiamas karves. Kokia man iš to nauda, kai aš turiu melžiamas karves ir auginu pieninės veislės bulius, bet išmokų už juos negausiu?“ – nepatenkinta kalbėjo ūkininkė.
V. Gedmintienė neslėpė, kad ministras ją nuvylė. „Pirmą kartą atvykęs susitikti su mūsų rajono žemdirbiais, neturėjo ką jiems pasakyti“, – stebėjosi ji.
A. Latakienė su K. Navicku kalbėjosi apie melioraciją. „Mūsų rajone yra polderių, siurblinių, bet auga elektros kaštai. Paklausiau, gal skirtų papildomą finansavimą už elektrą, naudojamą siurblinėms aptarnauti. Teiravausi ir dėl melioracijos apsaugos zonos: kaip jas įregistruoti, bet dar nėra tvarkos aprašo. Ministras užsirašė visus mano klausimus – tikiuosi atsakymo“, – dėstė A. Latakienė.

Virginija LAPIENĖ