Nauji mokslo metai švietimo bendruomenei kelia ne vien tik gerus jausmus. Nors pedagogai džiaugiasi galėsiantys išvysti moksleivius gyvai, jie taip pat nerimauja, kaip bus užtikrintas jų ir mokinių saugumas, ar galiausiai nereikės grįžti dirbti nuotoliniu būdu, kas laukia jų atlygių. Be to, nerimsta ne tik mokyklų darbuotojai, bet ir jų vadovai, sukantys galvas, kaip kalbėti su mokinių tėvais, kad šie sutiktų testuoti vaikus dėl COVID-19.

Mokslo metai tiek mokyklose, tiek ir aukštojo mokslo įstaigose nuo rugsėjo pirmosios prasidės kontaktiniu būdu, laikantis nustatytų reikalavimų.

Mokytojų nuotaikos niūros

Istorijos mokytojas Audrius Jurgelevičius neslepia, kad į mokyklą naujais mokslo metais grįžta lydimas dviprasmiškų jausmų. Viena vertus, pasak pedagogo, bus smagu dirbti su moksleiviais gyvai, kita vertus, kyla abejonių, kaip saugiai pavyks įgyvendinti kontaktinį mokymą. „Kada kalbama apie saugumo užtikrinimą, pagrindinė saugumo priemonė, pasak ministerijos (Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos – aut. past.), yra įtikinėti vaikus ir jų tėvus skiepytis ir testuotis. Tai, žinant, kaip sekasi įtikinėti suaugusiuosius Lietuvoje, vaikus įtikinėti seksi turbūt panašiai“, – tv3.lt sakė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininko pavaduotojas A. Jurgelevičius.

  Jo kolega, LŠMPS pirmininkas, informacinių technologijų mokytojas Egidijus Milešinas taip pat pritaria, kad mokytojų nuotaikos jau antrus metus ne kokios. „Pirmas dalykas yra nerimas, kaip viskas vyks. Nes visi suprantame, kad epidemiologinė situacija yra labai neaiški. Visi tikriausiai supranta, kad be nuotolinio mokymo ar be hibridinio mokymo šių mokslo metų nepavyks išvengti. Tai šitas dalykas neramina mokytojus, kaip viskas bus toliau, kaip ilgai bus tas kontaktinis ugdymas“, – tv3.lt sakė E. Milešinas.

Be to, jo teigimu, mokytojus nuvylė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos požiūris į jų darbą. „Nes mes nuo pavasario kartojame, kad ruoškitės, ieškokite finansavimo, kaip reiktų padėti mokytojams apmokėti už tuos darbus, kuriuos kantriai mokytojai pusantrų metų dirbo.

Paskutiniai Vyriausybės, ministerijos veiksmai parodo, kad ir toliau tas požiūris išlieka toks, koks buvo prieš tai“, – sakė E. Milešinas. Pasisako už privalomą moksleivių testavimą A. Jurgelevičius kritiškai vertina ministerijos prašymą testuoti moksleivius. Jis prisimena, kad pernai, kuomet šeimos buvo geranoriškai prašomos testuoti savo vaikus, kontaktinio ugdymo teko atsisakyti jau lapkritį.

 Todėl A. Jurgelevičius sako manantis, kad į mokyklas grįžtantiems vaikams turėtų būti taikomi tokie pat reikalavimai, kaip suaugusiesiems, kurie nori gauti galimybių pasą – vakcinavimas arba testavimas. „Nesu teisininkas, žmogaus teisių ekspertas, bet manau, kad standartai, kurie taikomi suaugusiems dėl saugumo, saugaus darbo, buvimo viešoje vietoje, turėtų būti taikomi ir vaikams. Kaip pedagogas, manau, kad iš vaikų reikia reikalauti tam tikrų dalykų, kaip ir iš suaugusiųjų. Tuo labiau, kad tai susiję su visos mokyklos reikalais“, – svarstė istorijos mokytojas. Jam antrina ir KTU inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas.

Jo manymu, jei tėvai gali baimintis vakcinų šalutinio poveikio savo vaikams, tai dėl testavimo tokios baimės yra visiškai nepagrįstos. „Mano asmeninė nuomonė dėl testavimo, kad tai turėtų būti privaloma, kad tai yra tas pats, kaip sveikatos patikrinimas vairuojant automobilį, einant į darbovietę. Kokia čia grėsmė, kad testuojant kaupinių metodu vieną kartą per savaitę nosytę pakrapštys? Nesuprantu“, – tv3.lt sakė Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas. Dainius Žvirdauskas

Tačiau E. Milešinas mano, kad Vyriausybė sąmoningai nesiėmė spausti moksleivių testuotis privalomai, bandydama išvengti tėvų ir visuomenės pasipiktinimo. „Galbūt Vyriausybė nepriima drastiškų sprendimų, nes teisės aktai galbūt neleidžia jiems to daryti. Ir mes matėme tai, kas buvo pavasarį, kai buvo uždėta sąlyga, kad kontaktinis ugdymas vykdomas tik su atliktais testais, – tik nedidelė dalis mokinių mokyklas pasiekė.

Tikriausiai Vyriausybė bijo prisiimti tokios atsakomybės ir nustatyti griežtas taisykles, matydami, kokia yra situacija, kokia bendrai atmosfera visoje Lietuvoje. Tai paliko testavimą rekomendacinio pobūdžio. Visuomenė tikrai piktintųsi, todėl, matyt, Vyriausybės buvo sprendimas nekaitinti tos situacijos“, – svarstė E. Milešinas.