Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), beprasidedant vasaros atostogoms, galiausiai susiruošė pristatyti parengtą Pedagogų karjeros modelio aprašą. Vos pristatytas projektas iškart sulaukė švietimiečių pastabų ir kritikos, labiausiai dėl to, kad yra neišdiskutuotas, nemotyvuojantis ir net demoralizuojantis pedagogų bendruomenę. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė, prof. habil. dr. Vilija Targamadzė suorganizavo skubią spaudos konferenciją, siekdama atkreipti dėmesį į poreikį pokyčius pirmiausia išdiskutuoti su pedagogų bendruomene. Ji akcentavo, kad tai padaryti apskritai reikėjo nuo pat pradžių, o ne tuomet, kai iš visos šalies ėmė skrieti šokiruotų mokytojų atsiliepimai apie naujus centrinės valdžios užmojus.

Dar sprendžia, bet laiko liko nedaug

Kaip Seimo Švietimo komiteto nariams sakė ŠMSM ministrė Jurgita Šiugždinienė, kol kas dėl Pedagogų karjeros modelio tvirtai apsispręsta nėra – tam dar yra šiek tiek laiko. Visi taškai ant „i“ turi būti sudėlioti iki 2023 metų sausio 1 dienos.

„Viena pagrindinių sąlygų, kalbant apie šio modelio įgyvendinimą, yra ta, kad darbo užmokestis negali mažėti ir darbo sąlygos pedagogams negali prastėti.

Čia toks pirminis mūsų siūlymas“, – sakė ministrė, tačiau pridūrė, kad šį tikslą įgyvendinti nebus taip jau paprasta.

Apskritai numatoma, kad tam, jog šis modelis būtų įgyvendintas, reikės per 200 milijonų eurų, o jo palaikymas nemaža dalimi kris ant savivaldybių pečių.

Viceministras Ramūnas Skaudžius aiškino, kad pagrindinis siekis – sukurti pasitikėjimo, atvirumo ir tobulėjimo trikampį šalies pedagogams. Pasak jo, dabar nemažai pedagogų yra sistemoje, tačiau visai nesiekia tobulėjimo.

Naujasis aprašas esą skatintų mokytoją kilti karjeros laiptais ir siekti vis daugiau.

„Pradedantis pedagogas, pedagogas, patyręs pedagogas, pedagogas ekspertas – šios pareigybės keistųsi paties pedagogo iniciatyva arba priklausomai nuo aplinkybių.

Augant lygiui, didėja iniciatyvos, lyderystės, kompetencijų rodymas ir pritaikymas“, – kalbėjo jis.

Pareigų daugiau, atlyginimas tas pats

Švietimiečiai netruko pastebėti, kad kiekvienai mokytojo pareigybei priskirtų funkcijų sąrašas drastiškai didėja. Kai kurios jų yra apskritai kvestionuotinos, kaip mažai tikėtinos, o svarbiausia – siekiant aukštesnės pareigybės pedagogui gali tekti aklai vaikytis funkcijų įgyvendinimo, o tai reiškia, kad jam liks vis mažiau laiko tiesioginiam ir svarbiausiam jo darbui.

„Mokytojų veikla nukreipta į funkcijų rinkimą – jei mokytojas nori aukštesnės pareigybės. O kada mokytojui dirbti su mokiniais?“ – dėmesį atkreipė prof. V. Targamadzė.

Ji taip pat akcentavo, kad programa palies ne tik mokyklose dirbančius pedagogus.

„Reikia atkreipti dėmesį, kad šis modelio aprašas skirtas ne tik bendrojo ugdymo mokykloms, bet ir profesinių mokyklų, ikimokyklinio ugdymo mokytojams ir kitoms institucijoms, kur dirba mokytojai.

Sistema tokia, kad peršasi viena išvada – mes neteksime profesijos mokytojų, nes jų poreikis darbo rinkoje didelis, o profesinės karjeros siekis sudėtingėja.

Apraše kalbama ne tik apie mokytojus, bet analogiška sistema taikoma ir pagalbos mokiniui specialistams. Atkreipkime dėmesį, kad jiems iškelti tie patys reikalavimai. Tačiau, kolegos, jų darbo specifika tai yra kita. Reikia pergalvoti, kad kompetencijų aprašas atlieptų kiekvieno mokytojo ar pagalbos švietimui specialisto darbo specifiką“, – sakė Švietimo komiteto pirmininko pavaduotoja.

„Man visada mokytojo profesija buvo prestižinė. Pagalbos ir paramos jie praktiškai nesulaukė, visa tai priklausė tik nuo jų paties darbo. Reikia kurti tokias sistemas, kurios motyvuotų pedagoginei veiklai“. prof. V. Targamadzė

Užkrovus solidžią funkcijų naštą pedagogams ne tik liks vis mažiau laiko darbui su vaikais. Nors ir žadama, kad atlyginimai nemažės, faktiškai įvertinant priskirtas funkcijas ir reikalingą nudirbti darbą, galima daryti išvadą, kad jų darbas bus vertinamas dar kukliau nei dabar.

„Kalbama, kad darbo užmokestis nemažės. Bet papildomus darbus norima sukrauti į vieną vežimą, kurį mokytojas ir taip sunkiai patempia. Atlyginimas tas pats, funkcijų daugiau, matant kokia infliacija, akivaizdu, kad atlyginimai automatiškai mažėja ir proporcingai sumažėtų padidinus darbo krūvį“, – sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Andrius Navickas ir pridūrė, kad nepakeitus projekto jis apskritai tinkamas tik keliauti į šiukšlių dėžę.

Kvotos ir kadencijos

Mokytojai ekspertai savo kompetencijas turėtų iš naujo vis įrodinėti kas penkerius metus. Laiku to nepadarius arba nepavykus perlipti iškeltos kartelės, mokytojo statusas taip pat nukristų žemyn.

„Sutinku su vienu: dabartinė kvalifikacinė kategorija (o ateityje – pareigybė) mokytojams negali būti suteikiama visam gyvenimui. Laikas sparčiai keičiasi, keičiasi ir mokykla, ir mokytojai. Jiems turi būti aiškiai pasakyta, ko iš jų reikalaujama ir ko tikimasi. Mokytojai neturi jaustis nuolat laikantys egzaminus, kurių dar ir turinys nėra aiškus.

Valdžia turi labai aiškiai įvardinti, kokių kompetencijų norima iš mokytojų ir kaip jie jas turi pasiekti bei parodyti. O svarbiausia – išgirsti mokytoją, nes tik jis geriausiai žino, kokių kompetencijų jam stinga, kad jis pasiektų norimus rezultatus. Mokytojus žeminančių dalykų mūsų visuomenėje ir taip pakanka, metas užkirsti tokiems dalykams bet kokį kelią“, – sako Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo komiteto pirmininkė Nijolė Naujokienė.

Tačiau ar bus pedagogams pakankamai stimulo tų aukštesnių pareigybių siekti?

Projekte numatyta, kad savivaldybėje patyrusių mokytojų skaičius negalės būti didesnis nei 30 proc., o mokytojų ekspertų – ne daugiau nei 3 proc. nuo visų mokytojų skaičiaus.

Tai verčia kelti klausimą, koks stimulas mokytojui bus kelti savo pareigybę, jei aukščiausių kvalifikacijų mokytojams tiesiog nebus vietos?

„Žinant, kad yra kvotų sistema, praktiškai tapti mokytoju ekspertu yra labai sudėtinga. Galų gale apie kokį pedagogų tobulėjimą kalbėti mes galime, jei kvota yra išpildyta, ir pedagogai, norintys įgyti aukštesnę pareigybę, turės laukti kokius penkerius metus, kol jiems atsilaisvins vietos?“ – retoriškai klausė prof. V. Targamadzė.

Juo labiau kad kai kurios žemesnės pareigybės pedagogų funkcijos yra tokios, kad verčia kelti klausimą, ar jos apskritai yra įmanomos įgyvendinti kiek mažesnę patirtį turintiems pedagogams.

„Štai yra atsikartojantis punktas, kuris nurodo, kad viena iš patyrusio pedagogo funkcijų yra vadovavimas studentų praktinei veiklai, dėstymas pedagogų rengimo programose.

Kas gali dėstyti pedagogų rengimo programose? Ar kiekvienas magistrantas gali tą daryti? Ar išties gali patyręs mokytojas dirbti tokiose programose?

Iš esmės šis reikalavimas yra sietinas su daktaro moksliniu laipsniu“, – sakė V. Targamadzė.

Nori pritraukti, bet atbaidys?

Kalbėdami apie aprašą ŠMSM sako, kad juo siekiama pritraukti ir daugiau jaunų pedagogų, ir daugiau pedagogų į savivaldą. Tačiau panašu, kad švietimo bendruomenė mato visai kitokius rezultatus.

Bijomasi, kad toks karjeros modelis atbaidys jaunus žmones, kurie dar svarstė apie pedagogo profesiją.

„Dauguma profsąjungų kategoriškai nesutinka su tokiais siūlymais. Jais ribojimas savarankiškumas, nepasitikima mokytojais, bus neapmokėta už eilę veiklų, kurias jie turės padaryti, didėja biurokratinis aparatas.

Mokytojai pašiurpę. Vyresnieji dar sako prisitaikys, o jaunieji neįsivaizduoju kaip dirbs“, – svarstė parlamentaras Eugenijus Jovaiša.

„Pedagogai visiškai nieko nežino, tai čia vienas momentas. O kitas momentas, kuris mane liūdina – ar mes neatbaidysime jaunų žmonių? Ar pedagogo profesija taptų patrauklesnė? Matome, kiek yra laiptelių pradedančiam pedagogui, kiek funkcijų priskirta, tačiau koks jo atlyginimas?“ – svarstė ir Seimo narė Laima Nagienė.

„Tikrai šokiravo įžūlumas bandant prastumti šį projektą. Mokytojai iš esmės tam nepritaria“, – antrino ir A. Navickas.

Ką tokie švietimo bendruomenės nuogąstavimai reikštų Kėdainiams?

Švietimo skyriaus duomenys rodo, kad vos 1,6 proc. čia dirbančių pedagogų yra jauno amžiaus – iki 30 metų. Daugiausia mokytojų – kone 67 proc. – yra vyresni nei 50 metų amžiaus. Ketvirtis mokytojų yra jau pensijoje.

Nors kol kas krašto ugdymo įstaigos skelbia, kad mokytojų trūksta vos poroje mokyklų ir keliuose darželiuose, švietimiečiai jau kurį laiką skambina pavojaus varpais. Nepritraukus jaunų pedagogų į rajoną, mokytojų ims drastiškai trūkti.

Nei informacijos, nei… pinigų

Iki 2025 metų mokytojo profesija Lietuvoje turėtų tapti prestižine. Bent jau kol kas toks centrinės valdžios užmojis vis dar galioja. Tiesa, atrodo, kad švietimo bendruomenei naujas projektas su mokytojo profesijos prestižo kėlimu niekaip nekoreliuoja.

„Man visada mokytojo profesija buvo prestižinė, – sako prof. V. Targamadzė ir priduria, kad visais laikais prestižo klausimas, deja, buvo tik paties mokytojo reikalas. – Pagalbos ir paramos jie praktiškai nesulaukė, visa tai priklausė tik nuo jų paties darbo.

Reikia kurti tokias sistemas, kurios motyvuotų pedagoginei veiklai“.

O ar motyvuos pedagoginei veiklai naujoji programa, kai ir tobulėjimas rodosi apsunkintas, ir apie pinigus kalbama nenoriai.

„Finansiniai šio reikalo aspektai visiškai neišspręsti. Kas apmokės mentorystę? Kas apmokės eksperto veiklą? Jau dabar situacija yra tokia, kad mokytojui keliant kvalifikacinę kategoriją, švietimo įstaigų vadovams tai yra ne tik džiaugsmas, bet ir labai didelis galvos skausmas, būtent dėl finansavimo.

Vaizdas yra iškreiptas, nes paskui mokytoją pinigai tiesiog neina, arba jei eina, tai jų per mažai“, – sakė prof. V. Targamadzė.

„Finansai visada jautrus klausimas. Galiu pasakyti, kad jokie projektai neįgyvendinami be dalinio savivaldybės prisidėjimo. Bet jei kalbame apie naują modelį, jei kalbame apie tokius reikalavimus, kaip naujų metodų ir formų diegimą kas penkerius metus, jei suvokiame, kad pedagogas ruošia vaikus ne praeičiai, net ne dabarčiai, o ateičiai, tai, mieli valdžios atstovai, ir pinigai turi eiti su mokytoju, o tiksliau – priekyje mokytojo“, – antrina ir N. Naujokienė.

„Kėdainiai visada švietimui skyrė daugiau dėmesio nei Lietuvos valdžia ar ministerija. Ir skirs. Tuo neabejoju. Bet esmė ne čia, – tęsė Kėdainių valdančiosios frakcijos lyderė. – Savivaldybė šiandien skiria dėmesio visoms sritims – ir verslui, ir žemės ūkiui per mokesčių mažinimus, finansuoja infrastruktūrą, ligoninės programas, skiria pinigų mokytojų motyvacijos programai.

Tai kas lieka valstybei?

Kodėl mes rajono žmonių pinigais turime  finansuoti valstybei priklausančias funkcijas?“

Švietimiečiai vieningai akcentuoja, kad, kol dar nėra per vėlu, būtina telktis ir teikti siūlymus, kaip pagerinti Pedagogų karjeros modelio aprašą, kad jis atitiktų realybę, šiandienos pedagogų poreikius, nupieštų aiškias perspektyvas.

Nors modelis turi įsigalioti nuo kitų metų sausio 1 dienos, laiko pokyčiams nėra tiek jau daug, dėl to švietimo bendruomenė skatinama pateikti savo siūlymus ir vizijas ir, esant poreikiui, kviestis projekto rengėjus diskusijai.