Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Nelaiminga ministerija ir nepaskandinamasis

Aplinkos ministerija (AM) ir jos kuruojama sritis keičiantis kadencijoms, vadovybei, formuojant ir performuojant jai pavaldžias institucijas lieka viena klampiausių politinių ir vadybinių pelkių.

Ilgai laukti atsakymai

Nelendant giliai į politinę archeologiją pakanka paminėti metų metais nepastebėtą Kuršių marių teršimą, skandalą su laiku neparduotais aplinkos taršos leidimais, nuolatines bėdas su atliekų tvarkymu, stumbrų šaudynes ir, žinoma, gigantiškus projektus. Nespėjus pamiršti abejotinos vertės milijoninio sumanymo veisti meldinę nendrinukę, imtas įgyvendinti vadinamasis LIFE integruotas projektas (IP). Jame šmėžuoja tos pačios pavardės ir organizacija, kuri yra etatinė ministerijos partnerė visur, kur projektai itin dideli. O didžiųjų projektų krikštatėvis, buvęs ministras Kęstutis Navickas, tęsia politinę karjerą.

Vos užėmęs pareigas dabartinis ministras Kęstutis Mažeika ėmėsi prieš tai buvusio ministro veiklos kritikos ir net skelbė stabdysiantis nendrinukės projekto finansavimą, tačiau nieko panašaus galiausiai nenutiko.

Gamtosaugininkų ir visuomenininkų iškeltus klausimus „Valstiečių laikraštis“ pateikė dabartinei ministerijos vadovybei ir dėl IP. (Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 1 d., pabaiga – 2027 m. gruodžio 31 d. (trukmė – 10 metų). Projekto biudžetas – 17 000 044 Eur, iš jų ES lėšų dalis – 10 200 026 Eur.)

Pastaroji pradžioje kraipė galvą ir, kaip atrodė, nuoširdžiai baisėjosi pirmtako K.Navicko, kuris iš žaliųjų valstiečių prieš rinkimus perbėgo pas konservatorius, veikla. Bet atrodo, tik dėl akių.

„Iš karto noriu pasakyti, kad mes, kaip ministerijos vadovybė, galime turėti savo poziciją ir reikalauti atsakymų, bet per daug tikėtis neverta, nes žiūrėsime, ką atsakys specialistai“, – atvirai „Valstiečių laikraščiui“ sakė ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Justas Jaskonis.

Tiek jis, tiek ministras K.Mažeika vėliau tvirtino, kad jiems iškelti klausimai atrodo svarbūs, o daugybė projektų ir išskirtinis vienos viešosios įstaigos – Baltijos aplinkos forumo (BAF) – dominavimas daugelyje didžiulių projektų kvepia interesų konfliktu. Kalbėta ir apie galimą kreipimąsi į teisėsaugą, bet tai liko tik kalbomis. Tiesa, abu ministrai Kęstučiai noriai žodžiuojasi socialiniame tinkle „Facebook“, bet ne daugiau. Ko gero, tai reiškia pripažinimą, kad vadovybė galingai įsisukusios valstybinio verslo sistemos nekontroliuoja, o gal net bijo.

Ilgokai pasikrapštę specialistai atsakymą atsiuntė. Aplinkos projektų valdymo agentūros (AVPA) parengtus komentarus persiuntusi Strateginės komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Raimonda Karnackaitė netgi nurodė ateityje panašius klausimus siųsti šiai agentūrai. Tai, matyt, laikytina užuomina, kad ministerijos vadovybė čia ne prie ko.

am

Organizacija šventa

Užduotų klausimų esmė buvo paprasta – nusistebėjimas, kad daugybėje projektų tiek prieš K.Navickui ateinant į ministrus, tiek jam ministraujant visada išskirtinė sėkmė lydi BAF, kurios dalininku jis pats yra buvęs. Šios organizacijos siela Žymantas Morkvėnas, kaip ir pati įstaiga, nuolat konsultuoja, profesionaliai padeda ir įgyvendina grandiozines lėšas siurbiančius sumanymus. Tai vieną, tai kitą. Kokie yra išskirtiniai BAF‘o pasiekimai žemės ūkio mokslinėje veikloje ir praktikoje? – klausė „Valstiečių laikraštis“.

Pasak AVPA specialistų, labai vertinga yra BAF patirtis žemės ūkio ir agrarinės aplinkosaugos srityje. „Tai vienintelė organizacija Lietuvoje, aplinkosaugos srityje sukūrusi agro-aplinkosauginę schemą, kuri buvo patvirtinta Europos Komisijos ir yra taikoma – 2014 m. buvo patvirtinta ir 2015 m. pradėta taikyti BAF parengta agro-aplinkosauginė schema Kaimo plėtros programos priemonei „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“.

BAF turi 12 metų patirtį dirbant aplinkosaugos žemės ūkyje srityje, ypač temomis, susijusiomis su biologinės įvairovės apsauga. Dalyvauja moksliniuose tarpdisciplininiuose projektuose analizuojant socialinius aspektus ir ūkių tvarumą vykdant agro-aplinkosauginio ūkininkavimo praktikas, kaimo plėtros programų poveikį aplinkosaugos požiūriu. Įgyvendina projektą, vertinantį ekosistemų paslaugas agrariniame kraštovaizdyje ir ekosistemų paslaugų vertinimo koncepciją pritaikant viešojo sektoriaus veikloje.

Sistemiškai dirba saugomų teritorijų valdymo, kompetencijų ugdymo, komunikacijos ir rinkodaros, gamtotvarkos priemonių planavimo ir tęstinumo mechanizmų įgyvendinimo srityse.

BAF darbuotojai aktyviai dalyvauja tarptautiniuose ekspertų tinkluose ir darbo grupėse. Ž.Morkvėnas taip pat vadovauja Borealinio regiono „Natura 2000“ biogeografinio proceso pievų buveinių ekspertų darbo grupei, į rezultatą orientuotų agrarinės aplinkosaugos priemonių ekspertų Europos tinklui, atlieka tematinio eksperto funkcijas Europos kaimo plėtros tinklo vertinimo pagalbos centre“, – teigė AVPA.

Mokslo įstaigos nuošaly

VšĮ BAF, kurioje, pasak atvirų šaltinių (rekvizitai.lt), dirba 25 socialiai drausti darbuotojai, 2015–2020 metais generavo apyvartą nuo 300 000 iki 1 mln. eurų kasmet. 2019 metais, kuomet jos ilgametis dalininkas K.Navickas apleido pareigas, sėkmė gerokai sumažėjo – apyvarta buvo vos 30 000 Eur. Galima, aišku, manyti, kad tai sutapimas, juolab kad tiek pati BAF, tiek K.Navickas ir jų draugai AM sistemoje visada neigia turintys kokių nors neskaidrių interesų.

Apskritai lieka pasidžiaugti tokia nedidelės VšĮ sėkme. Jei sistema tokia, kodėl sėkmingai nedarius verslo?

Tačiau klausimai, į kuriuos turėtų atsakyti ne AVPA, ne pati BAF ir ne šiaip kokie klerkai, o būtent ministerijos vadovybė, išlieka. Visuomenininkas Tomas Kovėra atkakliai kelia vieną iš jų.

„Kodėl didžiausios lėšos įgyvendinant didžiulius projektus atitenka viešajai įstaigėlei, kuri pati jokios mokslinės veiklos nevykdo, o ne valdiškoms mokslo įstaigoms, tokioms kaip, pavyzdžiui, „Gamtos tyrimų centras“ ir panašioms? Juk visiškai akivaizdu, kad norėdama ką nors realaus nuveikti gamtosaugai minėtos VšĮ komanda negali apsieiti be mokslininkų. Išeina taip, kad valstybės išlaikomi moksliniai institutai vegetuoja, o jei ir yra pasamdomi „padėti“ nepakeičiamai įstaigai, gauna grašius. Ar ne protingiau būtų manyti, kad lėšas gautų mokslo įstaigos, kurios tokias įstaigas galėtų pasisamdyti nebent techninei pagalbai? Niekam negaila sėkmės tam ar anam UAB-ui, vienai ar kitai VšĮ. Tik klausimas, kodėl nė vienam aplinkos ministrui, kurie keičiasi ir pradžioje baudžiasi daug ką reformuoti, toks klausimas nekyla?“ – klausia jis.

Politinės karjeros vingiai

Įdomu tai, kad dabartinis aplinkos ministras K.Mažeika kritiką pirmtakui ėmė reikšti tik po to, kai užėmė šio vietą, o paaštrėjo ji tuomet, kai K.Navickas nutarė šturmuoti Seimą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąraše.

Įdomu ir tai, kad K.Navickui būnant Aplinkos ministru konservatoriai jį vanojo įvairiausiais klausimais. Po interpeliacija K.Navickui buvo pasirašę ne kokie nors atskiri TS-LKD frakcijos nariai, o visas jos elitas: Rasa Juknevičienė, Jurgis Razma, Antanas Matulas, Paulius Saudargas, Vytautas Juozapaitis, Kazys Starkevičius, Agnė Bilotaitė, Laurynas Kaščiūnas, Andrius Navickas, Stasys Šedbaras, Andrius Kupčinskas, Sergejus Jovaiša ir Edmundas Pupinis.

„Pateiktų klausimų gausa ir įvairovė Aplinkos ministro atsakomybės srityje rodo besikaupiančių ir gilėjančių problemų masę. Ar sutinkate, kad tokiomis aplinkybėmis geriausia išeitis – Aplinkos ministro atsistatydinimas iš užimamų pareigų, tuo labiau, kad yra galimybė grįžti į buvusią darbovietę, kurios finansavimu ES paramos lėšomis daugeliui metų į priekį jau pasirūpinta?“ – interpeliacijos pabaigoje rašė minėti konservatoriai su kolegomis iš kitų frakcijų, turėdami omenyje jau minėtą BAF.

Konservatoriai kartu su kitais kolegomis kaltino ministrą negebėjimu spręsti atliekų tvarkymo ir laukinės gyvūnijos apsaugos problemų. Taip pat nurodė blogai vykdžius miškų valdymo reformą, teikus klaidingą informaciją ir t. t. Dar jie tvirtino, kad ministras nesustabdo sveikų medžių kirtimo miestuose ir neužkardo gamtai daromos žalos. Kaip pavyzdį nurodydami situaciją, kuomet 2016 m. gruodį į Nerį subėgo nevalytos nuotekos. Jam prikištas vadybos ir kompetencijos stygius.

Pats K.Navickas „Facebook‘e“ savo nusilenkimą buvusiems aršiausiems priešams linkęs komentuoti kito Navicko žodžiais.

„Skaityti apie save visad nejauku, skaitant redaktoriaus įrašą pereina šiurpuliukai. Andriui nemokėjau, neprašiau. Ačiū! Politinė reklama, platinama nemokamai“, – jausmingai porina naujai iškeptas konservatorius.

Gi kiek seniau tapęs konservatoriumi A.Navickas rėžia adoracijas:

„Kęstutis pradėjo gana aktyviai, tačiau po kurio laiko pasirodė ir abejotini sprendimai. Jau paskui, skaitydamas Pancerovo ir Davidonytės žurnalistinį tyrimą, supratau, kokį spaudimą ministrui teko patirti. Gerai pamenu, jog aršiai Kęstutį kritikavau už leidimą padidinti iškertamų miškų kvotą. Jau paskui visi sužinojome tikrąją Kęstučio poziciją šiuo klausimu. Tiesa, jau tik po to, kai Skvernelis jį pabandė paversti „atpirkimo ožiu“ ir iššveitė iš Vyriausybės.

Beje, gerai pamenu TS-LKD frakcijos posėdį, kuriame svarstėme aplinkosaugos problemas, jame dalyvavo dabartinis ministras K.Mažeika ir eksministras K.Navickas. Kontrastas buvo didžiulis. Gerai pamenu savo frazę, ištartą posėdyje viešai: „Kai kalbiesi su Mažeika, įsitikini, kad, lyginant su juo, Navickas buvo vos ne svajonių ministras.“

Kęstučio ir TS-LKD santykiai susiklostė nelengvai. Esame išsakę daug kritikos Kęstučiui – nustebino, kad jis nuo kritikos nebėgo, bet drąsiai stojo į atvirą diskusiją ir buvo klausimų, kurie įrodė, kad kritika neteisėta. Diskusijoje Kęstutis suprato, kad mums aplinkosauga ir „žalioji“ ekonomika tikrai rūpi, o ne apsimetinėjame dėl mados. Mes visi supratome, kad Kęstutis yra puikus ekspertas ir drąsus žmogus, kuris nebijo „plaukti prieš srovę“.

Valdžios instinktas

Čia dera pasakyti, kad K.Navicke prabudęs konservatizmas ir konservatoriuose ūmai suvešėjęs „žalumas“ yra savaip dėsningi. Meilė iš reikalo buvo matyti jau tada, kai medienos verslo lobistų spaudimu Seime buvo prastumta urėdijų reforma ir atvertas kelias prie barbariško artėjančiam miškų kirtimui. Tada šią K.Navicko kuruotą reformą padėjo įteisinti ir TS-LKD frakcija.

Šiandieninis K.Mažeikos ir jo pirmtako apsišaudymas „Facebook‘e“, deja, primena kiek vaikišką mėtymąsi kankorėžiais arba gniūžtėmis. Į klausimus, ar vis dar ketinama ieškoti galų teisėsaugoje, dabartinė AM vadovybė net nebereaguoja. K.Navickas vadina K.Mažeiką „gamtos plėšiku“ dėl sumanymo leisti limituotai žvejoti Žuvinto rezervate, o buvęs bendražygis nelieka skolingas.

„Ponui Navickui galiu tik priminti, kad jis žadėjo atverti Punios šilą kaip rezervatą grybauti, uogauti ir žvejoti vietiniams, bet gavo interpeliaciją Seime iš konservatorių. Dabar tapus konservatorių kandidatu pasikeitė ir retorika“, – barasi K.Mažeika.

Tiesa ta, kad vykdant garsųjį nendrinukės projektą, pats K.Navickas leido Žuvinte visokiems savanoriams gaudyti vabalėlius, nors šiaip pilnavertis rezervatas turėtų būti apsaugotas nuo bet kokios žmogaus veiklos ir apsiriboti nebent turistų takeliu bei apžvalgos aikštele. Tokio Lietuvoje tiesiog nėra ir turbūt dar ilgai nebus. Esminis buvusiems ir esamiems bendražygiams bei priešams išlieka valdžios instinktas. Todėl visi pagrūmojimai ištirti, atrasti galus ir nubausti lieka triukšmais. Aplinkos ministerijai dar niekad nevadovavo ministras, kuriam gamta rūpėtų labiau nei vienokio ar kitokio verslo interesai – medkirčių, medžiotojų ar atliekų tvarkytojų. Ir artimiausioje ateityje nieko panašaus nenusimato.

Kažkoks išskaičiavimas yra

kiaulakis

Giedrius Kiaulakis, politikos apžvalgininkas

Anokia čia naujiena Lietuvoje, kad kojines daugelis mėgsta keisti kiek rečiau nei partijas. K.Navickas juk tikrai dar ne čempionas, o tik mokosi. Kas link konservatorių, tai jie jau seniai darosi panašūs į tuos, kuriuos vadiname „ūsuotais bebrais“. Anksčiau visokie nubyrėjėliai nuo kitų sąrašų buvo susiurbiami ir kanalizuojami per dabar jau skilusią socialdemokratijų partiją ir dažniausiai sėkmingai nuskęsdavo sąrašo dugne arba neperspektyviose apygardose. Galimybė K.Navickui laimėti Klaipėdoje yra tokia infuzorinė, kokią Artūras Zuokas kadaise turėjo Kėdainiuose prieš Viktorą Uspaskichą. Aišku, eiti pas tuos, kurie tave laikė kone šėtono išpera, yra savigarbos ir partijos pozicijos nuoseklumo klausimas, bet šios valiutos seniai nukainotos. Aišku, koks nors išskaičiavimas turbūt yra. Kadangi vaikinas gabus akumuliuoti lėšas ir suktis ten, kur dideli interesai, gal padės ir TS-LKD finansams – kas žino?“

 

Rekomenduojami video