Pedagogai, išvydę statistikos duomenis, rodančius, kad jų atlyginimai – mažiausi Europoje, dar labiau sunerimo. Todėl planuoja netrukus pradėti neterminuotą protesto akciją. Maksimalus metinis Lietuvos mokytojų atlyginimas už visą etatą be priedų – 6 954 eurai, Rumunijoje – 8 297, Turkijoje – 14 826, Austrijoje – 69 958, Olandijoje – 71 305, o Liuksemburge – net 141 840 eurų.

Sumažino krizės laikotarpiu

„Šią tiesą, kad Lietuvoje maksimalus mokytojo atlyginimas yra pats mažiausias Europos Sąjungoje, akcentavau ne vienus metus. Beje, kiekvienam mūsų šalies gyventojui švietimo reikmėms taip pat skiriama mažiausiai pinigų“, – sakė Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos (LŠĮPS) pirmininkas Eugenijus Jesinas. Jis teigė, kad paskutinį kartą pedagogų atlyginimai padidėjo po streikų 2008 m. Tačiau 2009 m. švietimo sistemoje buvo nepagrįstai įvestos darbo užmokesčio „žirklės“, dėl kurių mokytojų atlyginimai nuo 2009 m. iki šių metų sumažėjo 37 proc.

Kalbinti mokytojai atviravo, kad dabartiniai jų atlyginimai yra mažesni nei 2008 m. „Atlyginimą sumažino tada, kai buvo krizė. Buvo kalbama, kad reikia taupyti, ir kirto visiems iš peties. Tik kitose srityse atlyginimai sumažėjo ne taip skausmingai. Labiausiai nukentėjo pedagogai. Svarbiausias dalykas tas, kad, kai baigėsi krizė, valdininkams ir teisėjams algos buvo atkurtos, o visi kiti liko už borto“, – sakė mokytojai. Pasak pašnekovų, atlyginimai jiems buvo apkarpyti maždaug 300 litų.

LŠĮPS pirmininko pavaduotoja Erika Leiputė-Stundžienė sakė, kad nuo 2009 m. pabaigos mokytojų atlyginimai sumažėjo apie 47 proc. Krizės laikotarpiu buvo sumažinti koeficientai, pagal kuriuos skaičiuojamas mokytojų atlyginimas, ir panaikintos papildomos valandos, už kurias iki tol buvo mokama. Taip pat sumažintos lėšos, skirtos užklasinei veiklai.

Planuoja streiką

Pedagogai teigė, kad dabartinis mokytojų atlyginimas vertas pasigailėjimo. Mokytojai uždirba apie 321 eurą „į rankas“. O minimali alga yra 350 eurų ir bus keliama iki 370 eurų. Pasak E.Leiputės-Stundžienės, pastarosiomis dienomis mokytojų nuotaikos labai liūdnos. Todėl, pamatę kitų šalių statistiką, jie suvokė, kad švietimas mūsų šalyje nėra prioritetas, palyginti su Vyriausybės deklaruojama politika. „Pedagogų atlyginimas yra tokio lygio, kad už vieną pravestą pamoką jie gali sau leisti kavinėje nusipirki du kavos puodelius“, – atviravo pašnekovė.

LŠĮPS pirmininko pavaduotoja E.Leiputė-Stundžienė sakė, kad Švietimo ir mokslo ministerija buvo pasiūliusi mokytojų atlyginimų kėlimo programą, kuri buvo atmesta, neradus papildomų finansavimo šaltinių. Šioje programoje buvo nurodyta nuo rugsėjo 1-osios mokytojų atlyginimus pakelti 1,5 proc. (vidutiniškai alga būtų padidėjusi 3 eurais).

UNESCO, Europos Komisijos, Lietuvos švietimo strategijoje numatyta, kad švietimui turi būti skiriama 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau šiuo metu skiriama 4,7 proc. BVP, o 2016 m. šis skaičius sumažės iki 4,2 proc. Nesitaikstydami su esama situacija, mokytojai vasario 22-ąją planuoja pradėti neterminuotą streiką ir reikalauti, kad būtų atkurtas mokinio krepšelis, buvęs 2009 m.

LŠĮPS Klaipėdos rajono susivienijimo pirmininkė Birutė Vaičikauskienė sakė, kad visos profesinės sąjungos, esančios jų rajono mokyklose, streikuos. „Rengiamės neterminuotam streikui. Kiek streikuosime, nežinome, esame pasirengę streikuoti tiek, kiek reikės. 2008 m. ilgiausiai streikavome 17 dienų“, – sakė B.Vaičikauskienė.

Pagalba mažiausiai uždirbantiesiems

Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjos Nomedos Barauskienės, mokytojų atlyginimai nuo 2009 m. iki 2015 m. sausio 1 d. nebuvo didinami. Pernai nuo sausio 1 d. darželių auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai buvo pakelti 10 proc.

Nuo šių metų didėjo mažiausiai uždirbančių pedagogų atlyginimai. Jiems kelti 2016 m. biudžete papildomai skirta 10 mln. eurų. Į mokinio krepšelį „įdėtos“ lėšos kas mėnesį pervedamos savivaldybėms ir naudojamos Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraše numatytų tarnybinių atlyginimų koeficientų didėjimui padengti. Nuo sausio 1 d. darželių auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams tarifinių atlygių minimalūs koeficientai padidinti 7 proc., maksimalūs – 2 proc. Jauniems mokytojams, turintiems aukštąjį išsilavinimą, bet dar neįgijusiems kvalifikacinės kategorijos, minimalūs tarifinių atlygių koeficientai padidinti vidutiniškai 5 proc. Kitiems mokytojams, kuriems suteiktos kvalifikacinės kategorijos, minimalūs tarifinių atlygių koeficientai padidinti vidutiniškai 3 proc. Pedagoginiams darbuotojams – specialiesiems pedagogams, psichologams, socialiniams pedagogams – minimalūs tarifinių atlygių koeficientai padidėjo 2,5 proc. Per derybas dėl Lietuvos švietimo šakos kolektyvinės sutarties buvo tariamasi ir diskutuojama iki vidurkio pakelti minimalią pedagogų tarnybinių atlyginimų koeficientų ribą, tačiau gavus tik 10 mln. eurų nuo 2016 m. sausio 1 d. tai pavyko pasiekti iš dalies. Apie darbuotojų tarifinių atlygių ir tarnybinių atlyginimų koeficientus, patikslintus nuo sausio 1 d., buvo informuoti savivaldybių švietimo skyriai ir švietimo profesinės sąjungos. Kaip ir kiek didinami mokytojų atlyginimai konkrečioje mokykloje, nustato mokyklos vadovas, suderindamas su darbuotojų atstovais ir atsižvelgdamas į darbo užmokesčiui skiriamas lėšas, mokinių skaičių bei situaciją konkrečioje švietimo įstaigoje.