Įvedus elektroninio atsiskaitymo sistemą Klaipėdos rajono mokyklų valgyklose buvo tikimasi, jog taip mokiniai valgys sveikiau, o tėvai žinos, kokius patiekalus renkasi vaikai, ir supaprastės atsiskaitymo procesas. Vis dėlto realybė kitokia – pastebima, kad būriai Gargždų moksleivių nevengia pertraukų metu ar po pamokų užsukti į parduotuves nesveiko maisto: bulvių traškučių, šokolado, guminukų, saldžių gėrimų, o dažniausiai atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Kalbantis su moksleiviais ir pedagogais išryškėjo ne viena problema: mokyklose, kuriose daug moksleivių, ne visi spėja pavalgyti per pertraukas, o įvesta elektroninių kortelių atsiskaitymo sistema iš pradžių strigdavo ir susidarydavo ilgos norinčiųjų pavalgyti eilės.

Ugdymas būtinas ir šeimoje

Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Andželika Kiškūnė akcentavo, kad yra ne viena priežastis, dėl ko moksleiviai perka nesveiką maistą. Mat vaikams augant didėja ir jų smalsumas išbandyti bulvių traškučius, saldumynus, saldžius gėrimus. „Tai galėjo lemti tėvų įtaka (nepropaguoja sveikos mitybos), aplinka (įvairūs būreliai, socialinis gyvenimas bei medija, bendraamžių nuomonė). Taip pat moksleiviai pasižymi prasta miego kokybe – miegoti eina vėlai, keliasi anksti, todėl nepailsi, jaučiasi pavargę ir nuolat norisi greitos energijos“, – informavo pašnekovė. Pasak specialistės, mokslininkų atliktas tyrimas nustatė, kad mokinių mitybos įpročiams įtakos turi ir neaktyvus gyvenimo būdas. Fiziškai aktyvios šeimos yra labiau linkusios maitintis sveiku maistu, šviesti vaikus nei pasyvesnės šeimos.

A. Kiškūnė teigė, kad nesveikos mitybos įpročius keisti sunku, jei patys vaikų tėvai nekreipia dėmesio, kokį maistą valgo, neugdo šeimoje sveikos gyvensenos įgūdžių. „Mokinių tinkamos mitybos ugdymu turi būti suinteresuota visa mokyklos bendruomenė – ir vaikų tėvai, ir mokyklos administracija, ir pedagogai, valgyklos darbuotojai, ir mokyklose dirbantys visuomenės sveikatos specialistai. Kai turime bendrą tikslą, galime formuoti mokinių sveikos mitybos įpročius ir teigiamas nuostatas“, – dėstė specialistė.

Ji pabrėžė, kad svarbu mokymosi įstaigose akcentuoti sveiko maisto naudą, skatinti valgyti valgyklos maistą, nes jame gausu visų organizmui reikalingų medžiagų. Pasak pašnekovės, nustatyta, kad moksleiviai labiau linkę įsisavinti informaciją, kai ji pateikiama praktiškai. „Galima su mokiniais gaminti žaliuosius kokteilius, o vėliau mokiniams paaiškinti, kokios maistinės medžiagos būtinos darniam organizmo augimui, diskutuoti apie maisto produktų etiketes, jas lyginti, organizuoti ekskursijas į maitinimo įstaigas, greito maisto užkandines ar kt.“, – pasakojo A. Kiškūnė ir akcentavo, kad į šį procesą būtina įtraukti ir tėvus.
Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos moksleivė Emilija pakalbinta teigė, jog tiek ji, tiek bendraklasiai visada mėgo valgyti valgykloje. „Dažniausiai renkamės šiltą valgyklos maistą. Neturiu draugų, kurie per pertraukas eitų į parduotuvę pirkti nesveiko maisto“, – savo patirtimi dalijosi Emilija.

Mokiniai užplūsta būriais

Klaipėdos rajone netoli mokyklų yra įsikūrę tokie prekybos tinklai kaip IKI ir „Aibė“, tad moksleiviams patogu per ilgąsias pertraukas užsukti nusipirkti nesveiko maisto. IKI komunikacijos vadovė Vaida Budrienė teigė, kad tokių kategorijų prekių pardavimai praėjusiais metais per karantiną buvo sumažėję, o dabar grįžo į praėjusį lygį. „Galima sieti, jog įtakos kažkiek turėjo tai, kad mokymas mokykloje vyko nuotoliniu būdu“, – informavo V. Budrienė pridurdama, kad pastebi nuolatinį vaisių ir daržovių pardavimų augimą, o tai reiškia didesnį pirkėjų rūpinimąsi sveikos mitybos racionu.

Į „Aibės“ parduotuvę užsukęs saldainių nusipirkti šeštokas Taut­vydas „Bangos“ korespondentei sako, kad pietus valgo mokykloje. „Valgykloje valgau dažnai, bet ne viską. Turiu kelis patiekalus, kurie man patinka: žemaičių blynai ir blyneliai su varške. Bet po pamokų užsimanau kažko saldaus, ypač prieš futbolo treniruotes, todėl kartais nusiperku saldainių arba sulčių“, – atskleidė moksleivis.
„Vaivorykštės“ abiturientė Kornelija prisipažino nesanti dažna valgyklos lankytoja. „Kadangi turiu nemažai langų tarp pamokų, pavalgau arba namie, arba su drauge nueiname į parduotuvę ar kavinę išgerti kavos ir suvalgyti kokio sumuštinio. Be to, įvedus elektroninį atsiskaitymą valgykloje iš pradžių susidarydavo didelės eilės, todėl likdavo mažai laiko pavalgyti“, – problemą įžvelgė moksleivė.

Neišvengia gundymosi saldumynais

Gargždų „Minijos“ progimnazijos direktorius Julius Gindulis teigė, jog dalis mokinių pertraukų metu išeina į parduotuvę. Mokykloje mokosi daugiau nei tūkstantis vaikų, pertraukos, skirtos pavalgyti, yra suskirstytos. „Pavyzdžiui, 11.30 val. valgo 5–6 kl. moksleiviai, pertrauka trunka 25 minutes ir vyresni moksleiviai tuo metu gali eiti nusipirkti maisto į parduotuvę. O kitą pertrauką jie jau valgo mokyklos valgykloje. Kaip ir neretas vaikas, gautus pinigėlius išleidžia saldainiams. Tačiau pastebime, kad įvedus elektroninį atsiskaitymą padaugėjo valgančiųjų valgykloje“, – akcentavo direktorius J. Gindulis ir pridūrė, kad daug laiko skiriama šviesti moksleivius apie sveiką maistą: visuomenės sveikatos specialistai skaito vaikams paskaitėles, klasių vadovai kalba apie sveiką mitybą.
„Bangos“ korespondentės pakalbinta „Aibės“ pardavėja Aldona pastebėjo, jog pertraukų metu saldainių, sumuštinių ir gazuotų gėrimų pirkti traukia vyresni mokiniai, po pamokų – pradinukai. „Dažnai moksleiviai užplūsta būriais, perka kokį saldainį, pasišildo sumuštinių. Vienas gali apsipirkti už eurą, kitas ir už penkis eurus“, – pasakojo pardavėja ir pridūrė, kad dažniausiai mokiniai atsiskaito grynaisiais.

Paklausta, ar įvedus valgyklose elektroninį atsiskaitymą parduotuvėje nepadaugėjo saldainių ar kito nesveiko maisto vagysčių, Aldona atsako, jog tokios tendencijos nepastebėjo. „Paskutiniu metu ne, nes ateina tie patys vietiniai vaikai. Jie jau žino, kad turės nemalonumų, jei kažkas atsitiks. Be to, turime pagalbinę darbuotoją, tad piko metu lengviau prižiūrėti tvarką parduotuvėje“, – akcentavo pardavėja.

Gabrielė ČIUNKAITĖ
Vitos VITAITĖS nuotr.