Skiepai ir testavimas – šie du klausimai COVID-19 pandemijos kontekste yra bene svarbiausi visiems Lietuvos pedagogams. Dalis jų tvirtina patiriantys darbdavių spaudimą skiepytis nuo koronaviruso ir girdintys grasinimus, kad nepasiskiepiję bus atleidžiami. Kiti tuo metu garsiai piktinasi, kad už privalomą testavimą nuo šiol turės mokėti patys.
Nuo rugsėjo 1-osios
mokyklose grąžinamas darbas kontaktiniu būdu. Tai reiškia, kad mokyklose
galės dirbti pedagogai, kurie bus pasiskiepiję nuo koronaviruso,
antraip jie turės reguliariai testuotis.
Nesiskiepija, nes juos spaudžia
Likus kiek mažiau nei dviem savaitėms iki naujų mokslo metų pradžios,
pedagogai švietimo, mokslo ir sporto ministrei Jurgitai Šiugždinienei
perdavė savo nuogąstavimus dėl esą privalomo skiepijimo nuo COVID-19.
„Žinau atvejų dabar, kad kai kurių mokyklų vadovai spaudžia nepasiskiepijusius pedagogus skiepytis ir netgi grasina, kad jie bus atleisti iš darbo. Ar nepasiskiepijęs žmogus, kuris sutinka testuotis, yra saugus dėl savo darbo?“ – Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos surengtoje diskusijoje ketvirtadienį ministrės klausė pedagogė Vaiva. Ministrė patikino, kad ugdymo įstaigų vadovai negali spausti savo darbuotojų skiepytis, jei šie sutinka reguliariai testuotis. Jos žiniomis, šiuo metu pasiskiepijo 73 proc. Lietuvos pedagogų, dar dalis imunitetą įgijo persirgę koronavirusu.
„Jokio spaudimo iš vadovų. Jeigu mokytojas nesivakcinuoja be objektyvių
medicininių priežasčių, jis privalo testuotis. Testuotis jis privalo,
kitaip jis negalėtų ateiti dirbti savo darbo. Mokykla gali nuspręsti
apmokėti PGR testą, gali nuspręsti ir nemokėti“, – diskusijoje sakė J.
Šiugždinienė.
Ministrės pozicija papiktino ikimokyklinio ugdymo pedagogę Janiną. Ji
sakė mananti, kad dalis pedagogų nuo COVID-19 nesiskiepija iš principo,
nes yra spaudžiami.
„Dabar eilinį kartą darote spaudimą – jūs pasidarykite būtinai skiepą ir
būtinai nemokamai. Aš pasakysiu tokią nuomonę – žmonės nesidaro skiepo
ne dėl to, kad jo nenori, bet nesidaro dėl to, kad yra daromas per
didelis spaudimas. Tiesiog vos ne grįžome prie komunizmo laikų! Taip
dabar girdime kalbančius žmones“, – tvirtino Janina.
Nenorintiems skiepytis teks mokėti patiems
Vis tik labiausiai pedagogus įsiutino J. Šiugždinienės žinia, kad už
COVID-19 testus jie turės mokėti iš savo kišenės, nebent jų darbo vieta
nuspręstų kitaip.
Tiesa, į J. Šiugždinienės repliką, kad mokyklos gali nuspręsti apmokėti
savo darbuotojų COVID-19 testus, pedagogai sureagavo sakydami, kad
mokyklos tam per mažai finansuojamos.
„Mokykloms finansavimas yra per menkas, kad jos padengtų PGR testų
išlaidas. Jeigu jūs padėsite savivaldybėms, mokyklų steigėjams, duosite
didesnį finansavimą, manau, tikrai nemaža dalis mokytojų pasinaudos
galimybe, kad mokyklos jiems kompensuotų testavimą“, – siūlė vienas
diskusijoje dalyvavęs ilgametis pedagogas.
Tam pritarė ir Seimo narė, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos
narė Vilija Targamadzė: „Mano supratimu, reikėtų ieškoti galimybių
savivaldybėse ir nacionaliniu lygmeniu už testavimą sumokėti, nes
mokytojų atlyginimas nėra toks didelis“.
Ikimokyklinio ugdymo pedagogė Janina stebėjosi, kodėl mokytojai patys
turi mokėti ir už antikūnų testus.
„Mes nuėjome, mūsų įstaigos darbuotojos, už savo pinigus visos
pasitikrinome, gal kartais mes jau prasirgome. Ir niekas nesumokėjo
mums, už savus pinigus. Pasirodo, niekas nesirgę – visi metai darbe.
Čia pat Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko
pavaduotoja, pedagogė Erika Leiputė-Stundžienė ministrės klausė, kas
nutiks švietimo sistemai, jei skiepytis ir testuotis nesutinkantys
mokytojai neateis į darbą.
„Jūs minėjote, kad vakcinuotų ir persirgusių mokytojų yra apie 80 proc.
Vadinasi, apie 20 proc. yra tų mokytojų, kurie šiuo metu testuojasi, bet
nesivakcinuoja.
Klausimas toks, jeigu 20 proc. švietimo darbuotojų – tai sudarytų apie 6
tūkst. – kaip jūs įsivaizduojate, jeigu tie 6 tūkst. nuspręs
nesivakcinuoti už savo pinigus, kaip jūs, kaip ministerija, kokius
žingsnius darysite, kad užtikrintumėte mokinių ugdymą, jei tie mokytojai
nesitestuos ir išeis iš darbo?“ – klausė E. Leiputė-Stundžienė.
Tačiau, anot J. Šiugždinienės, toks scenarijus net nėra svarstomas,
tikintis, kad pedagogai bus sąmoningi ir vakcinuosis bei testuosis.
„Kolegos, aš labai tikiu mokytojų sąmoningumu. Aš manau, kad mokytojai
ir vakcinuosis, ir testuosis. Tikiu, kad taip bus. Net nenoriu svarstyti
tokio varianto, kad gali tiek daug, tokia didelė dalis likti
nesivakcinavusi ir nesitestuoti.
Nes tai yra visų mūsų saugumas. Mes turime šiuo metu skatinti mokytojus
ir tėvus tą suprasti ir vakcinuotis. Jeigu jau vakcinuotis negalima, tai
testuotis. Mes kalbame apie visuomenės sveikatą, apie mūsų visų
gyvenimą“, – sakė J. Šiugždinienė.
Portalas tv3.lt primena, kad imuniteto neįgijusiems darbuotojams
Vyriausybės nustatyta tvarka privaloma reguliariai testuotis.
Nepasiskiepiję ir nepersirgę švietimo įstaigų darbuotojai, dirbantys
kontaktinį darbą, turi prieš grįždami į darbą ir vėliau periodiškai kas
7–10 dienų testuotis.
Už testus mokės ir visi kiti
Nuo šios savaitės koronaviruso testai galimybių pasui gauti tampa
mokami, tačiau išimtys bus taikomos dėl medicininių priežasčių
negalintiesiems skiepytis ir nėščiosioms.
„Šeimos gydytojas arba alergologas nustato, ar žmogus yra alergiškas
kuriai nors iš vakcinos sudedamųjų dalų. Tuomet įvedamas specialus kodas
į jo e.sveikatos paskyrą ir žmogus registruojasi PGR testui – sistema
atpažįsta jį kaip galintį testuotis nemokamai galimybių pasui“, – BNS
anksčiau sakė sveikatos apsaugos ministro atstovė Aistė Šuksta.
Tuo metu nėščiosios, anot jos, mobiliajame punkte turės parodyti asmens
dokumentą ir nėščiosios kortelę.
Visiems kitiems žmonėms, siekiantiems gauti galimybių pasą, valstybė
testų nemokamai nebeatliks – jie tampa mokami. Be to, bus pripažįstami
tik PGR tyrimai, jie galios 48 valandas.
Galimybių pasą gauti gali visi vyresni nei 16 metų paskiepyti, persirgę
arba besitestuojantys žmonės. Persirgimo faktas nuo šiol gali būti
patvirtintas ir antikūnų testu, jo atsakymas galios 60 dienų.
Nuo rugsėjo 13 dienos dauguma paslaugų galės būti teikiamos tik
paskiepytiems, persirgusiems arba neigiamą testą turintiems žmonėms.