Kol vieni kraštiečiai švarino savo aplinką dalyvaudami akcijoje „Darom“, kiti laiką leido miške, mat čia vyko jau eilę metų trunkanti „Nacionalinio miškasodžio“ šventė, kurios metu mišką sodina ne tik miškininkai, bet ir visi norintys. Tądien oras susirinkusiųjų nelepino: medelius ir sodintojus laistė lietus, šildė pavasario saulė. Bet visus suvienijo bendras tikslas – pasodinti medžius. Kad miškai Lietuvoje oštų!

Gražiausia šventė

Kėdainių rajone miškasodis vyko Josvainių seniūnijos Būdų kaimo ribose. Čia susirinkusieji pažymėjo, jog miškasodis tampa didžiausia ir gražiausia pavasario švente.

„Nacionalinis miškasodis“ tapo didžiausia ir gražiausia pavasario akcija, į kurią susirinko visi mylintys mišką.

Džiaugiuosi, kad miškas tapo ne tik miškininkų atsakomybe, bet ir kasmet vis daugiau gyventojų jaučia pareigą prisidėti prie žalesnės Lietuvos kūrimo.

Šios iniciatyvos dėka Lietuvoje papildomai sužaliavo net 748 hektarai miško, kuriuose buvo pasodinta daugiau nei 2 milijonai įvairių rūšių medelių – beveik po medelį kiekvienam Lietuvos piliečiui.

Šiuo metu Lietuvos miškingumas sudaro trečdalį šalies teritorijos – 33,7 %.

„Nacionalinio miškasodžio“ metu kiekvienas norintis galėjo prisidėti prie Lietuvos miškų plotų didinimo ir prie neigiamų klimato kaitos veiksnių švelninimo. Juk kiekvienas medis– svarbus“, – kalbėjo akcijos dalyvė Kėdainių rajone gyvenanti ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje studijuojanti miškininkė, medžiotoja ir gamtos mylėtoja Karolina Ališauskaitė-Armalienė.

Neabejotinai prigis

Susirinkusieji kalbėjo, kad lietingas oras jų geros nuotaikos nesugadino. Geradariai ne tik dirbo, bet ir šnekučiavosi, aptarė šių dienų aktualijas ir užkandžiavo, mat pietūs miške visuomet būna kitokie, išskirtiniai ir gardūs.

„Visi dalijosi gera nuotaika, nepaisant oro sąlygų visi šypsojosi. Kiekvienas mūsų pasodintas medelis neabejotinai prigis, nes visi žmonės susirinko vedami gero tikslo“, – užtikrino K. Ališauskaitė-Armalienė.

Malonu prisidėti

Miškasodyje buvo galima sutikti ir jaunesnių, ir vyresnių žmonių. Štai šventės nepraleido ir aktyvi žinoma kraštietė, ilgametė įvairių organizacijų ir klubų atstovė ir vadovė, dalyvė Kristina Župerkienė. Moteris sakė, kad mišką sodinti lengva nebuvo.

„Buvo išties sunku, bet smagu. Gera kompanija, geri ir gražūs žmonės, skanios vaišės, ko daugiau reikia“, – šypsojosi žinoma kraštietė.

Prisidėjo šauliai

„Nacionaliniame miškasodyje“ buvo galima išvysti ir kraštiečius, vilkinčius kariškas uniformas – akcijai neliko abejingi mūsų šauliai.

„Kėdainių Povilo Lukšio 205 kuopos šauliai parodė, kad ne tik kalbomis ir žygiais mes Tėvynę mylim. Aš Jumis didžiuojuosi“, – pažymėjo ir pats miškasodyje dalyvavęs kuopos vadas Arvydas Ašmontas.