Kai kalbama apie smurtą artimoje aplinkoje (šeimoje), dažniausiai užjaučiamos moterys, nes jos vis dar labai dažnai tampa savo vyrų smurto aukomis. Tačiau visuomeninės organizacijos, kurios ir buvo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo „varikliai“, teigia, jog ir mažiausiai 2 procentai vyrų Lietuvoje yra moterų smurto prieš juos aukos. O policijos įvykių suvestinės ir teismų nuosprendžiai leidžia baugiai teigti, kad smurtaujančių dailiosios lyties atstovių tik daugėja.

Ir kirviu, ir dantimis

„Akistata“ paanalizavo vien kelių pastarųjų savaičių šalies Policijos departamento kasdien platinamas užregistruotų kriminalinių įvykių suvestines, kuriose atsispindi patys rimčiausi įvykiai (o rajonų policijos suvestinėse tokių įvykių, tik švelniau pasibaigusių, yra dar daugiau). Pirmiausia nustebino tai, kad įvykių apie įtariamą vyrų smurtą prieš moteris šalies suvestinėse buvo nė kiek ne daugiau, negu faktų apie prieš vyrus smurtavusias moteris.

Užregistruoti įvykiai rodo, kad paskutinis 2016-aisiais policininkų išvykimas dėl smurto šeimoje buvo gruodžio 31-osios vėlų vakarą, kai po pusvalandžio turėjo skambėti jau 2017-uosius pradedantys skaičiuoti laikrodžiai. Tai buvo Klaipėdoje – Kretingos gatvėje esančiuose sutuoktinių poros namuose vyko „karas“: lengvai apgirtusi (1,29 promilės alkoholio kraujyje) moteris (53 m.) buvo peiliu sužalojusi savo vyrą (50 m.). Šiam prireikė ligoninės medikų pagalbos, o įtariamoji Naujuosius sutiko areštinėje.

O pirmas šiais metais rimtesnis smurto įvykis šeimoje buvo užregistruotas iškart sausio 1-ąją – vakarop Prienų rajono gyventoja (42 m.) irgi peiliu buvo sužalojusi savo sutuoktinį (48 m.), tad jį teko gabenti į ligoninę. Moteris nuo pareigūnų pasislėpė.

Niekuo nuo pirmosios metų dienos nesiskyrė ir kitos dienos – policija Alytuje, Vilniuje, Jurbarko, Klaipėdos rajonuose, Radviliškyje ir kitose vietovėse vis turėjo darbo po to, kai moterys namuose žiauriai smurtavo prieš savo vyrus. Beveik visais atvejais smurtautojos buvo girtos, kaip ir jų sužaloti mylimieji (?). Daugumos tokių moterų ginklas prieš vyrą buvo peilis, o Radviliškio krašto gyventoja į darbą buvo paleidusi net kirvį. Bene „egzotiškiausia“ buvo jurbarkiškė – ji per kilusį konfliktą... perkando savo vyrui pirštą!

Jeigu dar įdomus ir minėtų smurtavusių moterų amžius, tai jis buvo nuo 30 iki 79 (!) metų. Ir dar dauguma iš tokių „damų“ – mažamečių ar paauglių mamos, rodančios vaikams „deramą“ pavyzdį...

Vyras atleido žmonai

Visoms minėtoms moterims – įtariamosioms ir jau kaltinamosioms – dabar tenka mindžioti policijos kabinetų ir teismo salių slenksčius. Ne viena jų, paskelbus teismo nuosprendį, gali atsidurti ir už grotų, tik jau ne dviem paroms, kaip buvo iškart po įvykio, o net ir porai metų, kaip štai neseniai paskelbė smurto šeimoje bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas. Bausmės griežtumas priklauso nuo nukentėjusiojo sužalojimo laipsnio.

Kauno apygardos teismas nusprendė, kad Slavikų miestelio (Šakių r.) gyventoja Jolita Pažereckienė (37 m.), nuolatinio darbo neturinti žmona ir mama, anksčiau neteista, dūriais peiliu į nugarą ir koją sunkiai sužalojo savo sutuoktinį Ramūną Pažerecką (36 m.). Nemažai metų kartu gyvenanti pora netrukus po didžiojo konflikto nutarė kartu gyventi ir toliau, vyras susveiko, žmonai atleido. Tačiau teismas nelabai kreipė į tai dėmesį ir paskyrė kaltinamajai 2 metus kalėti Panevėžio pataisos namuose. Tai pati švelniausia bausmė kurią, pagal mūsų Baudžiamąjį kodeksą (BK) galima skirti asmeniui, kuris sunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą. Su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė tokiais atvejais BK nenumatyta. O grėsė J. Pažereckienei net iki 12 metų nelaisvės. Vadinasi, teismas šios moters labai pasigailėjo, skirdamas jai pačią švelniausią bausmę.

Šiurpiausia, kad toks atvejis Pažereckų (ar bet kurioje kitoje šeimoje) gali ir vėl pasikartoti, jeigu tik toliau bus garbinamas alkoholis. Mat jokios priežasties, sukėlusios girtos moters pyktį tuokart, kai pernykščio birželio 21-osios vakarą ji namie kelis kartus dūrė peiliu vyrui į nugarą ir koją, nė vienas iš šio konflikto dalyvių negalėjo nurodyti. Aišku viena – blaivi moteris nebūtų taip pasielgusi. O išgėrusi ji buvo tikrai daug – po įvykio jai buvo nustatytas itin sunkus girtumo laipsnis (net 3,15 prom.). Keistai teisme atrodė kaltinamosios išpažintis, kad tądien ji viena namie buvo išgėrusi butelį degtinės...

Gydytojos rūpesčiai

Labiau įprasta girdėti, kad smurtas šeimoje, kai prieš vyrą „kariauja“ moteris, liejasi tik girtaujančių, žemo išsilavinimo asmenų, neturinčių darbo ir profesijos, pastogėse. Deja, Lietuva jau yra girdėjusi ir apie garsių, išsilavinusių porų skandalus.

Neseniai Kauno apygardos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Klaipėdos gydytoja Rūta L. (43 m.), aukštojo išsilavinimo moteris, dviejų vaikų mama, buvo kaltinama pasikėsinusi nužudyti savo sutuoktinį.

Prokurorai, perduodami šią parengtą bylą teismui, skelbė, kad dar 2014 metais gydytoja Rūta L., atsidūrusi skyrybų su savo vyru įkarštyje po 20 santuokos metų, pasamdė vyriškį, vardu Osvaldas, kuris pažadėjo susidoroti su jos sutuoktiniu. Už tai gydytoja savo samdiniui sumokėjo 3000 litų (beveik 900 eurų).

Osvaldas norėjo apsidrausti, kad pakenkti gydytojos vyrui prašiusi ji pati, todėl paprašė, kad moteris parašytų jam žinutę telefonu ir nusakytų esmę. Iš gydytojos buvo gauta maždaug tokio turinio žinutė: „Mane mušė; papirko ekspertus; užmuškite jį; dėkoju“. Dar buvo nurodyta gydytojos sutuoktinio pavardė ir namų adresas.

2014-ųjų balandį Osvaldas gavo iš gydytojos žadėtus pinigus, nes jai pranešė sukėlęs avariją, per kurią gydytojos vyras esą nukentėjęs.

Bet iš tiesų jokios avarijos nebuvo, mat Osvaldas, neketindamas žaloti ar žudyti medikės vyro, kreipėsi į jį patį ir pranešė turįs jo žmonos užsakymą pakenkti. Šio skambučio sulaukęs vyras suprato, kad už informaciją reikia sumokėti tam skambintojui.

Netrukus gydytojos vyras kreipėsi pagalbos į policiją.

Teisme Rūta L. savo kaltės nepripažino. Ji pasakojo per skyrybų procesą turėjusi rimtų sveikatos problemų, vartodavusi medikamentus, kartais išgerdavusi ir alkoholio, tad jeigu ką bloga ir padariusi, tai tik dėl prastos savijautos. O žudyti vyro ar kėsintis į jo sveikatą tikrai nesirengusi. Pinigus Osvaldui mokėjusi už tai, kad jis žadėjęs padėti jai atgauti skolas iš kito žmogaus.

Teisme kaltinamąją Rūtą L. palaikė ir jos buvęs sutuoktinis. Jis aiškino negalįs patikėti, kad Rūta L. būtų organizavusi pasikėsinimą į jo gyvybę, o Osvaldo skambutį apie tai jis palaikęs tik telefoninio sukčiaus fantazijomis – esą tas vyras norėjęs greitai užsidirbti iš abiejų tuo metu besiskyrusių sutuoktinių.

Teismas išanalizavo ir daugiau šios bylos medžiagos, palankios kaltinamajai, kol galiausiai nutarė, kad nesurinkta konkrečių įrodymų, liudijančių gydytojos siekį nužudyti jos dabar jau buvusį sutuoktinį. Todėl Rūta L. Kauno apygardos teismo buvo išteisinta. Jeigu niekas iš teismo proceso dalyvių šio nuosprendžio nebeskųs, ši liūdna šeimos santykių istorija taip ir nuguls užmarštin.

Vis dėlto ši šeimos istorija irgi yra moters smurto – psichologinio – prieš vyrą pavyzdys. Šeimoje pastaruoju metu daug kas buvo negerai ir negražu, vyravo nesantaika su smurto prieskoniu, jeigu abiejų sutuoktinių prieita iki tokių kaltinimų ir teismų.

Šaknys – vaikystėje

Mokslininkai, ištyrinėję daugybę moterų smurto prieš savo vyrus faktų, teigia, kad smurtas prieš vyrus vis dar yra tabu tema, paslėpta ir po vyrų gėdos jausmu prisipažinti apie patirtą moters smurtą. Vyrai išties patiria moterų smurtą – fizinį, psichologinį, net seksualinį, tad teiginys, jog moterys prieš vyrus smurtauja tik besigindamos nuo jų smurto, yra mitas.

Anot mokslininkų, pykčio nesuvaldymas, vaikystės patirtis, nepasitenkinimas tarpusavio santykiais, galia ir kontrolė gali nulemti moterų smurtą prieš vyrus. O šie dažniausiai nesuteikia moterų smurtui didesnės prasmės.

Įvairiais moksliniais tyrimais nustatyta, kad agresyvus moterų elgesys yra susijęs ne su dideliu vidiniu agresyvumu, o veikiau su atsaku į nepatenkintus poreikius, gynyba, kraštutiniu bandymu apsaugoti savo ribas.

Paaiškėjo, kad dauguma smurtaujančių moterų susitapatina su neigiamu savo tėvo kompleksu, susiformavusiu itin traumuojančiomis vaikystės patirties sąlygomis.

Taigi iš to darytina išvada, jog dabar vaikai, gyvendami smurtinėje aplinkoje, vėliau, kai užaugs, smurtaus ir patys.

Tik faktai:

Smurtas šeimoje neretai baigiasi net ir nužudymu.

2016 metais mažiausiai 11 moterų Lietuvoje nužudė savo sutuoktinius ar sugyventinius ir mažiausiai 18 vyrų tapo savo moterų žudikais.

Per tris 2017-ųjų savaites konfliktai šeimose (porose) baigėsi vieno vyro nužudymu (Klaipėdoje, įtariama žmona) ir vienos moters (Jonavos r., įtariamas sugyventinis).

Irena ZUBRICKIENĖ