Motinos dieną ne Smilgių ir aplinkinių kaimų gyventojai buvo nemaloniai nustebinti, kai apsilankė šio kapinaitėse. Motinų ir kitų artimųjų kapus lankyti ir sutvarkyti suplanavę žmonės piktinosi, kai Smilgių kaimo kapinių patvoriuose pamatė kalnus suverstų šiukšlių.

Siūlo mokytis iš Biržų

„Gal Pačeriaukštės seniūnijos seniūnui reikia priminti, kad yra tokia Motinos diena. Jis gal nenorėtų, kad jo artimieji tokiose nesutvarkytose ir pilnose šiukšlių kapinėse gulėtų. Reikėtų pasimokyti, kaip dirba Biržų miesto seniūnas. Biržų miesto kapines ir aplinką sutvarko už pašalpas atidirbantys asmenys. Čia visuomet švaru. Deja, neaišku, ką Pačeriaukštės seniūnijoje tokie žmonės veikia. Gal jie darbo metu kuo nors kitu užsiima?“ - piktinosi į redakciją atskubėjusi biržietė.

Pašnekovė sakė, kad daugelį žmonių toks Smilgių kapinėse pamatytas vaizdas šiurpina, bet nedaug kas drįsta kreiptis į seniūną.

Žmones labiausiai piktina tai, kad niekas kapinėse prie aplinkos tvarkymo rankos nebuvo pridėjęs nuo praėjusių metų. Jiems atrodo, kad pavasaris, bundanti gamta ir Motinos diena yra tas laikas, kai kapinėse būtina seniūnui pasirodyti su tvarkdariais.

Problema tęsiasi kelerius metus

„Baisiausia, kad šiukšlynas yra ir prie naujųjų, ir senųjų Smilgių kapinaičių. O to šiukšlyno centre stovi bažnyčia“, - besipiktinantiems netvarka pritarė Smilgių kaimo bendruomenės pirmininkė Danguolė Plentauskienė. Ji sakė, kad, jei ji už darbus gautų atlyginimą, pati kapinaites sutvarkytų. Tačiau dabar turi ir taip daugybę įpareigojimų ir visko padaryti visuomeniniais pagrindais nebespėja ir negali.

„Bėda tęsiasi jau keletą metų. Seniūnas motyvuoja, kad nėra rūšiavimo konteinerių. Bet nemanau, kad čia yra pagrindinė problema. Tiesiog reikėtų atvažiuoti ir šiukšles surinkti“, - kalbėjo D. Plentauskienė.

Jai liūdna, kad tokia situacija buvo per Motinos dieną – tuo metu, kai iš įvairių Lietuvos vietų kapinių lankyti suvažiuoja palaidotųjų artimieji.

Patys nežino, ko nori?

Pačeriaukštės seniūnijos seniūnas Aurimas Frankas stebėjosi, kodėl kilo toks Smilgių kaimo kapinių lankytojų pasipiktinimas. Jis pabrėžė, kad didžiausia bėda yra ta, jog nėra rūšiavimo konteinerių, kurių atvežimas „kažkur užstrigęs“. Pasak seniūno, prie kapinių yra aptvarai, į kuriuos metamos šiukšlės. Problema ta, kad žmonės jų nerūšiuoja. O šiukšlių, jis sutiko, tikrai yra.

Seniūnas pripažino, kad kapinėse pastaruoju metu jis tikrai nesilankė. Žolę pjauti teritorijose pradės tik šią savaitę. Pavasarį vykusi akcija „Darom“ buvo probleminė, nes nebuvo kaip išvežti surinktų šiukšlių.

A. Frankas pabrėžė, kad pavasarį smilgiškiams buvo davęs ir žoliapjovę, kad apsipjautų, ir maišų šiukšlėms surinkti. Bet kodėl niekas nepajudėjo į priekį, jis nesupranta.

„Patys nori ir nežino ko. Būdavo, kai prie kapinių foteliai mėtydavosi, o piktinamasi, kad niekas šiukšlių neišveža“, - taip situaciją įvardijo seniūnas.

Aurimui Frankui keista, kad taip greitai užpildomi kaime stovintys rūšiavimo konteineriai, kai bene visi gyventojai turi savo individualius.

„Kaimas atokus, svetimi šiukšlių neatveža“, - įsitikinęs seniūnas.

 Ne viską lemia pinigai

Pirmadienis Smilgiuose buvo labai šviesus. Saulės, žalumos ir žydėjimo užlietame kaime stovinti bažnyčia atrodė kaip ramybės sala, puoselėjama gyvųjų rūpesčiu. Skrupulingai tvarkomas bažnyčios šventorius, prižiūrimi mediniai koplytstulpiai liudijo tikinčiųjų bendruomenės gyvybę. Salą primenanti bažnyčia ir jos šventorius tarsi atsidūrę kapinių viduryje. Ramybėje besiilsinčių žmonių kapelius tvarkantys artimieji, išvydę korespondentę, smalsavo, kas ją domina. Išgirdę, kad atvykimo tikslas – pamatyti, kaip atrodo

Pačeriaukštės seniūnijos tvarkoma kapinių aplinka, žmonės pratrūko kalbėti.

Tačiau ir be jų žodžių buvo akivaizdu, ką apie seniūniją sako šalia kapinių riogsančios įvairių atliekų krūvos. O jos kupinos visko – ir stiklo, ir plastmasės, ir šakų bei kitų gamtinių atliekų.

Vyriškis pasakojo, kad seniūnijos atsiunčiami darbininkai, kurių būna po penkis ar šešis, po kelias valandas prasėdintys ir prarūkantys prie šalia vieno iš kapinių sąvartynų esančio rūsio.

„Seniūnui sakėm, o jis mums atgal – prie kiekvieno darbininko stovėti negalintis“, - porino žmogus.

Sutiktos moterys nenorėjo su seniūnu sutikti, jog visos problemos kylančios esą dėl to, kad seniūnijai skiriama mažai pinigų. Taip seniūnas susirinkime kalbėjęs.

Tačiau smilgiškės galvoja, kad ne dėl pinigų dejuoti, o seniūnijos reikalais labiau pasidomėti A. Frankui reikėtų. Žmonėms atrodo, kad seniūnui jie rūpintys tiek pat, kiek ir atliekos prie kapinių.

„Pernai moterytė kapines prižiūrėjo, tai į maišelius stiklą, popierius, plastmasę rinko, dviračiu veždavo iki parduotuvės, kur atliekų rūšiavimo konteineriai stovi“, - pasakojo žemes prie artimųjų kapelių lyginusi smilgiškė. Anot jos, už pašalpas atidirbantys žmonės galėtų labai daug ką sutvarkyti, jeigu jų darbas ir kontrolė seniūnijai rūpėtų.

Jurgita Morkūnienė