LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Specialistai su nerimu stebi kasdienius naujų nustatomų COVID-19 atvejų skaičius, mat tokių jų neregėjo nuo sausio pabaigos, o kai kurios ligoninės sunkiai talpina pacientus. Nors karantino išvarginti žmonės į ribojimus vis labiau žiūri pro pirštus, gydytojai įspėja, kad ne tik skiepijimo tempas, bet ir pačių gyventojų elgesys lems, kaip greitai sulauksime naujų laisvinimų.
Nors „juodžiausios“ pagal sergamumą koronavirusu šiandien yra pietinės ir pietryčių savivaldybės, o padėtis vakarinėje ir šiaurinėje Lietuvos dalyje geresnė, visgi daugumoje savivaldybių fiksuojamas pandemijos augimas. Kaip prognozavo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, visa šalis gana greitu tempu juda į „juodąją zoną“.
Į ją ji pateks, jei 14 dienų 100 tūkst. gyventojų tenkantis naujų COVID-19 atvejų skaičius viršys 500 (šiuo metu jis siekia 452) arba teigiamų tyrimų dalis per 7 dienas bus 10 proc. (šiuo metu – 6,6 proc.). Kaip padėtį apibendrino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė, situacija Lietuvoje nelabai smagi ir didesnio pagerėjimo galima tikėtis nebent labiau atšilus orams.
„Reali situacija tokia, kad jau mėnesį laiko gyvename taip, kad pusėje Lietuvos stebimas eksponentinis atvejų augimas. Reiškia, kad daugėja atvejų – kiekvieną dieną yra registruojamas dvigubas, o jei kalbėtume apie Vilniaus apskritį – net trigubas atvejų skaičiaus augimas. Ir nebuvo per šį mėnesį, kad atvejų skaičius per 7 dienas kristų, jis kiekvieną dieną vis didėjo, keitėsi kilimo tempas – tai 15, tai 20 proc. atvejų buvo daugiau“, – „Žinių radijo“ eteryje situaciją komentavo ji.
Gydytoja pridūrė, kad nerimą kelia toliau plintantys atvejai šeimose ir darbovietės. Anot jos, protrūkiai šeimose yra itin aktualūs, nes žmonės susirenka ir įvairiausių socialinių vietų – tiek ugdymo, tiek darboviečių: „Vėliau jie išeina į tas atskiras vietas. Ir, kas labiausiai neramina, ikimokyklinėse ugdymo įstaigose registruojami gausesni protrūkių atvejai – per savaitę būna apie 45 naujus atvejus.“
D. Razmuvienė neatmetė galimybės, kad daugiau atvejų šeimose galėjo nulemti ir ilgasis šventinis savaitgalis, padidėjęs gyventojų mobilumas ir greičiau plintanti britiškoji viruso atmaina.
Atvejų šuolio kaip žiemą nežada
Dar kovą teikęs prognozes trims pandemijos vystymosi scenarijams, LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas praėjusią savaitę šoktelėjus naujų atvejų skaičiams siūlė kiek palaukti, kad praėjus kiek daugiau po Velykų ilgojo savaitgalio būtų galima matyti tikrąją situaciją. Jis prognozavo, kad atvejų skaičius dar kurį laiką augs, tačiau pavyks išvengti pesimistinio scenarijaus, pagal kurį žadėti ir 3–4 tūkst. atvejų per dieną.
„Simptominių atvejų augimas – vienas ženklų, kad turime pandemijos augimą. Visgi turime pasiruoši, kad dar kurį laiką šis skaičius gali didėti. Bet, tikėkimės, jis nebus labai aukštas ir vakcinacija, šiltas oras padarys savo“, – sakė M. Stankūnas.
Nors atvejų augimas jau stebimas savaitę, gydytojas infektologas prof. Alvydas Laiškonis tvirtino, kad labai daug atvejų artimiausiu metu tikėtis nereikia.
„Buvo šventinis ilgasis savaitgalis, prieššventinės dienos, kada žmonių kontaktų daugėja, tai ir matosi padidėjęs sergamumas ir nieko nepadarysi. Tačiau nemanau, kad galima tikėtis daugiau atvejų. Nes ir daugiau skiepų atvežama, o kuo daugiau bus paskiepyta, reiškia, kad mažės sergamumas. Taip pat dalis yra persirgusiųjų“, – kalbėjo jis.
Visgi vertindamas dabartinius duomenis Vyriausybės ekspertų tarybos narys, duomenų analitikas dr. Vaidotas Zemlys-Balevičius teigė, jog nėra ženklų, kurie leistų teigti, kad situacija gerėja.
Kita vertus, jis vėlgi sutiko, kad didelio atvejų šuolio sulaukti nebeturėtume. „Dabartiniai duomenys prieštarauja hipotezei, kad viskas bus gerai ir situacija yra gerėjanti. Be abejo, jei lyginsime su tuo, kas buvo rudenį, tai augimai buvo aukštesni. Taigi nors yra atvejų augimas, ribojimai, nors jų ir daug kas nebesilaiko, sumažino augimo spartumą.
Šiaip stabilus atvejų augimas yra stebimas pastarąsias 4 savaites, jį daugiausiai iš esmės palaikė Vilnius.
Antradienio duomenys lyg ir rodo, kad čia augimas sustojo, bet tą „estafetę“ sostinė perduoda kitiems miestams – Kaunui, Klaipėdai. Sunku labai prognozuoti, kiek tų atvejų gali kilti. Iki 2–3 tūkst. gal nepakils, bet mano teikta prognozė, kad mėnesio gale gali būti 1,5 tūkst. – visai realu“, – sakė jis. Analitikas pridūrė, kad jei būtų pavykę 100 proc. vakcinuoti didžiausioje rizikoje esančius vyresnio nei 60 m. amžiaus asmenis, aukštesnius atvejų skaičius būtų galima toleruoti: „ Nes tada jei ir žmonės užsikrečia, serga, bet pasekmė – užkištų ligoninių ar mirčių nebūtų.“
Dauguma atsipalaidavo ir nesuvokia ligos sunkumo Nepaisant to, kad veik kasdien nustatomų atvejų skaičiai tapo keturženkliais, nesiliauja diskusijos, kad įprastos karantino priemonės vis labiau išsisemia, dalis prekybininkų širsta kol kas tik maitinami pažadais dėl didesnio atvėrimo. Juo labiau neaišku, kada vėl duris galėtų atverti maitinimo įstaigos ar vykti kultūriniai, pramoginiai renginiai. Visgi paklaustas, kiek ilgai dar gali tekti gyventi karantine, A. Laiškonis teigė, kad griežto karantino jau nelikę, o tik dalis apribojimų.
„Karantino realiai nebeturime, o tik apribojimus. Karantinas buvo tada, kada buvo apribotas judėjimas, bendravimas, o dabar jau nebegalime sakyti, kad turime karantiną, nes veikia ir grožio įstaigos, ir parduotuvės, ir į parodas nueiti galima. Jau ir sporto renginiai judinami, aišku, dar į kavines, teatrą ar kiną nueiti negalima“, – sakė jis.
Profesorius Laiškonis mato nerimo ženklus: epidemija šiemet nesibaigs, o Lietuvoje turime didelę bėdą
Kaip pabrėžė pašnekovas, kuo mažiau karantino ir ribojimų lieka, tuo viskas labiau priklauso nuo pačių žmonių sąmoningo elgesio, jų supratimo. „Dauguma visgi neįsivaizduoja šios ligos sunkumo ir jos pasekmių. Žmonės yra atsipalaidavę, vyksta vakarėliai. Kelis jų sugavo, o kiek yra tokių, kur sueina 5–6 šeimos sodybose – to policija nesužiūrės, čia tik žmonės gali patys susivokti“, – sakė A. Laiškonis.
Paklaustas, ar galbūt vasarą galėsime gyventi kiek laisviau, nesant tiek apribojimų, gydytojas kol kas prognozavo atsargiai: „Jeigu viskas tęsis kaip dabar, kai žmonės atsipalaidavę, tai iš tų apribojimų neišeisime, nes virusas niekur nedings.“
Vakcinuojant jaunesnius galėtų atsiverti daugiau veiklų A. Laiškonis visgi kartu pažymėjo, kad situacija keičiasi labai dinamiškai, o didesnių atlaisvinimų leistų tikėtis spartesnė vakcinacija. „Štai jau buvo pasirodžiusi žinia, kad bus kviečiami skiepytis ir vyresni nei 55 m. – juk šioje amžiaus grupėje, kaip sako, Vilniuje ir Kaune dabar virusas daugiau ir plinta. Tai jei vakcinavimas būtų nuo 55 m., savaime aišku, apribojimai gali būti mažinami. Bet jei tai sustabdome, negalime atleisti apribojimų, nes sergamumas didėja. Visgi, manau, kad 4 tūkst. tikrai nepasieksime, nes jau yra tiek vakcinuotų, tiek persirgusių žmonių“, – kalbėjo A. Laiškonis.
Jo teigimu, jau paskiepijus 30–40 proc. senjorų būtų laikas galvoti apie daugiau kontaktų turinčios visuomenės dalies skiepijimą. „Ypač tie senjorai, kurie yra kaimo regionuose, kur jų ieškoti nereikia vien dėl to, kad priklauso tam tikram amžiui, galbūt visgi reikėtų atkreipti dėmesį į tuos, kurie kontaktuoja, į darbo kolektyvus. Aišku, vakcinų tam turi pakakti“, – komentavo gydytojas.
Spaudžia atverti bent lauko kavines
Nors vis daugiau mokslinių duomenų patvirtina ultravioletinių spindulių poveikį inaktyvuojant viruso veikimą, pašnekovas daug optimizmo dėl oro teigiamo poveikio viruso mažesniam plitimui teigė kol kas nematantis: „Meteorologinės sąlygos nėra palankios, pavasaris vėlyvas, tad gal tik gegužės mėnesį daugiau saulės atsiras.“ Visgi akivaizdu, kad vos kiek atšilęs oras ne tik išgena gyventojus į miestų gatves ir parkus, bet ir skatina užsisakius maisto jį skanauti tiesiai ant suoliukų. Matydami tokį žmonių elgesį verslininkai gūžčioja pečiais ir prašo leisti pradėti aptarnauti žmones bent lauke.
