Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
„Mokesčių inspekcija“: vagystės, plėšimai, reketas

Nagrinėdamas „Mokesčių inspekcijos“ gaujos bylą, teismas išanalizavo kone šimtą epizodų apie vagystes iš namų, butų, garažų. Tarp nukentėjusiųjų – ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas, ir kelių remonto įmonė. Buvo vagiama kompiuterinė technika, buitinė, alkoholiniai gėrimai, ginklai. Kai kurie nukentėjusieji dėl vagysčių buvo net nepranešę to policijai.

Švelnios bausmės

Bene didžiausių vagysčių specialistu galima laikyti Viačeslavą Baranovskį. Vien pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 178 straipsnį – vagystė – šioje byloje jam buvo pateikti kaltinimai beveik 70-yje epizodų. Daugumoje jų jis buvo pripažintas kaltu ir teismas jam už kiekvieną epizodą skyrė nuo 4 mėnesių iki 2 metų nelaisvės. Jei teismas būtų susumavęs šias bausmes išeitų gan solidus – beveik 70 metų – laisvės atėmimo laikotarpis. Tačiau teismas bausmes bendrino apėmimo būdu, nes dauguma jų buvo panašios viena į kitą. Teisėjų kolegija atsižvelgė ir į tai, kad V. Baranovskis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai dėl to gailisi, padėjo išaiškinti kas, kada ir su kuo vogė. Be to, paleidus jį iš suėmimo 2012 metų gruodžio 21 dieną, Viačeslavas nepadarė jokio teisės pažeidimo, yra pakeitęs savo gyvenimo būdą, dirba, gauna legalias pajamas. Tad galutinė bausmė V. Baranovskiui – 3 metai laisvės atėmimo. Daugiau kaip pusę šios bausmės jis jau yra atlikęs.

Už mažiau vagysčių – 41 – šioje byloje buvo teisiamas ir Olegas Podberiozkis. Vagystėse dalyvauti „Mokesčių inspekcijos“ gaujoje jis pradėjo lygtinai paleistas iš pataisos namų, kuriuose kalėjo irgi už vagystes. Tai rodo, kad Olegas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, tačiau ši aplinkybė jam skiriamos bausmės dydžiui neturėjo jokios įtakos, nes į sunkinančių aplinkybių sąrašą ji įtraukta tik 2015 metų kovo 19 dieną, įsigaliojus naujai BK 60 str. redakcijai, o kaltinamojo nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu tokia atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebuvo įstatyme numatyta.

Skiriant bausmę O. Podberiozkiui, atsižvelgta į tai, kad jis darant nusikaltimus dažniausiai atliko padėjėjo vaidmenį, tačiau buvo aktyvus renkant informaciją apie galimus vagystės objektus. Jam bausmės už vagystes irgi buvo skiriamos apėmimo būdu.

2005 metais Vilniaus miesto 3-osios apylinkės teismo nuosprendžiu O. Podberiozkiui buvo skirtas 5 metų laisvės atėmimas. 2008 metų sausio 18 dieną jis buvo paleistas iš bausmės atlikimo vietos, neatlikęs 3 metų, 2 mėnesių ir 6 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau nors nuosprendis taip ir liko neįvykdytas, o Olegas darė naujus panašius nusikaltimus, jam neatliktoji bausmė irgi negali būti pridedama prie nuosprendžio, nes jau suėjo senatis. Tad teisėjų kolegija O. Podberiozkiui skyrė 5 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios daugiau kaip pusę jis jau yra atlikęs.

Nudžiugino senatis

Dar gaujoje vagystėmis užsiėmė Andrejus Ovdejenka, Darius Petryla, Martynas Lauraitis, Kęstutis Valančius. Pastarasis keliuose vagystės epizoduose išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo, o dar bent 20-yje vagysčių jo atžvilgiu byla buvo nutraukta suėjus senaties terminui. Panašiai atsistiko ir su M. Lauraičiu. Tad abu šie vyrai išteisinti.

Petrylai irgi byla buvo nutraukta suėjus senaties terminui bent 20-yje epizodų, tačiau už kai kuriuos jis buvo nuteistas. Teismas atsižvelgė į tai, kad Darius į nusikaltimus įsijungdavo kitų kaltinamųjų iniciatyva, todėl skyrė laisvės atėmimo bausmes žemiau tokių bausmių, numatytų įstatymo sankcijoje, vidurkio. Kolegija, atsižvelgusi į D. Petrylos padarytų nusikaltimų pobūdį, į tai, kad jis buvo suėmime daugiau nei 9 mėnesius, po paleidimo iš suėmimo nėra padaręs teisės pažeidimų, po paskutinio jo padaryto nusikaltimo praėjo daugiau nei 5 metai, mano, kad jis gali pasitaisyti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. D. Petrylai teismas skyrė 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant.

Dėl panašių priežasčių 2 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant, teismas skyrė ir A. Ovdejenkai.

Vogdavo net muilą

Nors teisme nagrinėjamų vagysčių epizodai labai panašūs, tačiau kai kuriuos jų aprašysime vien dėl to, kad žmonės žinotų, ko reikėtų saugotis, kur dažniausiai lenda vagišiai.

Daugelio vagysčių iš butų schema buvo labai panaši. Romanas J., tas kuris davė parodymus ir nuo baudžiamosios atskomybės buvo atleistas, kartu su kuriuo nors grupės narių stebėdavo butus, rinko informaciją apie turtingesnius žmones ir suradę tinkamą objektą, važiuodavo vogti.

Štai viena moteris 2008 metų vasario 18-ąją išvažiavo pas gimines į Lenkiją. Po dviejų savaičių, eidama link namų, ji iš tolo pastebėjo, kad jos balkone išdaužtas langas. Užėjusi į butą, moteris pamatė, kad pavogtas naujai pirktas televizorius „Tomson“, daug juvelyrikos dirbinių, papuošalų ir net gruziniško konjako butelis. Beliko kreiptis į policiją.

Nusikaltimas buvo išaiškintas tik sulaikius „Mokesčių inspekcijos“ grupuotę.  Tuomet V. Baranovskis ir papasakojo, kad butą apvogė kartu su O. Podberiozkiu, K. Valančiumi ir Romanu J. Pirmiausia, vyrai išdaužė balkono langą, po to V. Baranovskis atsuktuvu atstūmė pirmame aukšte esantį langą ir su Romanu įlipo į vidų. Kiti du vyrai liko lauke stebėti aplinką.

Gegužės 18-ąją nusikaltimas buvo įvykdytas pagal tą pačią schemą. Vėl O. Podberiozkis su K. Valančiumi stebėjo aplinką, o V. Baranovskis atsuktuvu atspaudęs pirmame aukšte balkono, kurio rėmai buvo mediniai, lango stiklą, kartu su Romanu įlindo į butą. Vyrai turėjo racijas, tad esant reikalui per jas būtų duotas pavojaus signalas.

Tą pačią dieną iš darbo grįžęs buto savininkas niekaip negalėjo patekti į butą, nes negalėjo atrakinti buto seifinių durų. Pasirodo lauko duryse iš vidaus vagišiai buvo įkišę raktą. Žmogus pasigedo kompiuterio, auksinių ir sidabrinių dirbinių.

Būta ir tokių vagysčių, kai V. Baranovskis su kuriuo nors kitu, dažniausiai su Romanu, įsilaužę į butą pasitenkindavo tik 60 eurų ar kokiu kitu niekučiu. Pavyzdžiui, iš vieno buto pavogė kelis muilo gabalėlius, iš kito – butelį brendžio. Tačiau dažniausiai vogdavo televizorius, kompiuterius, juvelyrikos dirbinius, buitinius prietaisus, kvepalus ir visa kita, kas papuldavo po ranka. Pirmiausiai, aišku, ieškodavo grynųjų pinigų, nes jie buvo vertingiausi. Visus pavogtus daiktus parduodavo gerokai pigiau, o štai gryni pinigai jau tiesiai nuguldavo į kišenę. Teisme V. Baranovskis, Romanas J., kiti įslaptinti liudytojai teigė, kad iš kiekvienos vagystės 10 procentų pelno atiduodavo grupuotės vadeivai Ričardui Simonaičiui-Proškai.

Kortelė su kodu

O štai pavyzdys, kad net ir namuose nereikia kartu laikyti banko kortelės ir PIN kodo. Vieną 2008 metų rugpjūčio dieną V. Baranovskis rado butą, kurį, jo nuomone, būtų galima apvogti.

„Kai pamačiau, kad į butą kažkiek laiko negrįžta savininkai, apie vidurnaktį savo automobiliu nuvykau pas Martyną ir pakviečiau jį važiuoti kartu, – prisipažino V. Baranovskis. – Martyną palikau stebėti aplinką su radijo stotele, o pats užlipau ant kavinės stogo ir nuėjau iki nusižiūrėto buto langų. Tada su atsuktuvu atidariau vieną langą ir įlipau į vidų. Bute radau 1000 litų grynais ir kažkokio banko mokėjimo kortelę. Kortelės PIN kodas buvo užrašytas ant lapuko ir priklijuotas prie pačios kortelės. Su rastais daiktais išėjau lauk per tą patį langą ir kartu su M. Lauraičiu nuvykom į centrą. Tada paprašiau, kad Martynas nueitų prekybos centre „Maxima“ ir iš bankomato nuimtų pinigų“.

Įlindo į spintą

Nevengdavo vagišiai ir butų, kuriuose buvo įvesta apsaugos signalizacija. Štai kartą 2008-ųjų lapkritį Viačeslavas sužinojo apie vieną namą, kurio savininkas buvo išvykęs ilgesniam laikui. Jis tuoj pat surinko „komandą“ ir naktį nuvyko į „objektą“. Du vyrai su racijomis liko lauke, o Viačeslavas su Romanu, atsuktuvu atidarę vieną iš namo langų, skubiai sušoko į vidų ir su pleistru greit užklijavo signalizacijos daviklius.

Kaimynas, išgirdęs suveikusią signalizaciją, iškvietė policijos pareigūnus. Šie atvyko labai greitai. Per raciją gavęs žiną apie atvykstančią policiją, Romanas spėjo išbėgti, o Viačeslavas įlindo į spintą. Pareigūnai apėjo namą, pasikalbėjo su kažkuo per raciją ir, nepastebėję įsilaužimo pėdsakų, išvažiavo. Tuomet vagišius išlindo iš spintos ir pradėjo ieškoti vertingų daiktų. Spintoje rado užrašų knygutę su pinigais, o įvairiose namo vietose juvelyrikos dirbinių. Nuėjęs į namo virtuvę Viačeslavas pastebėjo, kad suveikė judesio davikliai, nes nukrito viena užklijuota juostelė, todėl jis greit iššoko per kažkurį iš namo langų ir nubėgo iki Romano, kuris buvo kitoje kelio pusėje. Jie abu pasislėpė netoliese namo augusiuose krūmuose ir kiek palaukę nuvažiavo į Romano nuomojamą butą, kur visi keturi pasidalino pavogtus pinigus. Kiekvienam teko maždaug po 400 litų.

Rekomenduojami video