Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Naujas išmokų planas: kam gyvenimas bus sotesnis?

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pristatė naujo laikotarpio tiesioginių išmokų planą, kuriame nemažai pokyčių. Jis kelia ūpą šeimos ūkiams, dirbantiems iki 100 ha plotus, nes jiems tektų daugiau paramos. Tačiau žemės ūkio bendrovių atstovai perspėja, kad naujas išmokų skirstymas gali dar labiau nusmukdyti žemės ūkio gamybą. Taip pat nuogąstaujama, kad suaktyvės išmokų medžiotojai. Numatytos didesnės išmokos ir jauniesiems ūkininkams, tačiau bendras biudžetas jiems nesikeičia, nors Europos Komisija (EK) leidžia jį padidinti.

Emocijos dėl naujo plano

Naujas tiesioginių išmokų skirstymo planas sulaukė daug prieštaringų vertinimų. Tai gana įprasta žemės ūkio sektoriaus dalyvių reakcija, nes Lietuvoje yra didelis ūkių poliarumas, taigi, ir priešingi interesai.

Projekte numatyta nemažai svarbių pokyčių dėl pirmųjų hektarų rėmimo, susietosios paramos skirstymo ir išmokų jauniesiems ūkininkams.

Didesnę išmoką už pirmuosius hektarus siūloma mokėti už pirmuosius50 ha (buvo už pirmuosius 30 ha) – ūkiai papildomai gautų vidutiniškai 76 eurus. Mažiausiems ūkiams, dirbantiems iki 10 ha, papildoma išmoka siektų 65 eurus, daugiausia papildomai gautų 30–50 ha ūkiai– 99 eurus.

Asociatyvi nuotr.

Padidinus pirmųjų hektarų rėmimą iki 50 ha, didesnes išmokas gautų ūkiai, dirbantys iki 108 ha. Tai būtų naudinga beveik 96 proc. ūkių ir sudarytų 19,5 proc. tiesioginių išmokų voko – 111,1 mln. eurų. 2019 metais pirmiesiems hektarams buvo skirta 15 proc. tiesioginių išmokų voko – 77,55 mln. eurų.

Didinamos išmokos ir jauniesiems ūkininkams. Dabar už hektarą jie gauna papildomą 54 eurų išmoką, kuri 5 metus bus mokama už mažesnį nei 90 ha plotą. Projekte siūlomi du variantai: išmoką didinti iki 139 arba 173 eurų už pirmuosius 50 ha. Tokios išmokos būtų mokamos 7 metus. Tai sudarytų 2–2,5 proc. išmokų voko. Iš esmės biudžetas jauniesiems ūkininkas nepadidėtų, nes ir dabar jų išmokos sudaro 2 proc. visų išmokų.

Daugiausia emocijų sukėlė siūlymas dėl susietosios paramos perskirstymo. Nuo 2022 metų pasiūlyta didinti susietąsias išmokas pieninių karvių laikytojams, daržovių atvirame grunte ir vaisių augintojams. Išmoka už pienines karves didinama nuo 114,9 iki vidutiniškai 180 eurų, priklausomai nuo ūkio dydžio. Daugiausia norima mokėti ūkiams, laikantiems 50–150 karvių.

Daržininkams vietoj 280 eurų siūloma mokėti 500 eurų už hektarą, vaisių augintojams išmoka būtų didinama nuo 237 iki 386 eurų už hektarą.

Nesikeistų išmokos mėsinių galvijų, mėsinių avių, pieninių ožkų, cukrinių runkelių ir sėklinių bulvių augintojams. Mažėtų išmokos už baltyminių augalų auginimą, taip pat ženkliai mažinamos dosnios išmokos už uždaro grunto (šiltnamių) daržoves – nuo 265 900 iki 6000 eurų už hektarą.

Siūloma nutraukti paramą sertifikuotų sėklų augintojams ir už pieninių veislių bulius.

Asociatyvi nuotr.

Skaičiai gali keistis

ŽŪM Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vyriausiasis patarėjas Artiom Volkov pabrėžė, kad tai tik pirminis variantas, pateiktas svarstymui. „Šis planas nepatvirtintas reglamentu, dėl jo bus diskutuojama ir viduje, ir EK. Gali būti reglamentu pakeistos išmokų voko proporcijos, tad visi skaičiai būtų koreguojami.Čia labiau atsispindi pačios paramos kryptys, o ne konkretūs išmokų dydžiai“, – „Valstiečių laikraščiui“ aiškino ŽŪM atstovas ir pridūrė, kad projektas parengtas remiantis Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto skaičiavimais ir analize.

Jis pabrėžė, jog išmokos labiau orientuojamos į smulkius ir vidutinius šeimos ūkius tam, kad jie gamintų produkciją, būtų gyvybingi ir pelningi, o ūkininkavimas būtų pagrindinė jų veikla. Tačiau bus stebima ir kontroliuojama, kad jie netaptų tik paramos gavėjais ir nesuaktyvėtų išmokų medžiotojai.

„Tokios išmokų skirstymo kryptys pasiūlytos atsižvelgiant į mums svarbius kriterijus. Vienas svarbiausių – apsirūpinimas vietine produkcija. Kiti kriterijai – remti besitraukiančius ir produkcijos perdirbimui bei eksportui svarbius sektorius“, – vardijo A.Volkov.

Bėda – išmokų medžiotojai

Kaip naują išmokų planą vertina žemdirbių savivaldos organizacijų atstovai? Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė palaiko siūlymą didinti susietąsias išmokas daržovių sektoriui, tačiau iškart perspėja, kad reikės griežtos kontrolės ir pastangų, kad būtų galima sugaudyti išmokų medžiotojus. „Kiekvienam sektoriui bus numatytas tam tikras lėšų krepšelis. Kuo daugiau bus išmokų medžiotojų, tuo mažiau pinigų gaus sąžiningi prekinės produkcijos gamintojai.Be to, mūsų sektoriui priskirti braškių augintojai. Tarp jų taip pat nemažai pseudo augintojų, kurie pirmaisiais metais dar nuima derlių, o vėliau jau kaip Dievas duoda, bet išmokas pasiima“, – ūkininkavimo niuansus atskleidė daržininkų atstovė.

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) vadovas Vidas Juodsnukis sakė, kad naujas išmokų perskirstymas įkvėptų kaimui gyvybės, paskatintų šeimos ūkius daugiau gaminti ir vienytis į kooperatyvus. „Briuselis leidžia didesnes išmokas mokėti už pirmuosius 50 ha, priklausomai nuo situacijos valstybėje – pajamų lygio, socialinės atskirties ir pan. Lietuvoje atskirtis tarp ūkininkų – pati didžiausia visoje ES. Padidinus išmokas iki 50 ha, laimėtų daugiau nei 90 000 ūkių. Aišku, šiek tiek nukentėtų bendrovės, bet tai laikinas tvarinys. Jos turi išmokti gyventi iš gamybos masto. Jeigu verkia krokodilo ašaromis, kad be išmokų negali išgyventi, tai kam tos bendrovės reikalingos“, – rėžė šeimos ūkių atstovas.

Gali būti tik pažadai

V.Juodsnukis priekaištavo, kad stambieji ūkiai spekuliuoja vadinamaisiais sofos ūkininkais. „Nacionalinė mokėjimo agentūra padarė analizę, kad apie 5000 ūkininkų,kurie deklaruoja tik pievas, galimai yra sofos ūkininkai. Tačiau jie yra įforminę žemės nuomą, jų pievos yra geros agrarinės būklės. ES nereikalauja gaminti ir laikyti karvių, tai mūsiškiai sugalvojo“, – pievų turėtojus gynė ūkininkas.

LŠŪS vadovas neabejoja, kad smulkieji ūkiai gamins produkciją, jeigu apsimokės. „Lietuvoje buvo sudarytos tokios rinkos sąlygos, kad visi smulkieji ūkininkai tapo pigios žaliavos tiekėjais. Kam gaminti, jeigu moka pigiau savikainos? Kai nėra lėšų, negali steigti ir kooperatyvų“, – konstatavo V.Juodsnukis.

Jis priminė, kad prieš keletą metų Lietuvoje įgyvendintame projekte dalyvavę Vokietijos mokslininkai padarė išvadą, jog mūsų ūkininkai nesikooperuoja dėl pajamų stokos. „Jeigu apsimokės gaminti, jie gamins. ES dominuoja šeimos ūkiai, kurie pagamina 80 proc. produkcijos ir yra susivieniję į kooperatyvus. Tai yra tinkamos valstybių politikos rezultatas. Pavyzdžiui, Vokietijoje per šimtą metų ūkininkai buvo skatinami kooperuotis ir botagu, ir saldainiu“, – teigė LŠŪS vadovas.

Siekį daugiau remti smulkius ir vidutinius šeimos ūkius palankiai įvertinęs V.Juodsnukis vis tik abejojo, kad tokie planai virs kūnu. „Prieš rinkimus politikai daug ko prižada, bet tų pažadų netęsi, todėl šis projektas gali neatpažįstamai pasikeisti. Taip jau nekartą yra buvę“, – džiaugtis neskuba šeimos ūkių atstovas.

Asociatyvi veidaknygės nuotr.

Bijo, kad nusiris gamyba

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis sakė neskubantis vertinti naujo išmokų projekto, nes kol kas svarstymams pateiktas tik pirminis variantas. Jis taip pat siūlė nepamiršti priešrinkiminio fono. Pasak LŽŪBA vadovo, pasikeitus valdžiai, keičiasi ir politika. Po rinkimų reikės realiai gyventi ir galvoti, kaip grąžinti paimtus didžiulius kreditus.

„Esu ilgametis žemdirbys ir galiu pasakyti, kad jeigu liks kaip numatyta, nieko gero Lietuvai nebus. Jau dabar Lietuvos žemės ūkio gamybos rodikliai prasčiausi ES. Per pastarąjį laikotarpį nusiritome labai žemai,mus aplenkė Latvija ir Estija. Sako, kad reikia lygiuotis į Daniją, kur pajamos iš vieno hektaro siekia 4000 eurų, o pas mus – apie 800 eurų“, – palygino P.Puskunigis.

Jis pabrėžė, kad smulkieji ūkiai iki šiol gaudavo didesnes išmokas ir stambieji tam neprieštaravo. „Bandoma pateikti, kad užstojame jiems saulę, bet tai tik propaganda“, – tikino Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas.

Ko reikiaLietuvai?

Pasak P.Puskunigio, svarstymams laiko dar yra pakankamai, tačiau reikia apsvarstyti daug klausimų. „Turėsime išsiaiškinti, ko mums reikia ir kas labiau apsimoka. Žinome, kad į mažus ūkius investuotas euras duoda 69 centus grąžos. Taigi, būtina įvertinti ekonominį efektą, taip pat žaliojo kurso reikalavimus. Jeigu pradės masiškai nykti perspektyvūs ir pažangūs ūkiai, daug investavę į aplinkai draugiškas technologijas bei techniką, kuri pagal žemės tyrimus tręšia kiek ir kur reikia, bus liūdna. Tai brangi ir sudėtinga technika, kuri 100 ha ūkyje neatsiperka. Kai kuriuose smulkiuosiuose ūkiuose viso to nėra ir vargu ar kada bus įmanoma tai įgyvendinti“, – teigė jis.

LŽŪBA prezidentas ragina įvertinti ir mokestinį aspektą. „Reikia neužmiršti konkurencijos tarp ūkių. Dabar palyginkime jų sumokamus mokesčius: 2018 metų duomenimis, bendrovės iš vieno hektaro sumokėjo 147 eurus mokesčių, o ūkininkų ūkiai – 49 eurus. Skirtumas akivaizdus“, – skaičiavo jis.

P.Puskunigis užsiminė apie grėsmes, kad išmokos gali būti išdalintos tiems, kas negamina produkcijos, ir jaunųjų ūkininkų rėmimo problemas. „Jaunųjų ūkininkų skaičiai Lietuvoje yra nerealūs ir visi tai žino.Kiek jų yra iš tikrųjų? Daugiausia mažų ūkių įregistruota Vilniaus apskrityje. Bijau, kad šioje srityje yra daug neskaidrumo. Aišku, turime jaunųjų ūkininkų, kurie nori ir gali ūkininkauti, Lietuvai jų labai reikia. Bet kaip išgryninti,kad pinigai pasiektų būtent tuos jaunus ūkininkus, ekologinius bei mažus ūkius, kurie tikrai dirba ir ūkininkauja?“ – problemas minėjo LŽŪBA prezidentas.

Kad nekeltų balso

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) pirmininkas Vytautas Buivydas naujame išmokų plane mato poslinkį į geresnę pusę, nes orientuojamasi į mažesnius ūkius. Jis priminė, kad Lietuvoje yra 107 000 ūkių, deklaruojančių iki 100 ha plotus.

„Tačiau problema ta, kad keli tūkstančiai stambiųjų ūkių visais finansiniais laikotarpiais susigriebdavo didžiąją paramos dalį. Kad ir kaip gražiai beatrodytų ateities portretas, pati ŽŪM pripažįsta, kad 20 proc. pareiškėjų vis tiek pasiims 83 proc. bendro tiesioginių išmokų biudžeto. Taigi,mažesniems ūkiams vėl teks trupiniai, nes daug žemių sukoncentruota saujelės žmonių rankose“, – esminę problemą įvardijo V.Buivydas.

Pasak jo, kiek bekalbėtume apie bendrą kaimo strategiją, situacija mažai keičiasi. „Valdo stambieji, o smulkiesiems paberiama daugiau trupinėlių, kad nekeltų balso. Taigi tam tikra prasme juos apgauname. Ir dabar tame plane numatytas biudžetas jauniesiems ūkininkams nesikeičia. Didesnės sumos piešiamos dėl to, kad vietoj pirmųjų 90 ha bus remiami pirmieji 50 ha. Taigi,išmokos persiskirstys tik tarp jaunųjų ūkininkų“, – pastebėjo LJŪJS vadovas.

V.Buivydas pabrėžė, kad keičiant rėmimo tvarką blogiau bus tiems, kas pradėjo ūkininkauti nuo nulio. „Jie ūkius plėtė žemės nuomos pagrindais, sudarė ilgalaikes nuomos sutartis, tikėdamiesi, kad didesnės išmokos iki 90 ha bus skiriamos visą laiką, kol jie priklausys jaunųjų ūkininkų kategorijai.Dabar norima pabloginti sąlygas. Matydamas tokį politikos nestabilumą ir ilgalaikės strategijos nebuvimą, jaunimas gali atsisakyti kurti ūkius“, – prognozavo ŽŪR vicepirmininkas.

Jis užsiminė, kad EK įpareigoja jauniesiems ūkininkams skirti ne mažiau kaip 2 proc. ir leidžia išdalinti iki 8 proc. sumos nuo visų tiesioginių išmokų. „Kai suteikiamos tokios galimybės, pamatysime, ar Lietuvai reikalingi jaunieji ūkininkai“, – sprendimo laukia kaimo jaunimas.

Atliepdamas priekaištus dėl jaunųjų ūkininkų rėmimo, V.Buivydas rėžė, kad į šios kategorijos išmokas pretenduoja bendrovių vadovai bei akcininkai, kurie yra jaunieji ūkininkai. „Ar nėra jaunų bendrovių pajininkų ir akcininkų, kurie taip pat pretenduos į jaunojo ūkininko išmokas?Keistas bendrovių atstovų požiūris. Kita vertus, kai dejuojama, kad nėra darbuotojų ir vadovų, tai gerai, kad jaunieji ūkininkai,būdami bendrovių akcininkais bei vadovais, bus paremti ir kaip fiziniai asmenys“, – samprotavo LJŪJS vadovas.

Rekomenduojami video