Jungtinių Tautų (JT) neįgaliųjų teisių komitetas, pirmą kartą vertinęs, kaip Lietuva įgyvendina Neįgaliųjų teisių konvenciją, pabrėžė, kad valstybė neužtikrina žmonių su negalia teisių į savarankišką gyvenimą visose socialinio gyvenimo srityse. Anot jų, neįgalieji izoliuojami švietimo sistemoje, darbo rinkoje, neužtikrinamas sveikatos paslaugų prieinamumas, nepritaikyta fizinė aplinka.

Išvadose ypač neigiamai vertinamas vaikų su negalia mokymas namuose. Lietuvos neįgaliųjų forumo duomenimis, apie pusė vaikų mokomi izoliuotai, apie 50 procentų mokyklų nepritaikytos judėjimo negalią turintiems žmonėms.

„Iš tiesų Lietuvoje vyrauja labai tendencingas medicininis požiūris, kad mes nustatom sutrikimą, diagnozę, kažkokį fizinį trūkumą ir pagal tai vertiname, kad žmogus yra nedarbingas, nes nedarbingi yra dažnai rateliuose judantys žmonės ir jie labai riboti, nes kuris darbdavys norės įdarbinti pavadintą nedarbingą asmenį pas save darbovietėje“, – teigė asociacijos Lietuvos neįgaliųjų forumas prezidentė Dovilė Juodkaitė.

Neįgalieji Lietuvoje tik formaliai įtraukiami priimant sprendimus, susijusius su jų teisėmis, teigia neįgaliuosius atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovai.

„Su mumis tarsi kalbasi, mes esame įtraukiami į darbo grupes, bet jaučiame, kad tai yra labai formalus įtraukimas, nes jeigu mes esame išklausomi, tai nebūtinai išgirstami, jeigu mes pateikiame savo rekomendacijas, tai nebūtinai jos yra įgyvendinamos“, – trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė Asociacijos Lietuvos neįgaliųjų forumas prezidentė Dovilė Juodkaitė.

Pasak jos, nors valstybė teigia, kad bendradarbiavimas vyksta, neįgaliųjų organizacijos nesijaučia esančios lygiavertės partnerės, valstybė nesistengia užtikrinti galimybės neįgaliesiems išsakyti savo poziciją tarptautinėse organizacijose, neparūpina jiems vertėjų iš gestų kalbos ar informacijos pateikimu tokia forma, kad su ja galėtų susipažinti ir regėjimo ar klausos negalią turintys žmonės.

„Akivaizdžiai mažinamos jų galimybės pasisakyti ir aktyviai dalyvauti“, – teigia D. Juodkaitė.

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovė Dana Migaliova pastebėjo, kad Lietuvoje neužtikrinant tinkamų sąlygų mokytis neįgaliems vaikams, daugiau kaip pusę jų tenka ugdyti specialiose mokyklose, o 400 vaikų skiriamas mokymas į namus, kuris, pasak neįgaliųjų atstovės, yra be gali brangus ir neefektyvus.

„Tėvai priversti savo vaikus auginti namuose ir džiaugtis tuo, ką valstybė duoda. (...) Mes prisirašėme gražių popierių – teisės aktų, poįstatyminių aktų ir leidžiame sau jų nevykdyti“, – kalbėjo D. Migaliova.

Ji atkreipė dėmesį, kad sutrikusio intelekto vaikai mokyklose mokomi akademinių dalykų, kurių gyvenime pritaikyti negalės. Tuo tarpu visame pasaulyje tokius vaikus moko, kaip nueiti į parduotuvę, kaip atpažinti pinigus ar pasigaminti maisto.

Neįgaliųjų atstovai atkreipia dėmesį ir į tai, kad neįgalius asmenis slaugantiems artimiesiems nesuteikiama pagalba, nesudaromos sąlygos dalyvauti darbo rinkoje, nepakankamai finansuojami dienos centrai neįgaliesiems.

„Mamos ir šiandien negali net susirgti, nes nebus, kas pagelbės prižiūrint jų neįgalų vaiką“, – pabrėžė D. Migaliova.