Nepasiturintiems gyventojams savivaldybės moka socialines pašalpas, kurių dydis gali siekti daugiau nei 200 eurų per mėnesį.

Tačiau už jas savivaldybės prašo nudirbti visuomenei naudingus darbus. Tai gali būti aplinkos tvarkymas ar pagalba švietimo, sveikatos, kultūros ir kitose įstaigose. Taip pat savivaldybės vardija pašalpų gavėjus, kuriems taikomos išimtys ir jiems dirbti nereikia. 

Dydžiai savivaldybėse

 skiriasi Vilniaus miesto savivaldybė informavo, kad joje lapkritį socialinės pašalpos gavėjų buvo 6068, o vidutinis išmokos dydis siekė 137,02 euro. Tuo metu Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė skaičiavo, kad šiuo metu socialinės pašalpos gavėjų skaičius Kaune siekia beveik 5,2 tūkst. Vidutinis pašalpos dydis asmeniui per mėnesį siekia 142,56 eurų.

„Kiekvienas sprendimas priimamas individualiai, atsižvelgiant į šeimos narių skaičių, gaunamas pajamas ir pašalpos gavimo laikotarpį. Pavyzdžiui, vienišam asmeniui, neturinčiam pajamų pašalpos dydis pusę metų sudaro 219,80 eurų, po 6 mėnesių mažėja iki 188,40 eurų, o po 12 mėnesių – iki 172,70 eurų“, – komentavo savivaldybės atstovė. 

Klaipėdos savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio vedėja Gina Vilimaitienė sakė, kad šiuo metu socialinė pašalpa Klaipėdoje teikiama beveik 1500 asmenų per mėnesį, išmokos dydis – beveik 127 eurai per mėnesį asmeniui. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėja Zita Ragėnienė skaičiavo, kad socialinę pašalpą lapkričio mėnesį gavo 1782 asmenys. Vidutinis pašalpos dydis lapkričio mėnesį – 123,42 eurai asmeniui.

Už pašalpą dirba visuomenei naudingus darbus 

„Vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, piniginės socialinės paramos gavėjai, tarp jų ir socialinės pašalpos gavėjai, gali būti pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti. Ši veikla gali būti aplinkos tvarkymas, pagalba socialinės srities įstaigose, pavyzdžiui, maisto valgyklose, labdaros fonduose“, – komentavo Vilniaus miesto savivaldybė. E. Kačiulienė pastebėjo, kad pašalpos gavėjai gali būti pasitelkiami visuomenei naudingiems darbams atlikti. „Visuomenei naudinga veikla gali būti aplinkos, parkų, miškų, medelynų, želdinių, krūmų tvarkymas ir priežiūra. 

Taip pat pagalba teikiant socialines paslaugas ar atliekant specialaus pasirengimo ir kvalifikacijos nereikalaujančius darbus socialinėse, švietimo, sveikatos, kultūros ir kitose įstaigose bei institucijose, nevyriausybinėse organizacijose. Savivaldybė turi teisę šių veiklų atlikimui asmenis pasitelkti pagal poreikį, kas kartą skiriant socialinę pašalpą. Veiklos organizatorius – seniūnija“, – komentavo savivaldybės specialistė.

Išskyrė pašalpos gavėjus, kuriems atidirbti nereikia

 Taip pat E. Kačiulienė išskyrė ir išimtis. „Visuomenei naudingai veiklai atlikti nepasitelkiami senjorai, nėščios moterys, neįgalieji, sveikatos priežiūros įstaigose gydomi asmenys ir kitais įstatyme numatytais atvejais“, – teigė ji. Pasak G. Vilimaitienės, visuomenei naudingai veiklai atlikti gali būti pasitelkiami ilgalaikiai pašalpos gavėjai, kurie yra darbingo amžiaus, neturintys negalios ar kitų priežasčių, dėl kurių negalėtų dirbti. „Tokiai veiklai taip pat gali būti pasitelkiami dirbantys ilgalaikiai paramos gavėjai, jeigu jie nedirba pilnu etatu ir jų vidutinės pajamos per mėnesį yra mažesnės kaip du trečdaliai minimalios mėnesinės algos. Per šiuos metus Klaipėdoje visuomenei naudingai veiklai buvo pasitelkti 349 asmenys“, – skaičiavo savivaldybės atstovė.

Kam ir kada skiriama socialinė pašalpa?

 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija komentavo, kad socialinę pašalpą gali gauti gyventojai, kurių nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo ir pajamos vienam asmeniui yra mažesnės už 1,1 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį (nuo 2023 m. sausio 1 d. – 172,7 euro). Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui sudaro skirtumą tarp: 1,4 VRP dydžio (219,80 euro) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama iki 6 mėnesių. 1,2 VRP dydžio (188,40 euro) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių. 1,1 VRP dydžio (172,70 euro) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių.

 Pavyzdžiui, vieno gyvenančio asmens darbinės pajamos siekia 100 eurų. Vidutinės mėnesio pajamos, nuo kurių skaičiuojamas socialinės pašalpos dydis: 100 eurų – 20 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis) = 80 eurų. Socialinės pašalpos dydis: 219,80 euro (1,4 VRP) – 80 euro = 139,80 euro (kai socialinė pašalpa mokama iki 6 mėnesių); 188,40 euro (1,2 VRP) – 80 euro = 108,40 euro (kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių); 172,70 euro (1,1 VRP) – 80 euro = 92,70 euro (kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių).