Tiek žmonių, kiek praėjusios savaitės pabaigoje buvo susirinkę į Vištytį (Vilkaviškio r.), šis miestelis nematė jau daugelį metų. Daugiau nei pusšimtis traktorių ir mažiausiai pusė tūkstančio asmenų, nusistačiusių prieš nacionalinio Suvalkijos (Sūduvos) parko steigimą, pasitiko į susitikimą su vietos gyventojais atvykusį Aplinkos ministrą Simoną Gentvilą. Nors jame kalbėta buvo ilgokai, į visus žemdirbių klausimus ministras taip ir neatsakė. Patys ūkininkai visas valdžios atstovų  kalbas vadina akių dūmimu.

Apie įsipareigojimus nepagalvota

Idėja įkurti Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinį parką pirmą kartą buvo pristatyta dar 2008 m. Tuomet šio regiono gyventojai taip pat tam priešinosi, todėl planų buvo atsisakyta. Praėjus 15 metų vėl buvo prisimintas stalčiuje dūlėjęs dokumentas ir būtent pagal jį pradėtos dėlioti naujosios nacionalinio parko gairės. Pagal dabartinius planus, Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinis parkas turėtų užimti maždaug 35 tūkst. hektarų ir driektis Šakių, Vilkaviškio bei Kalvarijos savivaldybėse. Skaičiuojama, kad į jį patektų daugiau nei 14 tūkst. privačių sklypų.

Projektą įgyvendinti sumąsčiusių Aplinkos ministerijos atstovų teigimu, nacionalinis parkas turėtų padėti išsaugoti unikalias Suvalkijos lygumas bei kalvas, šio regiono simbolį – Šešupės upyną, gamtines ekosistemas. Praėjusią savaitę Vištytyje viešėjęs ministras S.Gentvilas išsakė dar vieną parko steigimo priežastį. Anot jo, Suvalkija iki šiol dar neturėjo nacionalinio parko, tad „šią spragą reikėtų ištaisyti“.

Įdomu tai, kad Vyriausybė Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinio parko planavimo schemos rengimo pradžiai ir planavimo tikslams pritarė dar gruodžio pradžioje, nors su vietos gyventojais apie tai iki tol nebuvo kalbėta. Tampa akivaizdu, kad Suvalkijos regiono žmonės buvo pastatyti prieš faktą ir atsiklausti jų nuomonės suskubta tik šiems pradėjus reikšti nepasitenkinimą. Labiausiai galimiems pokyčiams priešinasi vietos ūkininkai.

„Nepažįstu nė vieno, kuris norėtų šio parko. Mes norime dirbti žemę be jokių draudimų ar apribojimų! Juk ūkininkai turi paėmę paskolas, investavę į žemes, techniką, ūkinius pastatus. Galų gale, yra įsipareigojimai ne tik bankams, bet ir Europos Sąjungai. Mes turime didinti našumus, tačiau kaip tai reikėtų padaryti, jei staiga mūsų žemės taptų nacionalinio parko teritorijomis? Juk čia draudimai veja vieni kitus. Nieko negalima laisvai daryti“, – pasipiktinimo neslėpė Vilkaviškio rajone žemę dirbantis Andrius Mickevičius.

Jei nacionalinis parkas visgi būtų įsteigtas, į jį patektų maždaug trečdalis vyro šeimos valdomų plotų – 80–90 ha.

„Mes ir taip saugome!“

Apie nacionalinio parko steigimą Suvalkijos krašto žemdirbiai nenori galvoti ir dėl dar vienos priežasties. Nemaža dalis aplinkinių teritorijų jau dabar yra įtraukta į Vištyčio regioninio parko valdas, o su šios įstaigos direkcija vietiniai gyventojai teigia sunkiai randantys bendrą kalbą. Anot jų, parko atstovai rūpinasi tik draudimais, o ne pagalba.

Pagal dabartinius planus, Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinis parkas turėtų užimti maždaug 35 tūkst. hektarų ir driektis Šakių, Vilkaviškio bei Kalvarijos savivaldybėse. Skaičiuojama, kad į jį patektų daugiau nei 14 tūkst. privačių sklypų.

„Mums ribojimų ir taip jau pakanka. Akivaizdu, kad nacionaliniame parke jų būtų tik dar daugiau. Pavyzdžiui, yra numatyta, kad įsteigus nacionalinį parką po dvejų metų dešimtadaliu padaugėtų griežto saugojimo teritorijų. Net nepastebėsi, kai vieną dieną jau nebegalėsi šeimininkauti savo teritorijoje!“, – pasipiktinimo neslėpė Vištyčio krašto ūkininkė Onutė Kartavičienė.

Jei Suvalkijos (Sūduvos) parkas būtų įkurtas, į jo teritoriją patektų maždaug 100 ha jos šeimos ūkio valdų. Moteris teigė, kad tiek ji, tiek kiti ūkininkai ir taip saugo gamtą, tad valdžiai visai nereikia kišti čia savo trigrašio.

„Jei randame perinčios pempės lizdą, mes jį tikrai išsaugome. Mums aiškina, kad čia negalima sėti rapsų. Bet jų Vištyčio krašte ir taip niekas nesėja, nes čia žemės – visai nederlingos. Įsteigus parką būtų draudžiama ir melioracija, tad visas kraštas labai greitai užpelkėtų. Aplink mano namus yra net 12 pelkių! Netvarkant žemių, jos labai greitai išplistų“, – teigė O.Kartavičienė.

Privalumai ir draudimai

Vištytyje vykusiame susitikime su Suvalkijos žemdirbiais dalyvavusi Valstybinių saugomų teritorijų tarnybos vadovė Agnė Jasinavičiūtė papasakojo apie pagrindinius nacionalinio parko principus. Jos teigimu, Lietuvoje yra apie 18 proc. saugomų teritorijų. Jose norima išsaugoti jautriausias gamtines, kultūrines vertybes nuo žalingo intensyvaus naudojimo.

Ji taip pat akcentavo, kad saugomose teritorijose lengviau pritraukti investicijas iš ES ir valstybės biudžeto, yra daugiau galimybių gauti kompensacijas už ūkininkavimo apribojimą bei kitas veiklas. Visgi ši informacija susirinkusiųjų neįtikino ir žmonės vienu metu net ėmė garsiai skanduoti: „Parkui ne!“.

Kalbinti ūkininkai teigė nuogąstaujantys, kad nacionaliniame parke apribojimai galios ne tik jiems, bet ir paprastiems gyventojams. Juk saugomose teritorijose galioja griežti reikalavimai sodybų struktūrai, architektūriniams elementams, medžioklės plotams.

„Kiek esu susipažinęs su reikalavimais nacionaliniame parke, ūkininkai žolę pjauti čia gali tik nuo birželio 15 d., kai ši jau nelabai tinkama pašarui. Taip pat ribojamas gyvulių ganymo laikas, jų kiekis tam tikrame plote. Visa tai ne vieną gyvulius auginantį žemdirbį gali priversti trauktis iš šio sektoriaus“, – prognozavo Kalvarijos savivaldybėje ūkininkaujantis Valentinas Zubavičius.

Jam antrino ir O.Kartavičienė, taip pat pastebėjusi daug nelogiškų ribojimų. Ji pateikė pavyzdį, kad nacionalinio parko teritorijoje leidžiama gyvuliams statyti pavėsines, tačiau baigus ganyti jas būtina nugriauti.

„Susitikime su ministru tikėjomės, kad mums bus konkrečiais faktais įvardyti nacionalinio parko privalumai, tačiau to nesulaukėme. Į daugelį mūsų klausimų taip ir nebuvo atsakyta. Nors vėliau ministerija išplatino pranešimą, kad bent laikinai stabdys parko steigimo procedūras, tačiau nenoriu būti bloga pranaše, bet manau, kad visa tai – tik akių dūmimas“, – kalbėjo O.Kartavičienė.

Sieks įtikinti

Susitikime su įsiaudrinusiais Suvalkijos krašto žemdirbiais dalyvavęs Aplinkos ministras S.Gentvilas dar bandė glaistyti situaciją, išsakydamas komplimentų šio regiono ūkininkams, tačiau pastarieji nelabai į tai reagavo. Ministras pabrėžė, kad nežada imtis skubotų darbų, o nacionalinio parko steigimo klausimas bus sprendžiamas palaipsniui, radus bendrų sąlyčio taškų su vietos gyventojais.

„Valstybė nieko nekeis be gyventojų sutikimo. Kaip dirbote žemę, taip dirbsite, kaip turėjote nuosavybę, taip ir turėsite. Vyriausybė davė leidimą steigti nacionalinį parką, tačiau šis teisinis procesas dar nepradėtas, kol neįvyko diskusija su gyventojais. Visa tai turėtų užtrukti apie pusantrų metų“, – teigė S.Gentvilas.

Po susitikimo su vietos gyventojais ministras teigė, kad bendruomenė nepalaiko nacionalinio parko idėjos, nes nesusiklostę santykiai su Vištyčio regioninio parko administracija. Anot jo, tai dar viena priežastis, kodėl kol kas parko steigimas nėra galimas.

Aplinkos ministras užtikrino, kad derlingiausios Suvalkijos krašto žemės, kuriose intensyviai ūkininkaujama, nebus įtrauktos į nacionalinio parko sudėtį. Jis taip pat pažymėjo, kad ūkininkavimo veiklai didelių pasikeitimų nebus. Taip žada ministras S.Gentvilas, kuris po poros metų, po naujų rinkimų, gali ir netekti šio posto. O ką tokie pažadai reikštų naujai atėjusiam ministrui, kuris bus niekam nieko nežadėjęs?

Atsižvelgus į savivaldybių siūlymus, Sūduvos (Suvalkijos) nacionalinio parko teritoriją planuojama papildyti etnokultūriniu požiūriu svarbiais objektais. Kiek valstybei kainuos parko steigimas, kol kas neskelbiama.

P.S. Aplinkos ministerija, nors ir žadėjo pateikti savo atsakymus į VL klausimus, taip ir neatsakė.